If what is happening now in Lithuania does not change, the last Lithuanian in Lithuania will die in the year 2180. This is detected using the simplest, linear, extrapolation

   

 

This prediction is based on forecasts prepared by the United Nations.

 

 

 "Decreasing birth rate is one of the biggest challenges in the world, it is especially evident in countries with higher incomes. Lithuania is no exception. Although the demographic crisis raises a number of questions, including how to maintain pension or health care systems when the working-age population is sharply decreasing, there is no one-size-fits-all answer.

 

 

 

 On the one hand, the age of people is increasing, more and more children are surviving (again, this mainly affects the population of developed countries), on the other hand, the desire to have children is decreasing.

 

 

 

 According to Financial Times (FT) columnist Martin Wolf, the 20th century the participation of women in the economy has increased significantly, and more female representatives of highly qualified professions have appeared. This increased the "opportunity costs" of raising children, especially for mothers who are most attached to motherhood. Therefore, she has children later or not at all.

 

 

 

 A review in Fertility Economics: A New Era, published in 2022 published by the National Bureau of Economic Research, the authors said that where public child care is more generous, women are encouraged to combine careers with childbearing.

 

 

 

 3 times less children are born in Lithuania now than at the beginning of independence: in 1990 56,900 babies were born, last year 20,008 children.

 

 

 

 In our country, 15,000-20,000 fewer children are born every year than our population dies, and due to natural change alone, the population of Lithuania has already decreased by 153,400 in the last 10 years.

 

 

 

 Several important factors determining the declining birth rate are distinguished. The first is that the number of women able to give birth has significantly decreased. Part of the women emigrated, but the following paradox is noticeable: the birth rate began to decrease when the economic and social life in Lithuania began to improve rapidly. Wages rose every year, the differences between the labor income of our country and other European countries decreased significantly, state support for the family increased: child benefits began to be paid, some municipalities partially compensated the fee for private kindergartens, etc.

 

 

 

 Another factor is a sense of insecurity, which has been exacerbated in recent years not only by nearby conflict or reports of the effects of climate change, but also by social challenges such as inflationary living costs and unaffordable housing. The latter is not only more expensive by tens of percent - considerable loan interest also poses challenges.

 

 

 

 Since a quarter of parents raising children in Lithuania are single, a one-person household faces considerable financial challenges, and if a child is raised by a single mother, she has to combine work and raising children.

 

 

 

 On the other hand, although relatively long maternity leave is granted in Lithuania, women avoid taking time off from work for a longer period of time. In addition, there is a trend towards an increase in the number of families who do not want to have offspring at all.

 

 

 

 The extremely low birth rate will undoubtedly present enormous challenges. One of them is how to maintain pension or health care systems when the working-age population is shrinking. One of the answers is the extension of the working age. Another option is immigration.

 

 

 However, immigration to offset the effects of declining birth rates would have to be quite large, which is hardly possible both politically and practically.

 

 

 

 According to the FT, the focus of countries' policies should be on helping people have the children they want in a way that suits their own plans. In today's world, it is very important to help parents, especially women, to combine career and children.

 

 

 

 According to scientists, parents will not start planning family expansion soon: we can only talk about population growth in Lithuania in 30 years.

 

 

 

 In fact, now hardly anyone can give an exact answer to the question of when the number of children will start to increase in Lithuania, especially since the change in birth rate trends is not yet a priority of our country's political agenda. Perhaps the desire of men and women to have more children could be encouraged by the long-term state demographic and family policy: affordable housing, state kindergartens and schools that guarantee quality education and training, flexible working conditions.

 

 

 

 On the other hand, social and economic incentives alone are not enough – despite relatively generous social maternity benefits, birth rates are not improving. It is not increased by cultural or religious arguments - so that the parties calling themselves Christian families etc. sing their melodies in vain.

 

 

 

 Forecasts prepared by the United Nations predict that in 2050 only 2.2 million inhabitants will remain in Lithuania, and the population of working age will decrease by even half a million.

 

 

 

 It is obvious that, with the natural decrease in the number of the population (and the number of employees), more attention will have to be paid to, among other things, higher production efficiency and robotization, etc."

