Ekonominiai populistai yra teisūs

 

 „Daugelis klausimų suskirsto rinkėjus per lapkričio mėnesio rinkimus, tačiau ekonomika gali būti pati svarbiausia.

 

 Patikima ekonominė politika gali skatinti gerovę ir aukštą gyvenimo lygį bei paveikti pajamas ir galimybes. Ekonominiai ištekliai taip pat gali padėti visuomenei finansuoti gynybą ir spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus.

 

 Konservatyvi ekonominė politika tradiciškai akcentavo rinkų atvirumą ir augimą. Priešingai, populistinės konservatyvios idėjos, aptariamos Respublikonų nacionaliniame suvažiavime, daugiausia dėmesio skiria žmonėms ir vietoms, kurias smarkiai paveikė atvirumą ir augimą lydintys sutrikimai. Nors daugelis komentatorių pabrėžia šių dviejų požiūrių skirtumus, šiuolaikinė konservatyvi ekonominė darbotvarkė turėtų remtis abiejų aspektais.

 

 Pirmiausia į konservatyvią ekonominę darbotvarkę turėtų būti įtraukta politika, skatinanti ekonomikos augimą ir gyvenimo lygį. Tai reiškia, kad reikia remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, išlaikyti investicijoms palankias verslo mokesčių nuostatas 2017 m. Mokesčių mažinimo ir darbo vietų įstatyme ir priimti taisykles, kurios būtų naudingos visiems. Tokia ekonomika leidžia įmonėms ir asmenims išnaudoti visas galimybes, kuriomis jie pasinaudoja.

 

 Populistiniai konservatoriai teigia, kad šis tradicinis požiūris į politiką nepasiekia svarbaus tikslo: žlugdančios, grubios ekonomikos, kuri vadovaujasi technologijų pažanga ir globalizacija, kuri atneša visus. Populistiniai konservatoriai nori daugiau dėmesio skirti darbo vietų ir bendruomenių apsaugai.

 

 Populiarių konservatorių skepticizmas yra daugiau, nei pripažįsta tradiciniai konservatoriai. Tačiau atgalios protekcionistinės priemonės, tokios kaip infliaciniai tarifai ar pramonės politika, nėra išeitis.

 

 Tačiau yra konservatyvi ekonominė darbotvarkė, galinti suvienyti šias grupes. Bidenomikos trūkumai suteikia konservatoriams galimybę peržengti tik rinkos neoliberalizmą ir statistines pramonės politikos bei protekcionizmo tendencijas su susijusiu ekonominiu neefektyvumu. Kad tai padarytų, konservatyviajai ekonomikos politikai reikia trijų sudedamųjų dalių.

 

 Pirmoji – sutikti su populistiniais konservatoriais, kad rinkos ne visada veikia tobulai ir kad ne visada tinkamas sprendimas yra „nuleisti rankas“. Valstybė gali atlikti naudingą vaidmenį rinkos ekonomikoje.

 

 Tiekimo grandinės apribojimai ir eksporto kontrolė gali būti įrankiai, leidžiantys uždrausti nacionaliniam saugumui jautrias technologijas naudoti priešininkams, tokiems, kaip Kinija. Tačiau ekonominei darbotvarkei reikia daugiau, nei tvirto kąsnio, kad būtų išvengta pertekliaus, pavyzdžiui, naudojant „nacionalinį saugumą“ kaip pretekstą įvesti plieno tarifus Kanadai.

 

 Antrasis esminis dalykas yra konkurencija – klasikinių ekonomikos mąstytojų nuo Adamo Smitho ekonominių galimybių svirtis. Nors konkurencija šalyje ir užsienyje plečia ekonominį pyragą, ji mažai pasako apie santykinius griežinėlių dydžius – tai pastebėjo populistiniai konservatoriai. Šiuolaikinis konservatyvus ekonominis požiūris ne tik skatintų konkurenciją, bet ir paruoštų daugiau asmenų konkuruoti besikeičiančioje ekonomikoje. Vienas iš būdų galėtų būti paremti bendruomenės kolegijas, kurios supranta vietos darbo poreikius, o ne kurti daugiau vyriausybės mokymo programų.

