Naivus bandymas išgelbėti nuo visiško kracho Lietuvos liberalus

 

"Politinės partijos ir politikai vis labiau kalba apie galimus partnerius valdančiojoje koalicijoje ir apie nepriimtinas partijas. Ironiška, kad apie potencialias koalicijas pirmiausia prabilo konservatoriai ir „laisviečiai“ – kaip tik partijos, kurios vargu, ar sulauks kvietimo prisidėti prie Lietuvos valdymo. Nors Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mielai dalyvautų „vaivorykštės koalicijoje“, ji taip pat teigia, kad partija koalicijoje gali dalyvauti tiktai, jeigu civilinė sąjunga yra priimama. Sąjungą tvirtai palaikančių partijų beveik nėra.

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ragina Prezidentą burti „sanitarinį kordoną“, užtikrinantį, jog valdžioje po Seimo rinkimų neatsidurtų radikalai – būtent Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Tai reakcija į socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pasisakymą, kad ji neatmeta galimybės formuoti koalicijos su „Nemuno aušra“.

G. Landsbergio siūlymas nėra nesavanaudiškas, tokia koalicija veikiausiai yra vienintelė galimybė likti valdžioje. Bet jis jos nesulauks, nes Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra tapusi tokia toksiška, kad jokia partija, išskyrus gal „laisviečius“, neskubėtų su ja bendrauti.

G. Landsbergio siūlymas nėra nesavanaudiškas, tokia koalicija veikiausiai yra vienintelė galimybė likti valdžioje. Bet jis jos nesulauks, nes Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija yra tapusi tokia toksiška, kad jokia partija, išskyrus gal „laisviečius“, neskubėtų su ja bendrauti. V. Blinkevičiūtės susižavėjimas R. Žemaitaičiu buvo trumpalaikis. Neseniai ji tvirtino, kad koalicija su „Nemuno aušra“ yra sunkiai suvokiama.

Jau kurį laiką apklausos rodo, kad V. Blinkevičiūtė yra mėgstamiausia partijos pirmininkė, socialdemokratai – populiariausia partija, ką pernai patvirtino savivaldos rinkimai. Nežinia, kiek socialdemokratų pasieks pergalę vienmandatėse apygardose pirmame rinkimų rate, bet antrame rate rezultatai turėtų būti geresni. Kai kurie politologai tvirtina, kad balsuodami antrame rate daugelis rinkėjų ypatingą svarbą suteikia besivaržančių partijų numatomam premjerui, tad čia V. Blinkevičiūtės populiarumas pravers.

Formuojant centro kairės koaliciją neabejotinai dalyvaus Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Bet „demokratams“ rinkimuose nelabai sekasi, dažnai gauna mažiau balsų negu tikėtasi ir nemanytina, kad šįmet bus netikėtas proveržis. Koalicijoje veikiausiai dalyvaus „valstiečiai“, nors partijos įtaka ir sumažėjusi.

Partijos vadovas Ramūnas Karbauskis yra vis mažiau prognozuojamas ir vis pagiežingesnis, tad sudėtingas partneris, juolab, kad jis vėl nekandidatuos į Seimą. Partija turi neoficialų susitarimą su Ignu Vėgėle, kuris bus paskutinis sąraše, bet ir partijos kandidatas į Seimo Pirmininkus. I. Vėgėlė turėtų pritraukti naujų rinkėjų, bet neaišku kiek.

Pagrindinės trys centro kairės partijos veikiausiai nesurinks pakankamai mandatų valdančiajai koalicijai sudaryti. Apibūdinimai „kairė“, „dešinė“, „centro kairė“ yra provizoriniai. Ne visos partijos yra ideologiškai nuoseklios. „Laisviečiai“ palaiko kairiesiems būdingas vertybines ir kultūrines nuostatas, bet yra itin palankiai nusiteikę verslo atžvilgiu, o tai paprastai politinės dešinės žymė. „Valstiečiai“ palaiko kairiąją socialinę politiką, tačiau moralės, ideologijos klausimais jie yra itin konservatyvūs.

Liberalų sąjūdis turėtų prisijungti prie centro kairės koalicijos. Strategiškai galvojant, dalyvavimas koalicijoje reikštų liberalų išsivadavimą ir pasitraukimą iš konservatorių šešėlio, tapimą savarankiška partija, atvira gilesniam bendradarbiavimui ir su politine kaire, ir su dešine.

