The reality is simple - we have entered an era in which the law of the strongest is being revived: Panama and Canada outraged by D. Trump's plans, EU leaders are puzzled

 

"Panama, Denmark, Canada, Mexico responded to Donald Trump, the US president-elect's controversial remarks on Tuesday, in which he said he wanted the US to control both the Panama Canal and the island of Greenland, an autonomous Danish possession, to unite the US and Canada, and to rename the Gulf of Mexico.

 

"The status of our canal is non-negotiable and it is part of the history of our struggle," said Panamanian Foreign Minister Javier Martinez-Acha, BNS reports.

 

He emphasized that his position on this issue was clearly declared by President Jose Raul Mulino.

 

As Trump's term in office approaches, talk of Greenland's possible independence from Denmark has grown louder, and Trump himself has offered to buy the island. He says it's not fair that the US economy suffers from high fees for sailing through the Panama Canal, and the US needs Greenland and the Panama Canal for economic security.

 

"I can tell you this, we need them (the Panama Canal and Greenland) for economic security," the incoming US president said on Tuesday.

 

"I'm not going to make a commitment to that (not take military action). We may have to do something," he added.

 

In late December, Trump denounced what he called unfair fees for US ships sailing through the Panama Canal and threatened to demand that control of the waterway be returned to Washington.

 

He explained that if Panama cannot ensure “safe, efficient and reliable operation of the canal,” “then we will demand that the Panama Canal be returned to us, completely and without question.”

 

The Panama Canal, which the United States completed in 1914, was handed over to the Central American country under a 1977 agreement signed by Democratic President Jimmy Carter.

 

Panama took full control of it in 1999.

 

Canada has no plans to join the United States

 

There is no chance that Canada will join the United States, outgoing Canadian Prime Minister Justin Trudeau said on Tuesday, BNS reports.

 

His Foreign Minister Melanie Joly added that the country will never give in to Trump’s threats.

 

Trudeau and Joly’s comments came after Trump vowed to use economic force against Canada, which he sees as a potential unification partner of the United States under his unlikely plan, at a press conference on Tuesday.

 

The VŽ newspaper reported that Trump has threatened tariffs on Canada, Mexico and China, which could be a negotiating tactic to exploit the size of the American market and persuade those countries to stop the flow of drugs and migrants across the US border. But experts say even if the threats are just a way to negotiate better trade relations, it is still a dangerous game with real consequences.

 

“There is no chance that Canada will become part of the United States,” Trudeau wrote on the social network X. At the same time, he recalled the close bilateral ties in the areas of security and trade.

 

Joly, in turn, accused Trump of showing complete ignorance.

 

“Our economy is strong. Our people are strong. We will never give in to threats,” she wrote on the same social network owned by Trump ally Elon Musk.

 

Trump has previously threatened to impose a 25% tariff on Canadian goods. This could hit Canada, which imports 75% of its exports to the United States, very hard.

 

Canadian officials are preparing retaliatory measures, so the dispute could escalate into a trade war.

 

Denmark says it is open to dialogue with the United States on the Arctic

 

Danish Foreign Minister Lars Lokke Rasmussen said that the Kingdom of Denmark, which consists of Denmark, Greenland and the Faroe Islands, is “open to dialogue with the Americans on how we can cooperate, perhaps even more closely than we do now, to ensure that America’s ambitions are realized.”

 

Lokke Rasmussen noted that the United States and NATO have “legitimate” interests in the region due to international developments.

 

"As the Arctic melts and new shipping lanes open up, unfortunately, we are also seeing growing competition between the great powers. We are seeing Russia arming itself. We are seeing China, which is also starting to show interest," the foreign minister said, quoted by ELTA.

 

In the face of the new turmoil, the diplomat called for calm. "I am trying to deal with reality and I think it would be useful for all of us to slow down a bit," he said.

 

France urges not to threaten the EU

 

In response to Trump's statements, France warned him not to threaten the sovereign borders of the European Union (EU). Greenland is an autonomous territory of EU member Denmark.