 

 Trečia ir svarbiausia, konservatyvi ekonominė platforma turėtų prisiminti, kodėl konservatoriai pabrėžė rinkų naudą. Tikslas, kaip sako mano kolega iš Kolumbijos ir Nobelio premijos laureatas Edmundas Phelpsas, yra „masinis klestėjimas“. Štai kodėl norime, kad rinkos veiktų – skatintų naujoves ir produktyvumą, o bendruomenėms sudarytų sąlygas klestėti.

 

 Kalbant apie vyriausybės vaidmenį, šiuolaikinė ekonomikos darbotvarkė turėtų pripažinti sėkmingos pramonės politikos priemonės ribotumą. Turėtų būti siūlomi du keliai. Pirmasis – teikti bendresnę paramą fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, leidžiant rinkos jėgoms nustatyti nugalėtojus ir pralaimėtojus. Antrasis – konkrečioms intervencijoms priskirti konkrečius tikslus. „Apollo“ programos tikslas buvo per dešimtmetį iškelti žmogų į Mėnulį. Trumpo administracijos operacija „Warp Speed“ sukūrė vakcinų nuo Covid.

 

 Populistai konservatoriai teisūs, kad konservatyvioje ekonominėje darbotvarkėje yra tam tikras vaidmuo, padedantis sritims, kurias smarkiai nukentėjo sutrikimai. Tačiau šis vaidmuo nėra merkantilistinis protekcionizmo ir pramonės politikos klaidos, siekiant atsukti ekonomikos laikrodį atgal. Atvirkščiai, pagal vietą teikiama pagalba galėtų remti verslo paslaugas įmonėms, bandančioms kurti vietos darbo vietas.

 

 Respublikonų nacionaliniame suvažiavime aptariamos ekonominės idėjos turi populistinių bruožų, kurių nebuvo ankstesnėse konservatyvios ekonomikos darbotvarkėse. Populistai tam tikru pagrįstu skepticizmu žiūri į pernelyg didelę pagarbą rinkoms.

 

 Tačiau taip pat svarbu vengti pernelyg didelio kišimosi į viliojantį protekcionizmą ir niūrų Bidenomikos merkantilizmą.

 

 Pagal konservatyvią ekonomikos darbotvarkę augimas gali klestėti.

 --

 P. Hubbardas yra ekonomikos ir finansų profesorius Kolumbijos universitete ir buvo Ekonomikos tarybos pirmininkas Prezidento George'o W. Busho komandoje.“ [1]

 

1. The Economic Populists Have a Point. Hubbard, Glenn.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 July 2024: A.15.

The Economic Populists Have a Point

"Many issues divide voters heading into the November election, but the economy may be the most crucial. 

Sound economic policy can foster prosperity and high living standards and affect income and opportunities. Economic resources can also enable society to fund defense or address social and environmental concerns.

Conservative economic policy traditionally has emphasized the openness of markets and growth. By contrast, the populist conservative ideas under discussion at the Republican National Convention focus on people and places hard hit by the disruption that accompanies openness and growth. While many commentators emphasize the differences between the two approaches, a modern conservative economic agenda should build on elements of both.

To begin, a conservative economic agenda should include policies that advance economic growth and living standards. That means supporting research and development, maintaining pro-investment business tax provisions in the Tax Cuts and Jobs Act of 2017, and making regulations that benefit everyone. Such an economy lets businesses and individuals get the most out of the opportunities they seize.

Populist conservatives argue that this traditional approach to policy misses an important objective: a disruptive, rough-and-tumble economy, guided by technological advances and globalization, one that brings everyone along. Populist conservatives want more emphasis on protecting jobs and communities.