Liberalų sąjūdis turėtų prisijungti prie centro kairės koalicijos. Strategiškai galvojant, dalyvavimas koalicijoje reikštų liberalų išsivadavimą ir pasitraukimą iš konservatorių šešėlio, tapimą savarankiška partija, atvira gilesniam bendradarbiavimui ir su politine kaire, ir su dešine. Ligi šiol partija buvo laikoma, gal ir pati save laikė, dešiniąja jėga, kurios vieninteliai partneriai buvo konservatoriai ir „laisviečiai“. Toks užsidarymas politiniame gete nėra naudingas.

Per pastaruosius dvejus metus didėja trintis tarp liberalų ir konservatorių, labiausiai dėl pastarųjų nepagarbios elgsenos. Konservatoriai priėmė kelis itin svarius nutarimus, net nepasitarę su partneriais, nors sprendimas juos smarkiai veikė. Akivaizdžiausias pavyzdys – pernai vasaros premjerės Ingridos Šimonytės grasinimas teikti Prezidentui atsistatydinimo raštą, jeigu po savaitės Seimas nepritartų konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius rinkimus. Su partneriais visapusiškai nepasitarę konservatoriai nutarė mesti provokacinį iššūkį Kinijai, steigdami Taivano atstovybę, tikėdamiesi, kad Kinija pasyviai priims pažeminimą, gal tik reikš formalų protestą. Įsiutusi Kinija ilgai prisimins šį akibrokštą.

Konservatoriai nieko neišmoko iš šių dviejų fiasko. Liepą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skundėsi, kad didieji koalicijos partneriai siekia gauti geriausią Europos Komisijos portfelį ne Lietuvai, o potencialiam kandidatui – partijos lyderiui G. Landsbergiui. Jau ne pirmą kartą partiniai interesai užgožia koalicinius, vyriausybinius ir valstybinius. Santykiai tiek pablogėję, kad frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pasipiktinęs tarp kito dėl G. Lansbergio nepagarbių pastabų savo seneliui ir Nepriklausomybės kalviui Vytautui Landsbergiui, prasitarė, kad „aš turiu sąžiningai pasakyti – aš nemanau, kad esu pasirengęs balsuoti už G. Landsbergį (į eurokomisarus – aut. past.). Ir man tikrai bus sunku įtikinti mūsų frakciją.“

Gal kitos partijos galėtų burti „sanitarinį kordoną“, užtikrinantį, kad konservatoriai nebūtų kviečiami į valdančiąją koaliciją, kol jie neišmoks normaliai pagarbiai bendrauti su kitomis partijomis?

Laisvės partija turi pagrįstų priekaištų konservatoriams. Kol kas Seimas neįteisino civilinės sąjungos – vieno iš kertinių „laisviečių“ siekių. Nepritarta kitam Laisvės frakcijos prioritetiniam klausimui – mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui. Nepasisekė sumažinti alkoholio draudimų. Už visas šitas nesėkmės iš dalies atsakingi konservatoriai, kurie puikiai žino, kad jų partneriai nepaliks koalicijos, nesieks paleisti Seimo ir naujų rinkimų, tad nepaiso ir negerbia. Gal kitos partijos galėtų burti „sanitarinį kordoną“, užtikrinantį, kad konservatoriai nebūtų kviečiami į valdančiąją koaliciją, kol jie neišmoks normaliai pagarbiai bendrauti su kitomis partijomis?

Liberalų dalyvavimas kairiųjų koalicijoje nebūtų ypatinga anomalija. Pagrindinių politinių partijų nuostatos pagrindiniais klausimais yra panašios.

Jų užsienio ir gynybos politikos siekiai beveik nesiskiria. Jos palaiko fiskalinę drausmę, mažas užsienio skolas, didesnes pensijas ir socialines išmokas, net regresyvią mokesčių politiką bei polinkį persistengti, priimant „drausk ir bausk“ įstatymus. Bendra ir ksenofobija bei priešiškumas migrantams iš ne Europos šalių.

Susitaikyta su „valstiečių“ įvestais alkoholio pardavimo ir reklamavimo apribojimais. Labiau nesutariama dėl seksualinių mažumų teisių, Stambulo konvencijos, kanapių. Didelių nesutarimų regimybę skatina perdėta politinių lyderių retorika ir sėkmingos žiniasklaidos pastangos surasti ir išryškinti mažų nesutarimų narciziškumą."