 

"We are not allowing any country, no matter who it is, to attack its sovereign borders," French Foreign Minister Jean-Noel Barrot told France Inter radio.

 

He stressed that he did not believe the United States could invade Greenland, but added that "we have entered an era in which the law of the strongest is being revived," BNS writes.

 

Scholz: EU leaders are puzzled

 

German Chancellor Olaf Scholz said on Wednesday that EU leaders were puzzled by US President-elect Donald Trump's refusal to rule out military intervention over Greenland, an autonomous Danish territory.

 

"In my discussions with our European partners, there was a considerable misunderstanding about the current US statements regarding the principle of the inviolability of borders," Scholz said, without specifically mentioning Trump by name.

 

After speaking with “several European heads of state and government and the President of the European Council (EC), Scholz issued a statement to the media in which he stressed that “the inviolability of borders is one of the fundamental principles of international law.”

 

“Every state must respect it, whether it is a small or a very powerful state,” he continued.

 

The Chancellor also indirectly referred to Trump’s call for other NATO members to increase their defense spending to 5% of GDP.

 

Scholz recalled that “NATO is a regulated procedure designed specifically for this purpose,” and that such goals must be discussed “with all Alliance partners.”

 

Mexican President: Let's call the US "Mexican America"

 

Meanwhile, the Mexican president, as reported by ELTA, on Wednesday hit back at Trump, who had promised to rename the Gulf of Mexico to the Gulf of America, stating that the US could be called "Mexican America".

 

Claudia Sheinbaum showed a 17th-century world map at a press conference, which includes the name Mexican America. She emphasized that the Gulf of Mexico is a name recognized by the United Nations, and shot back at Trump: "Why don't we call the US Mexican America? Sounds nice, right?"

 

However, Sheinbaum assured that she expects "good relations" with the future US president. Trump, who will be sworn in on January 20, said on Tuesday that the Gulf of America sounds nicer than the Gulf of Mexico.

 

Before the Mexican-American War in the 19th century, the current US states of California, Arizona and Texas belonged to Mexico. The body of water off the southern coast of the United States and the eastern coast of Mexico has been called the Gulf of Mexico since the 16th century."

 

You thought you would continue to deceive old man Biden, loot and share billions of US dollars and pretend to be generals dreaming of ditches full of female corpses, as the necrophiliac Lithuanian army chief recently said. The intestine is too thin. Get dental implants with our money while the Landsbergis family allows you and disappear from the social media.

 

Realybė paprasta - įžengėme į epochą, kurioje atgimsta stipriausiojo įstatymas: Panama ir Kanada pasipiktino D. Trumpo planais, ES lyderiai suglumę

 

“Panama, Danija, Kanada, Meksika atsakė į Donaldo Trumpo, išrinktojo JAV prezidento, kontraversiškus antradienio pasisakymus, kuriuose jis teigė norįs, kad JAV kontroliuotų ir Panamos kanalą, ir Grenlandijos salą, autonomišką Danijos valdą, kad susijungtų JAV ir Kanada, kad būtų pervadinta Meksikos įlanka.

Teksto pabaigoje papildyta skirsniu „Meksikos prezidentė: vadinkime JAV „Meksikos Amerika“

„Mūsų kanalo statusas yra nediskutuotinas ir tai mūsų kovos istorijos dalis“, – sakė Panamos užsienio reikalų ministras Javieras Martinezas-Acha, rašo BNS.

Jis pabrėžė, kad savo poziciją šiuo klausimu aiškiai deklaravo prezidentas Jose Raulis Mulino.

Artėjant D. Trumpo valdymo pradžiai, vis garsiau kalbama apie Grenlandijos galimą nepriklausomybę nuo Danijos, o pats D. Trumpas siūlėsi pirkti salą. Jo teigimu, nėra sąžininga, kad JAV ekonomika nukenčia dėl didelių mokesčių plaukiant Panamos kanalu, o Grenlandijos ir Panamos kanalo JAV reikia ekonomikos saugumui užtikrinti.