There's more to the populist conservatives' skepticism than traditional conservatives acknowledge. But backward-looking protectionist measures such as inflationary tariffs or industrial policy aren't the answer.

However, there is a conservative economic agenda that can unite these groups. The shortcomings of Bidenomics give conservatives an opening to push beyond both market-only neoliberalism and the statist tendencies of industrial policy and protectionism, with their attendant economic inefficiencies. To do so, conservative economic policy needs three ingredients.

The first is agreeing with populist conservatives that markets don't always work perfectly and that a hands-off approach isn't always the solution. The state can play a useful role in the market economy. 

Supply-chain restrictions and export controls can be tools to deny national-security-sensitive technologies to adversaries such as China. But an economic agenda requires more than a sound bite to avoid overreach -- such as using "national security" as a pretext for slapping steel tariffs on Canada.

The second essential is competition -- the linchpin of economic possibilities for classical economic thinkers from Adam Smith onward. While competition at home and abroad expands the economic pie, it says little about the relative sizes of the slices, a point noted by populist conservatives. A modern conservative economic approach would not only promote competition but also prepare more individuals to compete in a changing economy. One avenue could be supporting community colleges that understand local job needs rather than establishing more government training programs.

Third and most important, a conservative economic platform should recall why conservatives have stressed the benefits of markets. The goal, as my Columbia colleague and Nobel laureate Edmund Phelps puts it, is "mass flourishing." That is why we want markets to work -- to advance innovation and productivity and allow communities to make that flourishing possible.

As far as government's role, a contemporary economic agenda should recognize a limited measure of successful industrial policy. Two roads should be on offer. The first is to provide more general support for basic and applied research, while letting market forces determine winners and losers. The second is to assign specific goals to particular interventions. The Apollo program's goal was to put a man on the moon in a decade. The Trump administration's Operation Warp Speed sought vaccines against Covid.

Populist conservatives are right that there is a role in a conservative economic agenda for helping areas hard hit by disruption. But that role isn't a mercantilist blunderbuss of protectionism and industrial policy to turn back the economic clock. Rather, place-based aid could support business services for firms trying to create local jobs.

The economic ideas under discussion at the Republican National Convention have populist features that haven't figured in earlier conservative economic agendas. Populists have some reasonable skepticism about excessive deference to markets. 

But avoiding excessive meddling from tempting protectionism and the mushy mercantilism of Bidenomics is important, too. 

Under a conservative economic agenda, growth can flourish.

---

Mr. Hubbard is a professor of economics and finance at Columbia University and was chairman of the Council of Economic Advisers under President George W. Bush." [1]

1. The Economic Populists Have a Point. Hubbard, Glenn.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 July 2024: A.15.

 

New prophets and other Lithuanian parlament Seimas election intrigues

 

Tough situation. Nobody offers an alternative to Lithuania. All for the deadly cluster bombs thrown for Lithuanian children on Lithuanian soil. There is no Lithuanian D. Trump, who is brave and calls nonsense nonsense. Only E. Vaitkus is for peace, but he is still building his team. Good luck to him.

 

 

Nauji pranašai ir kitos Seimo rinkimų intrigos

 
Nyku. Niekas nesiūlo Lietuvai alternatyvos. Visi už mirtinai pavojingas kasetines bombas, išmėtytas Lietuvos vaikams Lietuvos žemėje. Lietuviško D. Trumpo, drąsaus ir pavadinančio nesąmones nesąmonėmis, nėra. Vienintelis E. Vaitkus už taiką, bet jis dar tik kuria jo komandą. Sėkmės jam.    