 

 A few comments:

 

 "cousin42069

 

Getting a place in a public kindergarten is problematic. If not received - family expenses increase from 500e per month. Lower-income partners simply do not return to work. In this way, the state that has lost the taxes it pays also loses.

 

 2 children? We are already talking about 1k above. In other words, in order to have 2 children in a city where it is problematic to get a kindergarten, you need to pay the entire average salary of a Lithuanian.

 

 he...

 

 

 There was a study somewhere that financial support does not lead to higher birth rates. That's probably true, but doesn't lower financial support lead to lower birth rates?

 

 Statistical couple from Vilnius - ~30 years old, works in jars, earns ~2 kEUR cash, after taking a 2k apartment with a 200kEUR loan for 30 years, leases 2 cars for some 1-1.5kEUR. Years go by, they start thinking about a child: family expenses increase, income decreases, there will be no kindergarten, that's at least +500 EUR. Since the couple are not big altruists, they decide that a hedonistic life is more fun.

 

 We can send them far and wide, but that is the majority of young people. Today, the state does not create conditions that do not scare children. Simple as that.

 

 

 pott

 

 

 Say what you want, but having children is too expensive.

 

 Whoever mentions here 500 euros for kindergartens and schools, there are no such prices, at least in Vilnius.

 

 Permit for one child is from 650 euros, for two children, in order to be able to work, it is 1300 euros, so here if you can afford two children, there is nothing to talk about more.

 

 

 

 We concentrate on such absurd problems as the rights of blacks, the rights of the alphabet and similar nonsense, where we actually forget that the nation is dying because no one wants to give birth to children anymore, and they don't want to, because in most cases they can't keep them. Without the birthrate of our own country's citizens, the future is doomed. Do you think immigration will save you? No way, because they are not really trying to work here, but to conquer with their quantity and turn the countries into holes from which they are coming. It is very sad that the priorities are out of balance...

 

 

 

 reader__

 

 

 When reading the comments, one can see that the commenters take the problem much more seriously than VŽ, which in general, gives the impression that if it were not for FT, they would not even notice that there is a problem here. And the problem is only pensions and employees.

 

 

 

 That the nation is forgetting that we are rapidly moving towards the 19th century, towards the times before Kudirka, it is clear that FT did not write this, and VŽ themselves did not understand in any way.

 

 

 

 And it is not true that financial incentives do not help anything. They just don't exist. There must be a "solidarity" tax for those who do not have children, and benefits or zero income tax for those who have more than 3-4 children. What, afraid to suggest such a thing?

 

 

 

 A traveller

 

 

 The fact that modern women do not want to give birth, that large families are no longer fashionable, are considered by everyone like a white crows. Second, liberals and other libertarians have worked hard to destroy the institution of the family. Divorce now - it's easier than buying beer after 8 p.m., a woman's application is enough, even without a reason, - that's it, characters don't match - everyone knows, children are left without a father, they automatically hook up alimony. So many people fled from LT not only and not so much because of poverty, but because of the crooked legal system.

 

 

 

 VŽ commentator

 

 

 Nothing good is here in "editorial opinion" translated from an FT article. With the obligatory prayer on climate change and women's rights. 

 

 

It's simple: the more individualism (in other words, selfishness) and women trying to be men, the worse off the nation is. During the debate, Šimonytė explained that it would introduce mandatory quotas for the number of women in government. because it is still small. The same way as in the story  about the goldfish. Think about that during the election."

 

 

 

"3 times less children are born in Lithuania now than at the beginning of independence." Declaring independence leads to the Lithuanians dying out. Do we know how to govern Lithuania independently?

Jei tai, kas dabar vyksta Lietuvoje nesikeis, paskutinis lietuvis Lietuvoje numirs 2180-taisias metais. Tai aptinkama, naudojant paprasčiausią, linijinę, ekstrapoliaciją

 

 Ši prognozė pagrįsta Jungtinių Tautų parengtomis prognozėmis.