Atsisveikinimo žodžiai žlungantiems Lietuvos restoranams

 

"krab

O gal tiesiog pripažinkim, kad nemokam mes svetingumo verslo daryti? Koks svetingumas, kai pusę amžiaus bijojai saugumo, o prieš tai dar ir carinė baudžiava ir priespauda pusantro amžiaus... Nu ne mūsų tema ir tiek, sekasi nebent Makdonaldui, bet gal iš jo yra ko pasimokyti?

 Kitas dalykas: ketvirtą dešimtmetį sektoriuje de fakto toleruojami grynieji, vokeliai, nefiskaliniai kvitai ir panaši čepucha: gal čia jums ir yra de fakto lengvata, ar vis tiek negana? Manau tegul užsidaro - gera vieta tuščia nebus."

 

Europa susiduria su skausmingu pasirinkimu tarp karo ar gerbūvio --- Nepaisant pažadų padidinti karinį biudžetą, šalys bijo mažinti didelių išmokų reikalaujantį gerbūvį

 

 „GORLITZ, Vokietija. Pasibaigus Šaltajam karui, Europos vyriausybės sumažino savo karinius biudžetus ir išleido kelis trilijonus dolerių netikėtai socialinėms programoms – tokia populiari politika tarp rinkėjų, kai Europa susidūrė su mažai išorės grėsmių ir mėgavosi JAV saugumo apsauga.

 

 Dabar Europos tautoms sunku atsisakyti šių privalumų, net kai konfliktas Ukrainoje atgaivino šaltojo karo laikų įtampą, o JAV bando nukreipti savo dėmesį į Kiniją. Daugumai nepavyksta suformuoti savo armijų kovinės formos.

 

 Pamoka: buvo lengva iškeisti ginklus į sviestą; pakeisti šią tendenciją yra daug sudėtingiau.

 

 Tai reiškia, kad, nepaisant pažadų didinti karines išlaidas, gynybos ministrai sako, kad jiems sunku gauti tai, ko jiems reikia. Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, karinės bazės griūva arba buvo paverstos civilinėmis įstaigomis, įskaitant sporto centrus, senelių namus ir pensijų fondų biurus. Armija, kurios Šaltojo karo metais Vakarų Vokietijoje buvo pusė milijono, o Rytų Vokietijoje – 300 000, šiandien teturi 180 000. Dabar joje yra keli šimtai veikiančių tankų, palyginti su daugiau, nei 2 000, pagrindinių kovos tankų Leopard 2, kuriuos jo pirmtakė Vakarų Vokietijoje turėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.

 

 „Mane tai apmaudu“, – neseniai žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, gavęs daug mažiau, nei prašė kitų metų karinėms išlaidoms. „Tai reiškia, kad yra tam tikrų dalykų, kurių negaliu padaryti tokiu tempu, kokio reikalauja grėsmės lygis."

 

 Tikėtina, kad tai taip pat sužlugdys JAV viltis, kad Europa pagaliau pradės mažinti Vašingtono naštą, kuri sudaro du trečdalius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkų karinių išlaidų. Abu kandidatai į JAV prezidentus pareiškė norintys, kad Europa prisiimtų daugiau saugumo išlaidų.

 

 Jei Donaldas Trumpas lapkritį laimės, raginimas Europai tai padaryti, greičiausiai, sustiprėtų. Trumpas vasarį pareiškė, kad JAV negins sąjungininkų, kurie nepasieks NATO minimalaus tikslo savo kariuomenei išleisti 2% bendrojo vidaus produkto, sakydamas, kad Rusija gali „daryti, ką nori“ su tais, kurie nepasiekė tikslo.

 

 Pastarosiomis dienomis jis sakė, kad sąjungininkai turėtų išleisti 3% – tai atitinka JAV lygį.

 

 Nedaug Europos valstybių, išskyrus Lenkiją ir Baltijos šalis, savo kariuomenei išleidžia 3% BVP. Ankstesnės konservatorių vyriausybės laikais JK pažadėjo iki 2030 m. padidinti karines išlaidas iki 2,5% BVP nuo maždaug 2,3%. Tačiau naujasis ministras pirmininkas Keiras Starmeris atsisakė nurodyti datą. Tuo tarpu karinės išlaidos Italijoje ir Ispanijoje nesiekia 1,5 proc.