 

Gerame startuolyje būkite kitokie, o ne geresni

„Šablonų laužytojai

 Mike'as Maplesas jaunesnysis ir Peteris Ziebelmanas

 Public Affairs, 288 puslapiai, 30 dolerių

 

 Kiekvienam daug žadančiam startuoliui daugybė kitų tyliai užsidaro arba vargsta be jokios realios sėkmės tikimybės. Šansai yra sunkūs net ir puikioms idėjoms, o per didelis pasitikėjimas savimi ir patvirtinimo šališkumas gali paskatinti steigėjus pasikliauti neperspektyviomis idėjomis. Tačiau yra žingsnių, kurių norintys verslininkai gali imtis, kad geriau įsivaizduotų, įvertintų, įgyvendintų ir patobulintų verslo idėjas.

 

 Knygoje „Pattern Breakers“ Mike'as Maplesas jaunesnysis ir Peteris Ziebelmanas pateikia jų požiūrį į tai, kodėl vieniems startuoliams sekasi, o kiti žlunga, ir siūlo planą, kaip pagerinti verslo sėkmės tikimybę. Patys rizikos kapitalistai (p. Ziebelmanas taip pat dėsto verslumo ir rizikos kapitalo kursą Stanfordo aukštojoje verslo mokykloje), autoriai daugiausia remiasi kelių pradedančiųjų įmonių, įskaitant srautinio perdavimo platformą „Twitch“, įkūrėjų patirtimi, Lyft ir internetinės švietimo įmonės „Chegg“ istorija.

 

 „Pattern Breakers“ prielaida yra ta, kad „veiksniai, tokie, kaip technologijos galios pasikeitimas, žmonių požiūrio pasikeitimas, taisyklių pasikeitimas, yra pagrindinė jėga, kurią pradedančios įmonės gali išnaudoti, kad iš esmės pakeistų, ką žmonės galvoja, jaučia ir veikia, ir taip kurti radikaliai skirtingą ateitį. Internetas, išmanieji telefonai ir – pastaruoju metu – sparti didelių kalbų modelių pažanga yra technologinių posūkių pavyzdžiai. 2008–2009 m. finansų krizė ir su Covid susijusių taisyklių įvedimas buvo visuomenės ir politinių posūkių momentai. Autoriai pastebi, kad transformuojantys startuoliai dažnai „panaudoja vieną ar daugiau posūkių, kad radikaliai pakeistų žmogaus gebėjimus ar elgesį“.

 

 Norėdami įvertinti, ar idėja skatina veiksnumą, ponai Maplesas ir Ziebelmanas siūlo atlikti „vingių testą nepalankiausiomis sąlygomis“, kad išsiaiškintų, kas yra „naujas dalykas“, „kodėl jis galingas“ ir kokios yra „sėkmės sąlygos“. Pavyzdžiui, „iPhone 4s“ su GPS buvo posūkis, kuris „leido patikimai nustatyti išmaniųjų telefonų vietą vieno metro tikslumu“ ir – darant prielaidą, kad pakankamai žmonių turėjo išmaniuosius telefonus su GPS lustais ir „norėjo dalytis jų vietos informacija su programomis“ – palengvintų pavėžėjimo paslaugų, tokių, kaip Uber ir Lyft, augimą.

 

 Siekdami neatsilikti nuo galimų posūkio taškų, autoriai siūlo „gyventi ateityje“, ar tai būtų „su naujomis galiomis, kurias suteikia besivystančios technologijos“, imantis darbų, siūlančių „neįkainojamą mokymosi patirtį“ arba „neprilygstamą apžvalgos tašką“ „naujai technologijai arba „stebėti kylančias tendencijas“. Pasak „Pattern Breakers“, startuolis, pagrįstas idėjomis, kurios yra „nesusitarusios ir teisingos“, yra kelias, turintis didžiausią tikimybę pasiekti proveržį, ir „leidžia startuoliui konkuruoti tuo, kad yra kitoks, o ne geresnis“.