 

"Mažėjantis gimstamumas yra vienas didžiausių iššūkių pasaulyje, ypač jis ryškus didesnes pajamas gaunančiose šalyse. Ne išimtis – ir Lietuva. Nors demografinė krizė kelia nemažai klausimų, tarp jų – kaip išlaikyti pensijų ar sveikatos apsaugos sistemas, kai smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, vienareikšmiško atsakymo nėra.

 

Viena vertus, ilgėja žmonių amžius, išgyvena vis daugiau vaikų (vėlgi, tai daugiausia liečia išsivysčiusių šalių gyventojus), kita vertus, mažėja noras turėti vaikų.

 

Kaip rašo „Financial Times“ (FT) apžvalgininkas Martinas Wolfas, XX a. labai išaugo moterų dalyvavimas ekonomikoje, atsirado daugiau ir aukštos kvalifikacijos profesijų atstovių. Tai padidino vaikų auginimo „alternatyviąsias sąnaudas“, ypač – motinoms, kurios labiausiai prisirišusios prie motinystės. Todėl jos vaikų susilaukia vėliau arba iš viso nesusilaukia.

 

Knygoje „Gimstamumo ekonomika: A New Era“ esančioje apžvalgoje, kurią 2022 m. paskelbė Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras, autoriai teigė, kad ten, kur valstybinė vaikų priežiūra yra dosnesnė, moterys skatinamos derinti karjerą ir vaikų gimdymą.

 

Lietuvoje vaikų gimdoma 3 kartus mažiau nei nepriklausomybės pradžioje: 1990 m. gimė 56.900 kūdikių, pernai 20.008 vaikai.

 

Mūsų šalyje kasmet vaikų gimsta 15.000–20.000 mažiau, nei mūsų gyventojų miršta, ir vien dėl natūralios kaitos per pastaruosius 10 metų Lietuvos gyventojų skaičius jau sumažėjo 153.400.

 

Išskiriami keli svarbiausi mažėjantį gimstamumą lemiantys faktoriai. Pirmasis – gerokai sumažėjo gimdyti galinčių moterų skaičius. Dalis moterų emigravo, tačiau pastebimas ir toks paradoksas: gimstamumas pradėjo mažėti, kai ekonominis ir socialinis gyvenimas Lietuvoje pradėjo sparčiai gerėti. Kasmet kilo atlyginimai, žymiai sumažėjo mūsų šalies ir kitų Europos valstybių darbo pajamų skirtumai, didėjo valstybės parama šeimai: pradėti mokėti vaiko pinigai, dalis savivaldybių iš dalies kompensavo privačių darželių mokestį ir kt.

 

Kitas faktorius – nesaugumo jausmas, kurį pastaraisiais metais sustiprino ne tik netoliese vykstantis konfliktas ar pranešimai apie klimato kaitos padarinius, bet ir socialiniai iššūkiai – dėl infliacijos pabrangęs pragyvenimas bei sunkiai įperkamas būstas. Pastarasis ne tik brango dešimtimis procentų – iššūkių kelia ir nemenkos paskolų palūkanos.

 

Kadangi ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši, vieno asmens ūkiui tenka nemaži finansiniai iššūkiai, be to, jei vaiką augina viena mama, jai tenka derinti darbą ir vaikų auginimą.

 

Kita vertus, nors Lietuvoje suteikiamos gana ilgos motinystės atostogos, moterys vengia ilgesniam laikui atsitraukti nuo darbo. Be to, pastebima tendencija, kad daugėja šeimų, išvis nenorinčių turėti palikuonių.

 

Itin mažas gimstamumas neabejotinai sukels didžiulių iššūkių. Vienas iš jų – kaip išlaikyti pensijų ar sveikatos apsaugos sistemas, kai smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų. Vienas iš atsakymų – darbingo amžiaus ilginimas. Kitas variantas – imigracija. Tačiau imigracija, kuri padėtų kompensuoti mažėjančio gimstamumo pasekmes, turėtų būti gana stambių apimčių, o tai vargiai įmanoma ir politiškai, ir praktiškai.   