 

 Esant dabartiniam perginklavimo tempui, Vokietijai prireiktų 100 metų, kad sugrąžintų savo artilerijos haubicų atsargas į 2004 m. lygį, teigiama šį mėnesį paskelbtoje nepriklausomo ekspertų centro Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaitoje.

 

 Šių metų derybose dėl Vokietijos 2025 metų biudžeto finansų ministras Christianas Lindneris norėjo atlaisvinti pinigų gynybai trejiems metams, įšaldydamas socialines išlaidas – leisdamas joms atsilikti nuo infliacijos. Šį žingsnį atmetė kitos valdančiosios koalicijos partijos, o pagrindinis gynybos biudžetas, palyginti su 2024 m., buvo padidintas vos 1,2 milijardo eurų, ty maždaug 1,3 milijardo dolerių – tiek, kad būtų padengtas paskutinis karinio personalo atlyginimų padidinimas. 

 

Išlaidos karinei pagalbai Ukrainai sumažintos iki 4 milijardų eurų, ty maždaug perpus šių metų lygio.

 

 Koalicijos partijos susitarė, kad per dvejus metus Kindergeld bus padidinti 108 eurais – metinė 3000 eurų išmoka už kiekvieną vaiką visoms šeimoms, nepaisant pajamų. Šiandien vien ši pašalpa, mokama už atžalas iki 25 metų, kainuoja daugiau, nei 50 milijardų eurų per metus, tiek, kiek tenka Berlyno gynybos ministerijos metiniam biudžetui.

 

 „Idėja – ardome gerovės valstybę, nes mums reikia daugiau pinigų kariuomenei – būtų pražūtinga“, – sakė ekonomikos reikalų ministras Robertas Habeckas.

 

 Habeckas tvirtino, kad Vokietijai gresia vidinė grėsmė, kurią sukelia nusivylimas demokratija – smogimas kylančiai kraštutinių dešiniųjų AfD partijai.

 

 „Socialinės išlaidos yra būtinos, kad šalis išsilaikytų kartu“, – sakė Habeckas.

 

 Devintojo dešimtmečio viduryje Vakarų Vokietijos karinės išlaidos sudarė apie 3% BVP, o Rytų Vokietijoje – daugiau nei 5%. 2022 metais dabar suvienyta šalis išleido apie 1,4 proc. Dėl to šalis iš viso sutaupė 680 milijardų eurų, kurie buvo skirti buvusiems komunistiniams Rytams atstatyti ir ten plėsti gerovės valstybę, teigia Miuncheno ekspertų grupė Ifo. „Ifo“ skaičiuoja, kad visa Europa nuo 1991 metų sutaupė apie 1,8 trilijono eurų, išleisdama mažiau, nei 2% , BVP savo ginkluotosioms pajėgoms.

 

 Praėjus kelioms dienoms po įvykių Ukrainoje 2022 m. pradžios, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo „Zeitenwende“ arba lūžio tašką. Jis pažadėjo Berlyno karines išlaidas padidins daugiau, nei 2% BVP ir pristatė specialų 100 milijardų eurų nebiudžetinį investicinį fondą perginklavimui.

 

 Kariniai ekspertai palankiai įvertino šį žingsnį, tačiau perspėjo, kad 2% slenksčio nepakako greitai sustiprinti kariuomenę, atsižvelgiant į nuolatinį Vokietijos lėšų nepakankamumą.

 

 Tačiau po dvejų metų Vokietijos gynybos biudžetas sudaro 1,3% BVP, o bendros karinės išlaidos pasiekia tik 2% ribą dėl nebiudžetinių investicijų fondo. Kai baigsis 2028 m., Vokietija tais metais turės padidinti savo pagrindinį gynybos biudžetą 60 proc., kad jis net neviršytų 2 proc. – kai kurie analitikai teigia, kad tai mažai tikėtina.

 

 Pasak Vokietijos saugumo draugijos prezidento Hanso-Peterio Bartelso, neįskaitant specialaus fondo, gynybos biudžeto dalis, skirta naujiems ginklams ir šaudmenims įsigyti, sumažėjo nuo 10 milijardų eurų 2022 m. iki 3 milijardų eurų šiais metais. Likusi dalis daugiausia skiriama personalo, priežiūros, mokymo ir statybos išlaidoms.

 

 „Zeitenwende žlugo“, – sakė Benjaminas Tallisas, Vokietijos Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis, pavadinęs pastangas iš naujo apginkluoti Vokietiją „per mažai, per lėtai, pernelyg neapibrėžtai“.