 

 Potencialiems steigėjams, nusprendusiems žengti žingsnį į savo įmonę, ponai Maplesas ir Ziebelmanas siūlo keletą taktinių pasiūlymų. Kurdami komandą, jie ragina įkūrėjus „semtis įkvėpimo iš filmo „Ocean's Eleven“.“ „Twitch“ programoje „kiekvienas narys atsinešė skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius įgūdžius, dėl to kilo minimalių konfliktų dėl vaidmenų ar užduočių nuosavybės“. Autoriai ypatingą dėmesį skiria „neatrastam talentui“ ir „superkonstruktoriui“, galinčiam atlikti darbus.

 

 Sėkmės matavimo tema „Pattern Breakers“ siūlo steigėjams „vengti konkuruoti su esamais operatoriais“, o sutelkti dėmesį į „visiškai naujų taisyklių įvedimą“ ir surasti „grupę žmonių, kurie bendrai tiki, kad kartu žengs kitokios ateities link“. Kartais autoriai teigia, kad tai reiškia „aistringos mažumos suvienijimą prieš vyraujančias daugumos normas“. Jie primena, kaip Lyftas „stūmė pilkąją įstatymo sritį“, kai kuriuose regionuose veikdamas be reguliavimo patvirtinimo, nors tam tikrą laikotarpį iš valstybinių agentūrų gaudavo „nutraukimo ir atsisakymo laiškus“.

 

 „Pattern Breakers“ primena šiuolaikinių technologijų laimėjimus – nuo ​​vakcinų ir antibiotikų iki muzikos srautinio perdavimo ir skaitmeninių navigacijos sistemų su eismo atnaujinimais realiuoju laiku – visos naujovės, kurios nutrūko nuo įprastos išminties. Naujovės gali apimti patobulintą Alzheimerio ligos gydymą ir tvarios energijos gamybą. Tuo pačiu metu išlieka galimybė klastingam atsiribojimui tarp pelningo augimo ir visuomenės gerovės, kaip matėme dėl opioidų epidemijos ir neigiamo socialinės žiniasklaidos poveikio psichinei sveikatai.

 

 Žalingos naujoviškų idėjų pasekmės nebūtinai turi būti piktų ketinimų pasekmė. Noras siekti sėkmės dažnai verčia įmones žengti pirmyn, nenumatant ir nesprendžiant žalos problemų, žalos, kurią gali sukelti pakeliui. Šios aklosios dėmės labiausiai paplitusios, kai įmonės susitelkia siaurai į naudą, negalvojant apie išlaidas. Pavyzdžiui, aš kartu parašiau straipsnį, kuriame dokumentuojama rasinė diskriminacija Airbnb; Brianas Chesky, vienas iš bendrovės įkūrėjų, vėliau pakomentavo lėtą atsaką į problemą: „Buvo daug dalykų, apie kuriuos negalvojome, kai mes, trys baltieji vaikinai, kūrėme platformą."

 

 Nesunku suprasti, kaip gali atsirasti tokios aklosios dėmės. Apskaičiavimai skiriasi, tačiau kai kuriose naujausiose ataskaitose teigiama, kad vos 0,5 % rizikos kapitalo dolerių atitenka juodaodžiams steigėjams, 13 % – komandoms, kuriose yra bent viena moteris, o beveik 75 % JAV rizikos kapitalo įmonių partnerių lygiu nėra moterų.

 

 Verslumas ir inovacijos vaidina lemiamą vaidmenį, kuriant geresnę ateitį, o ponai Maples ir Ziebelman pateikia naudingų patarimų. Tačiau, norėdami iš tikrųjų gauti naudos iš naujovių, steigėjai, piliečiai ir politikos formuotojai turi pagalvoti apie perspektyvas ir apie tai, kaip sukurti plačią naudą visuomenei, kartu siekdami suprasti ir sumažinti visuomenei daromą žalą.

 ---

 P. Luca yra verslo administravimo profesorius ir Johns Hopkins universiteto Carey verslo mokyklos Technologijų ir visuomenės iniciatyvos direktorius.“ [1]

 

1. Be Different, Not Better. Luca, Michael.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 July 2024: A.13.