 

Anot FT, šalių politikos dėmesio centre turėtų būti siekis padėti žmonėms susilaukti norimų vaikų taip, kad tai atitiktų jų pačių planus. Šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu padėti tėvams, ypač – moterims, derinti karjerą ir vaikus. 

 

Anot mokslininkų, tėvai šeimos pagausėjimą planuoti ims negreitai: apie gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje galime kalbėti nebent po 30 metų.

 

Iš tikrųjų dabar vargu ar kas tiksliai atsakytų į klausimą, kada Lietuvoje pradės daugėti vaikų, juolab kad gimstamumo tendencijų pokytis dar nėra mūsų šalies politinės darbotvarkės prioritetas. Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos.

 

Kita vertus, vien socialinių bei ekonominių paskatų nepakanka – nepaisant gana dosnių socialinių motinystės išmokų, gimstamumo rodikliai negerėja. Jo nedidina ir kultūriniai ar religiniai argumentai – kad kiek apie tai suoktų krikščioniškomis šeimomis besivadinančios partijos etc.

 

Jungtinių Tautų parengtos prognozės numato, kad 2050 m. Lietuvoje liks tik 2,2 milijono gyventojų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės net puse milijono. 

 

Akivaizdu, kad, natūraliai mažėjant gyventojų (ir dirbančiųjų) skaičiui, daugiau dėmesio, be kita ko, teks skirti ir aukštesniam gamybos efektyvumui, ir robotizacijai etc."

 

 

Keli komentarai:

 

"tavotevas42069

prieš valandą

 Vietą valstybiniame daržely gauti yra problematiška. Negavus - šeimos išlaidos padidėja nuo 500e į mėnesį. Mažesnes pajamas gaunantys partneriai tiesiog negrįžta į darbą. Tokiu būdu pralaimi ir valstybe praradusi sumokamus mokesčius.

2 vaikai? Jau kalbam apie 1k virš. Kitais žodžiais. Norint turėti 2 vaikus mieste, kuriame problematiška gauti darželį, reikia pakloti visą vidutinę Lietuvio algą.

janis...

 Kažkur buvo tyrimas, kad finansinė parama nepaskatina didesnio gimstamumo. Tikriausiai tai tiesa, bet ar mažesnė finansinė parama nepaskatina mažesnio gimstamumo.

Statistinė vilniečių pora - ~30 m., dirba stiklainiuose, uždirba ~2 kEUR į rankas, pasiėmę 2k butą su 200 kEUR paskola 30 m., lizinguoja 2 auto už kokį 1-1,5 kEUR. Metai bėga, pradeda galvoti apie vaiką: šeimos sąnaudos išauga, pajamos - sumažėja, darželio nebus, tai dar min +500 EUR. Kadangi pora nėra dideli altruistai, tai nusprendžia, kad hedonistinsi gyvenimas yra smagiau.

Galime juos siųsti toli toli, bet būtent tokio jaunimo ir yra didžioji dalis. Šiandien valstybė nesudaro sąlygų, kurios nebaidytų nuo vaikų. Simple as that.

 

Pott

 Sakykit ką norit, bet vaikus turėti yra per brangu.

Kas čia mini 500 eur darželiams ir mokykloms, tai tokių kainų nėra bent jau Vilniuje.

Vieno vaiko leidimas yra nuo 650 eurų, du vaikus išleisti, tam, kad galėtum dirbti yra 1300 eur, tai čia jeigu tik gali sau leisti du vaikus, apie daugiau, nėr ir ką kalbėti.

 

Mes koncentruojamės į tokias absurdiškas problemas, kaip murzių teisės, raidyno teisės ir panašias nesąmones, kur realiai pamirštam, kad tauta nyksta, nes niekas nebenori gimdyti vaikų, o nebenori, nes dažnu atveju neišgali jų išlaikyti. Be mūsų pačių šalies piliečių gimstamumo, ateitis yra žlugusi. Galvojat imigracija išgelbės? Nei velnio, nes jie čia veržiasi tikrai ne dirbti, o užkariauti savo kiekiu ir paversti šalis į skyles iš kurių veržiasi. Labai liūdna, kad prioritetai išbalansuoti....