„Galiu pasakyti štai ką, jie (Panamos kanalas ir Grenlandija) mums reikalingi dėl ekonominio saugumo“, – antradienį sakė būsimasis JAV prezidentas.

„Nesiruošiu įsipareigoti dėl to (nesiimti karinių veiksmų). Gali būti, kad teks ką nors daryti“, – pridūrė jis.

Gruodžio pabaigoje D. Trumpas pasmerkė, anot jo, nesąžiningus mokesčius Panamos kanalu plaukiojantiems JAV laivams ir pagrasino reikalauti, kad vandens kelio kontrolė būtų grąžinta Vašingtonui.

Jis aiškino, kad jei Panama negalės užtikrinti „saugaus, veiksmingo ir patikimo kanalo veikimo“, „tuomet reikalausime, kad Panamos kanalas būtų grąžintas mums, visiškai ir be jokių klausimų.“

Panamos kanalas, kurį Jungtinės Valstijos baigė statyti 1914 metais, buvo perduotas Centrinės Amerikos šaliai pagal 1977-aisiais demokratų prezidento Jimmy Carterio pasirašytą susitarimą.

Panama 1999-aisiais visiškai perėmė jo kontrolę.

Kanada jungtis prie JAV neplanuoja

Nėra jokių šansų, kad Kanada susijungs su Jungtinėmis Valstijomis, antradienį pareiškė darbą baigiantis kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau, rašo BNS.

Jo užsienio reikalų ministrė Melanie Joly pridūrė, kad šalis niekada nenusiles dėl D. Trumpo grasinimų.

J. Trudeau ir M. Joly komentarai pasirodė D. Trumpui antradienio spaudos konferencijoje pažadėjus panaudoti ekonominę jėgą prieš Kanadą, kuri pagal jo mažai tikėtiną planą turėtų susijungti su Jungtinėmis Valstijomis.

VŽ rašė, kad D. Trumpas grasino muitais Kanadai, Meksikai ir Kinijai, o tai gali būti derybų taktika, kuria siekiama pasinaudoti Amerikos rinkos dydžiu ir įtikinti šias šalis sustabdyti narkotikų ir migrantų srautą per JAV sienas. Tačiau, anot ekspertų, net jei grasinimai tėra būdas derėtis dėl palankesnių prekybos santykių, tai vis tiek yra pavojingas žaidimas, galintis turėti realių pasekmių.

„Nėra jokių šansų, kad Kanada taps Jungtinių Valstijų dalimi“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Trudeau. Tuo pačiu jis priminė glaudžius dvišalius ryšius saugumo ir prekybos srityse.

M. Joly savo ruožtu apkaltino D. Trumpą pademonstravus visišką neišmanymą.

„Mūsų ekonomika stipri. Mūsų žmonės stiprūs. Niekada nenusileisime grasinimų akivaizdoje“, – parašė ji tame pačiame socialiniame tinkle, priklausančiame D. Trumpo sąjungininkui Elonui Muskui.

Anksčiau D. Trumpas grasino įvesti 25% muitą Kanados prekėms. Tai gali labai skaudžiai smogti Kanadai, kurios 75% eksporto keliauja į JAV.

Kanadiečių pareigūnai rengia atsakomąsias priemones, tad ginčas galėtų tapti prekybos karu.

Danija sako esanti atvira dialogui su JAV dėl Arkties

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas pareiškė, kad Danijos karalystė, kurią sudaro Danija, Grenlandija ir Farerų salos, yra „atvira dialogui su amerikiečiais dėl to, kaip galėtume bendradarbiauti, galbūt ir dar glaudžiau, nei dabar, jog būtų galima užtikrinti, kad Amerikos ambicijos būtų įgyvendintos“.

L. Lokke Rasmussenas pažymėjo, kad dėl tarptautinio masto įvykių Jungtinės Valstijos ir NATO regione turi „teisėtų“ interesų.