 

 Tuo tarpu šalies viešasis socialinės apsaugos tinklas pernai sudarė 1,25 trilijono eurų, ty 27 % BVP – daugiau, nei Danijoje ir Švedijoje, o palyginus su maždaug 23 % JAV 2022 m., verkti norisi.

 

 Vyriausybės pareigūnai prieštarauja, nurodydami perginklavimo fondą ir sako, kad griežtos biudžeto taisyklės reiškia, kad Vokietija negali skolintis, kad galėtų daugiau išleisti, o dėl gerovės mažinimo kyla pavojus visuomenės paramai Ukrainai.

 

 Ekonomistai teigia, kad yra daug gerovės priemonių, kurias būtų galima grąžinti į karinių išlaidų didinimą.

 

 Norint padidinti Vokietijos karines išlaidas iki 3% BVP, kasmet reikėtų rasti papildomų 40 milijardų eurų, atitinkančių visą metinį Prancūzijos gynybos biudžetą. Šį mėnesį paskelbtame gynybos eksperto, Bertelsmanno fondo Bertelsmanno fondo Europos programos direktoriaus Christiano Mollingo ir kolegų atliktame tyrime skaičiuojama, kad iki 2030 metų Vokietijos gynybos spragą užtaisyti kainuotų 103 mlrd. eurų.

 

 „Nesu tikras, kad [išlaidų socialiniam aprūpinimui mažinimas] yra sprendimas“, – sakė konservatyvus Saksonijos gubernatorius Michaelas Kretschmeris, sakydamas, kad šalis turi skirti daugiau lėšų gynybai, taip pat mokykloms, infrastruktūrai ir kitiems dalykams. „Manau, kad mums reikia sparčiau augančios ekonomikos."

 

 ---

 

 Taikos dividendų vaisiai yra saldūs viename mieste

 

 Tolimuosiuose pietryčiuose Vokietijoje esantis kruopščiai atkurtas Gorlico miestas, kuriame sukami Holivudo filmai, tokie, kaip „Didysis Budapešto viešbutis“ ir „Negarbingi niekšai“, rodo taikos dividendų vaisius.

 

 Barokinėse miestų aikštėse pensininkai gurkšnoja kavytę. Studentai nemokamai mokosi erdviame, atnaujintame universiteto miestelyje su vaizdu į upę. Atnaujinama traukinių stotis, pertvarkoma centrinė aikštė, o vietos ligoninė stato naują sparną pagyvenusiems žmonėms.

 

 Miestas taip pat parodo, kodėl politikai nelabai nekantrauja sviestą iškeisti į ginklus. Esant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui ir silpnai ekonomikai, miestas gauna antrą pagal dydį regioninį mokesčių mokėtojų pinigų pervedimą subsidijų ir socialinių pašalpų pavidalu bet kuriame Vokietijos rajone. Nepaisant to, centrinės vyriausybės įsipareigojimai skirti išlaidas vargina Gorlico išteklius, kurie padengia kai kurias išlaidas, įskaitant paramą vaikams, sakė rajono administratorius Stephanas Meyeris.

 

 Praėjusių metų pabaigoje rajonas gavo 40 milijonų eurų arba 44,3 milijono dolerių gelbėjimo priemonę iš valstijos vyriausybės biudžeto deficitui padengti. Meyeris teigė, kad tikisi, kad atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų iki 2028 metų išaugs iki maždaug 100 mln. eurų.

 

 "Visi supranta, kad esame labai ypatingoje situacijoje. Kyla klausimas, iš kur bus gauti pinigai", - sakė Christianas Mollingas iš Bertelsmanno fondo." [1]

 

Bendras gerbūvis ir puikūs atlyginimai padeda mums suvilioti gabius migrantus, kurių darbas užtikrina mūsų gerbūvį (o dabar visi paplokime Elonui Muskui, žymiausiam tokių migrantų atstovui). O jei mes išmesim pinigus surūdijusiems ir pasenusiems tankams, tai šis gerbūvio konvejeris sustos. Todėl Lenkijos valdantieji jau atsidūrė opozicijoje, dabar Lietuvos valdančiųjų eilė.  Neilgai trukus ir Olafas Schozas išeis meškerioti silkes Hamburge, Vokietijoje.

1. World News: Europe Faces Painful Choice: War or Welfare --- Despite promising to raise military budgets, nations are wary of cutting big benefits. Fairless, Tom; Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Sep 2024: A.8.