 

skaitytojas__

 Skaitant komentarus matosi, kad komentuotajai daug rimčiau žiūri į problemą, nei VŽ, kurie apskritai, susidaro vaizdas, kad jei ne FT, tai net ir nepastebėtų, kad čia problema. O ir problema tai tik pensijos ir darbuotojai.

 

Kad tauta išmiršta, kad sparčiai judame link 19a, link laikų prieš Kudirką, tai aišku FT to neparašė, o VŽ patys niekaip nesuprato.

 

Ir netiesa, kad finansinės paskatos taip jau nieko ir nepadeda. Jų tiesiog nėra. Turi būti "solidarumo" mokestis tiems, kas neturi vaikų, ir lengvatos, arba nulinis pajamų mokestis tiems kas turi daugiau nei 3-4 vaikus. Ką, dreba kinkos tokį dalyką pasiūlyti?

 

Keliautojas

 Tai kad šiuolaikinės moterys nenori gimdyt, nebemadingos gausios šeimos, skersuoja visi kaip į baltą varną. Antra, liberalai ir kiti laisvamaniai pasistengė naikindami šeimos institutą. Dabar išsiskirt - lengviau nei nusipirkt alaus po 20h, pakanka moters zajavos, netgi be pagrindo, - viskas, nesutapo charakteriai - visiem dzin, vaikai be tėvo lieka, anam automatu užkabina alimentus. Tiek žmonių pabėgo iš LT ne tik ir ne tiek dėl skurdo, kiek dėl kreivos teisinės sistemos.

 

VŽ komentatorius

 Anokia čia „redakcijos nuomonė“ išsiverst FT straipsniuką. Su privaloma maldele apie klimato kaitą ir moterų teises. Viskas paprasta: kuo daugiau individualizmo (kitaip tariant, egoizmo), o moterys bando būti vyrais, tuo tautai blogiau. PIŠ per debatus aiškino, kad įvedinėtų privalomas kvotas moterų skaičiui valdžioje. nes vis dar maža. Kaip pasakoj apie auksinę žuvelę. Pagalvokit apie tai per rinkimus."

 

 

„Dabar Lietuvoje gimsta 3 kartus mažiau vaikų, nei nepriklausomybės pradžioje“. Nepriklausomybės paskelbimas veda prie lietuvių išmirimo. Ar mokame valdyti Lietuvą nepriklausomai nuo didesnių tautų?

Karinio jūrų transporto jungties tarp Amerikos, Europos ir Azijos pabaiga: jūrų dronai, naudojami atakuoti laivus

 

Radaras nemato jūros dronų.

 

 „Graikams priklausančio anglies laivo įgulos nariai buvo priversti palikti laivą po to, kai Jemeno husių sukilėliai pradėjo ataką nuotoliniu būdu valdomu jūrų dronu, pranešė JAV kariuomenė.

 

 Panašu, kad tai pirmas kartas, kai grupuotė sėkmingai panaudojo tokį įrenginį, o tai yra būdas Irano remiamai grupuotei išvengti JAV vadovaujamų pastangų sutrukdyti raketoms ir bepiločiams orlaiviams, kuriuos ji naudojo atakuoti laivus Raudonojoje jūroje, sakė analitikai.

 

 Ukrainiečiams priklausančio laivo įgula taip pat buvo priversta palikti laivą šeštadienį, kai į jį pataikė Houthi raketos. JAV centrinė vadovybė, atsakinga už amerikiečių karines operacijas Artimuosiuose Rytuose, pranešė, kad sunaikino kelis jūroje esančius sprogstamuosius įtaisus ir husių paleistą aviacinį bepilotį orlaivį, taip pat sausumos radarus, naudojamus nusitaikyti į jūrinius laivus.

 

 Nuo tada, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį spalio 7 d., o Izraelis pradėjo puolimą prieš „Hamas“ Gazos ruože, Irano remiami husių sukilėliai beveik kasdien naudojo raketas, bepiločius orlaivius ir kitus ginklus atakuoti komercinius laivus ir karo laivus. 