„Arkčiai tirpstant ir atsiveriant naujiems laivybos keliams, deja, matome ir augančią didžiųjų galybių konkurenciją. Matome besiginkluojančią Rusiją. Matome Kiniją, kuri taip pat pradeda demonstruoti susidomėjimą“, – tvirtino užsienio reikalų ministras, kurį cituoja ELTA.

Naujos sumaišties akivaizdoje diplomatas paragino laikytis rimties. „Stengiuosi tvarkytis su realybe ir manau, kad mums visiems būtų naudinga šiek tiek susimažinti pulsą“, – nurodė jis.

Prancūzija reikalauja nesikėsinti į ES

Prancūzija, reaguodama į D. Trumpo pareiškimus, perspėjo jį nekelti grėsmės suverenioms Europos Sąjungos (ES) sienoms. Grenlandija yra autonominė ES narės Danijos valda.

„Negalima kalbėti apie tai, kad ES leistų kitoms pasaulio valstybėms, kad ir kas jos būtų, pulti jos suverenias sienas“, – radijui „France Inter“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.

Jis pabrėžė, kad nemano, jog JAV galėtų įsiveržti į Grenlandiją, bet pridūrė, kad „įžengėme į epochą, kurioje atgimsta stipriausiojo įstatymas“, rašo BNS.

O. Scholzas: ES lyderiai – suglumę

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, jog ES lyderius suglumino tai, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti karinio įsikišimo dėl Grenlandijos – autonominės Danijos valdos – galimybę.

„Mano diskusijose su mūsų Europos partneriais buvo nemažo nesupratimo dėl dabartinių JAV pareiškimų, susijusių su sienų neliečiamumo principu“, – sakė O. Scholzas, konkrečiai D. Trumpo vardo nepaminėdamas.

O. Scholzas, pasikalbėjęs su „keletu Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku“, paskelbė pareiškimą žiniasklaidai, kuriame pabrėžė, kad „sienų neliečiamumas yra vienas iš pagrindinių tarptautinės teisės principų“.

„Kiekviena valstybė privalo jo laikytis, nesvarbu, ar tai būtų maža, ar labai galinga valstybė“, – tęsė jis.

Kancleris taip pat netiesiogiai atkreipė dėmesį į D. Trumpo raginimą kitoms NATO narėms padidinti savo išlaidas gynybai iki 5% BVP.

O. Scholzas priminė, kad „NATO yra reglamentuota procedūra, skirta būtent šiam tikslui“, ir kad tokie tikslai turi būti aptarti „su visais Aljanso partneriais“.

Meksikos prezidentė: vadinkime JAV „Meksikos Amerika“

Tuo metu Meksikos prezidentė, kaip praneša ELTA, trečiadienį atsikirto D. Trumpui, pažadėjusiam Meksikos įlanką pervadinti į Amerikos įlanką, pareiškusi, kad JAV galėtų būti vadinamos „Meksikos Amerika“.

Claudia Sheinbaum per spaudos konferenciją parodė XVII a. pasaulio žemėlapį, kuriame yra pavadinimas Meksikos Amerika. Ji pabrėžė, kad Meksikos įlanka yra Jungtinių Tautų pripažintas pavadinimas, ir atšovė D. Trumpui: „Kodėl mums nepavadinus JAV Meksikos Amerika? Skamba gražiai, tiesa?“.

Vis dėlto C. Sheinbaum patikino, jog tikisi „gerų santykių“ su būsimuoju JAV prezidentu. Sausio 20 d. priesaiką duosiantis D. Trumpas antradienį sakė, kad Amerikos įlanka skamba gražiau nei Meksikos įlanka.

Iki Meksikos ir Amerikos karo XIX amžiuje dabartinės JAV valstijos, tokios kaip Kalifornija, Arizona ir Teksasas, priklausė Meksikai. Vandens telkinys prie pietinės JAV pakrantės ir rytinės Meksikos pakrantės nuo XVI a. vadinamas Meksikos įlanka."