 

JAV vadovaujama karinio jūrų laivyno koalicija sunaikino daugumą sviedinių, nukreiptų į jūrų eismą. Jie taip pat smogė paleidimo aikštelėms Jemene.

 

 Galimas dviejų laivų praradimas per kelias dienas „žymi reikšmingą husių veiksmingumo padidėjimą“, sakoma britų apsaugos įmonės „Ambrey“ pranešime klientams. Teigiama, kad tai buvo pirmoji ataka, kai Jemeno grupuotė sėkmingai panaudojo jūrų droną, o ne raketas ir oro dronus. Pasak jo, nuo smūgio mašinų skyrius užsitvindė.

 

 Ukrainiečiams priklausanti „Verbena“, kurioje buvo pakrauta Malaizijos mediena, buvo apleista šeštadienį, nes jos įgula negalėjo suvaldyti gaisrų, kilusių prieš dvi dienas per Houthi raketų smūgius, pranešė „Centcom“. 

 

Tuo tarpu Graikijai priklausantis anglies laivas „Tutor“ po atskiros Irano remiamos grupuotės atakos pamažu semia vandenį, nurodė „Centcom“.

 

 Vienas įgulos narys buvo sunkiai sužeistas ant Verbenos. Filipinietis "Tutor"įgulos narys vis dar dingęs.

 

 „Tokia padėtis negali tęstis“, – penktadienį sakė Tarptautinės jūrų organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas. „Evalend Shipping“ ir „Donbasstransitservice“, atitinkamai „Tutor“ ir „Verbena“ savininkai, nepateikė atsakymų į prašymus komentuoti. Nuo konflikto pradžios nuskendo tik britams priklausantis laivas, gabenęs 20 000 tonų trąšų.“ [1]

 

1. World News: Sea Drones Used To Attack Vessels. Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 June 2024: A.8.

The End of Military Sea Transportation Link between America, Europe, and Asia: Sea Drones Used To Attack Vessels

Radar doesn't see the sea drones.

"Crew members on a Greek-owned coal vessel were forced to abandon ship after Yemen's Houthi rebels launched an attack using a remote-controlled sea drone, the U.S. military said.

It appeared to be the first time the group has successfully used such a device, marking a way for the Iran-backed group to evade U.S.-led efforts to thwart missiles and aerial drones it has been using to attack vessels in the Red Sea, some analysts said.

The crew of a Ukrainian-owned vessel also was forced to abandon ship on Saturday after it was hit by Houthi missiles. The U.S. Central Command, which is responsible for American military operations in the Middle East, said it destroyed several seaborne explosive devices and an aerial drone launched by the Houthis, as well as onshore radars used to target maritime vessels.

Since Hamas attacked Israel on Oct. 7 and Israel began its assault on Hamas in Gaza, Iran-backed Houthi rebels have lobbed missiles, drones and other weapons at commercial shipping and warships nearly daily. A U.S.-led Naval coalition has destroyed most projectiles targeting maritime traffic. They also have struck launch sites in Yemen.

The potential loss of two vessels in a matter of days is "marking a significant increase in effectiveness" for the Houthis, British security firm Ambrey said in a note to clients. It said this was the first attack where the Yemeni group successfully used a sea drone instead of missiles and aerial drones. The hit caused the engine room to flood, it said.

The Ukrainian-owned Verbena, which was loaded with Malaysian timber, was abandoned on Saturday after its crew couldn't control fires that were started by Houthi missile strikes two days earlier, Centcom said. Meanwhile, the Tutor, the Greek-owned coal ship, is slowly taking on water after a separate attack by the Iran-backed group, Centcom said.

One crew member was severely injured on the Verbena. A Philippine crew member on the Tutor is still missing.

"This situation cannot go on," the International Maritime Organization's secretary-general, Arsenio Dominguez, said Friday. Evalend Shipping and Donbasstransitservice, the owners of the Tutor and the Verbena respectively, didn't return requests for comment. Only a British-owned ship carrying 20,000 tons of fertilizer has sunk since the conflict began."" [1]

1. World News: Sea Drones Used To Attack Vessels. Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 June 2024: A.8.