Jūs galvojote, kad toliau apgaudinėsite senuką Bideną, grobsite ir dalinsitės milijardus JAV dolerių ir vaizduosite generolus, svajodami apie pilnus griovius moterų lavonų, kaip neseniai pasakė nekrofilas Lietuvos kariuomenės vadas.  Žarna pernelyg plona. Susidėk dantų implantus už mūsų pinigus, kol Landsbergiai leidžia ir dink iš eterio.

S. Skvernelis pritaria Lietuvos banko siūlomoms II pakopos pensijų fondų reformoms I. Ruginienė palaikytų darbdavių įtraukimą, dėl valstybinio fondo – atsargesnė

"Lietuvos bankui (LB) siūlant tobulinti II pensijų reformą įtraukiant darbdavius ir atsisakant valstybinio skatinimo, Saulius Skvernelis, Seimo vadovas, siūlo darbdaviams su darbuotojais tartis pasitelkiant kolektyvines sutartis.

Papildyta socialinės apsaugos ir darbo ministrės I. Ruginienės komentarais

VŽ antradienį rašė, kad, anot LB, pernelyg mažų pensijų klausimą spręsti padėtų darbdavių didesnio įsitraukimo skatinimas. Taip pat LB siūlo steigti valstybės valdomą pensijų fondą. Darbdaviai perspėja, kad toks sprendimas didintų finansinę naštą šalies įmonėms, kirstų jų konkurencingumui.

S. Skvernelis darbdavių įsitraukimą į pensijų kaupimą prilygino kitoms papildomoms naudoms.

„Tai vienas iš būdų profsąjungoms, atstovaujant savo narių ir visų kitų interesams, susitarti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

„Ir dabar darbdaviai taiko įvairiausius bonusus, kurie nėra numatyti viešajame sektoriuje – sveikatinimo, sporto galimybių, kitų bonusų. Tik reikia spręsti, kaip darbdavį sumotyvuoti, kad jis turėtų iniciatyvą susitarti su darbuotojais, kad tas skatinimas būtų iš darbdavio pusės“, – teigė politikas.
Noriu gauti nemokamą Rinkos naujienlaiškį
Prašome įvesti el. pašto adresą

Jo teigimu, pagal privačių įmonių kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuva atsilieka nuo kitų šalių, rašo BNS.

„Yra kolektyvių derybų klausimas. Tai yra dirbančiųjų galios stiprinimas per profesines sąjungas. Manau, kad viskas yra įmanoma, bet kokį modelį pasirinks valstybė, bus vienas iš esminių dalykų“, – teigė S. Skvernelis.

Be darbdavių įtraukimo, LB siūlo atsisakyti valstybės įnašo, jį pakeičiant darbdavio dalimi, bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą.

S. Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama partija tokius siūlymus palaiko, nes jie atitinka „Vardan Lietuvos“ programą. Tačiau dėl konkrečių antrosios pakopos sistemos pakeitimų turės sutarti Vyriausybė ir valdančioji koalicija.

„Tai vienas klausimų, kur koalicijoje reikės parodyti sutelktumą ir valią, nes antrosios pakopos istorija užsitęsusi (...) ir laukia žmonės“, – sakė S. Skvernelis.

„Ar bus sprendimai ryžtingi, nukreipti į žmonių interesų tenkinimą, ar bus pusėtiniai, daliniai, matysime, bet pirmiausia tą projektą turi pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vyriausybėje. Tas turi būti aptarta ir koalicijos taryboje“, – pridūrė politikas.

LB taip pat pasiūlė tobulinti griežtą automatinio įtraukimo sistemą, žmogui pirmiausia pasiūlyti kaupti bei leisti per pirmus kelis mėnesius po įtraukimo pasitraukti ir pakartotinai jų neįtraukti.

I. Ruginienė: pasiūlymai – svarstytini

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad LB pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į pensijų kaupimą.

„Apie darbdavių įtraukimą aš ir pati kalbėjau jau nuo vasaros, kad tai tikrai svarstytinas variantas, ir galėtų būti kaip papildoma bonusinė priemonė darbuotojams, kalbant apie jų didesnes socialines garantijas ateityje“, – trečiadienį Eltai kalbėjo I. Ruginienė.

„Mes norime eiti link skandinaviško modelio, kuris būtent ir yra sukonstruotas tokiu būdu, kad darbdaviai su profesinėmis sąjungomis yra sutarę dėl profesinių fondų. Ten darbdavių indėlis į ateities pensiją yra ganėtinai ženklus lyderis“, – paaiškino ji.

Ministrė neatsakė, ar palaikytų idėją steigti valstybės valdomą antrosios pakopos pensijų fondą, tačiau sutiko, kad tai padėtų didinti konkurenciją rinkoje.

„Čia reikia kaštų ir naudos analizę pasidaryti, įvertinti „už“ ir „prieš“, bet irgi viena iš svarstytinų idėjų. Kiek mes su Lietuvos banku diskutavome, pagrindinis argumentas, kodėl jie siūlo, tai kad tai sudarytų konkurenciją privatiems fondams, o konkurencija bendrąja prasme tiek mažina kaštus, tiek didina kokybę“, – teigė ji.

Antradienį I. Ruginienė BNS teigė, kad ministerijos atstovai šiuo metu susitinka su socialiniais partneriais ir renka pensijų sistemos pokyčių pasiūlymus. Konkrečius sprendimus ministrė žada teikti pavasarį."

   
 
 

„Nvidia“ generalinis direktorius pristato humanoidinius robotus

 „Nvidia vadovas Jensenas Huangas pirmadienį dalyvavo plataus vartojimo elektronikos parodoje Nevadoje, paminėdamas jo įsiveržimą į dirbtinio intelekto agentus, savarankiškai vairuojančius automobilius ir robotiką tą dieną, kai jo įmonės vertinimas pasiekė aukščiausią visų laikų lygį.

 

 Kasmetinėje CES konferencijoje Las Vegase Huangas parodė „fizinius dirbtinio intelekto (AI)“ įrankius, kurie, jo teigimu, padės robotams mokytis, naudojant imituotą aplinką, kuri labai imituoja realų pasaulį. Tai galėtų suteikti daugiau automatizavimo gamykloms ir padidinti humanoidinių robotų rinką, kuri, bendrovės teigimu, per ateinančius porą dešimtmečių gali siekti 38 mlrd. dolerių.

 

 „ChatGPT momentas bendrosios robotikos srityje jau visai šalia“, – sakė jis, šalia daugiau, nei tuzino robotų humanoidų. Jis užsiminė apie susidomėjimo dirbtiniu intelektu sprogimą po to, kai prieš daugiau, nei dvejus, metus buvo išleistas OpenAI pokalbių robotas.

 

 Kreipimesi po prekybos sesijos, kurios metu „Nvidia“ vertė siekė 3,66 trilijonus dolerių, Huangas taip pat pabrėžė, kaip įmonė sparčiai žengia į automobilių pramonę.

 

 Jis sakė, kad „Nvidia“ pasiekė susitarimą dėl vairuotojo pagalbos lustų ir programinės įrangos tiekimo būsimoms „Toyota“ transporto priemonėms, papildydama automobilių pramonės partnerių sąrašą, įskaitant „Mercedes“ ir „Volvo“. Jis prognozavo, kad bendrovės automobilių pajamos kitais finansiniais metais sieks 5 milijardus JAV dolerių, o šiemet daugiau, nei 4 mlrd., dolerių.

 

 Bendrovė pranešė apie 1,1 milijardo dolerių pajamas iš automobilių per paskutinius pilnus fiskalinius metus, tačiau Huang 5 milijardai dolerių apėmė kitų produktų ir paslaugų pardavimą pramonei." [1]

1. Technology & Business: Nvidia CEO Pitches Humanoid Robots. Fitch, Asa.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2025: B4.