President Trump Blasts Zelensky: ‘A Dictator Without Elections’

 

 

"President Donald Trump slammed Ukrainian President Volodymyr Zelensky as a “Dictator without Elections” a day after Zelensky complained about Ukraine not having a seat at diplomatic talks Tuesday between the United States and Russia.

 

Trump ripped into Zelensky in a lengthy Truth Social post, first addressing him as “a modestly successful comedian” rather than president.

 

“Think of it, a modestly successful comedian, Volodymyr Zelenskyy, talked the United States of America into spending $350 Billion Dollars, to go into a Conflict that couldn’t be won, that never had to start, but a Conflict that he, without the U.S. and ‘TRUMP,’ will never be able to settle,” Trump wrote.

 

Trump added that the United States has spent hundreds of billions more on the conflict than Europe has:

 

    The United States has spent $200 Billion Dollars more than Europe, and Europe’s money is guaranteed, while the United States will get nothing back. Why didn’t Sleepy Joe Biden demand Equalization, in that this Conflict is far more important to Europe than it is to us — We have a big, beautiful Ocean as separation.

 

He went on to write that Zelesnky “refuses to have Elections, is very low in Ukrainian Polls, and the only thing he was good at was playing Biden ‘like a fiddle.'”

 

“A Dictator without Elections, Zelenskyy better move fast or he is not going to have a Country left,” he added.

 

Trump added that his administration, which has had a significant presence in Europe and in Saudi Arabia over the past week pushing for peace, is “successfully negotiating an end to the Conflict with Russia.”

 

“Biden never tried, Europe has failed to bring Peace, and Zelenskyy probably wants to keep the “gravy train” going. I love Ukraine, but Zelenskyy has done a terrible job, his Country is shattered, and MILLIONS have unnecessarily died,” Trump concluded.

 

Secretary of State Marco Rubio, National Security Adviser Michael Waltz, and Special Envoy to the Middle East Steve Witkoff met Tuesday with Russian Minister of Foreign Affairs Sergey Lavrov in Saudi Arabia. Ukraine was not present.

 

As New York Times Kyiv Bureau Chief Andrew Kramer framed it, Zelensky “lashed out at the Trump administration” after the meeting:

 

    “Decisions on how to end the conflict in Ukraine cannot be made without Ukraine, nor can any conditions be imposed,” Mr. Zelensky said from Turkey, where he had traveled as part of a planned tour of the Middle East. “We were not invited to this Russian-American meeting in Saudi Arabia. It was a surprise for us, I think for many others as well.”

 

Rubio and Vice President JD Vance notably met with Zelensky at the Munich Security Conference last week in Germany. Zelensky said the discussion was “good.”

 

“We want peace very much, but we need real security guarantees, and we will continue our meetings and our work, and we will be very happy to see General Kellogg also in Ukraine,” he added.”

 

Krizė Vokietijoje, kaip vietoje, kurioje daryti verslą

 

 „VAŽIUOJAME aplink didžiulę SKW Stickstoffwerke Piesteritz, didžiausio Vokietijoje amoniako gamintojo, gamybos vietą netoli Vitenbergo, įmonės atstovas rodo milžinišką geltoną vožtuvą. „Paprastai apie 2 % Vokietijos pramoninių gamtinių dujų suvartojimo gaunama būtent iš ​​to“, – sako jis. Tačiau praėjusį mėnesį SKW uždarė vieną iš dviejų savo gamyklų.

 

 „Gasumlage mus žudo“, – sako Petras Cingras, Čekijos SKW generalinis direktorius, kalbėdamas apie Vokietijos vyriausybės dujų mokestį. (110 metų senumo įmonė priklauso Čekijos konglomeratui Agrofert.) Mokestis, įvestas 2022 m., siekiant kompensuoti vyriausybei išlaidas, susijusias su šalies strateginio rezervo užpildymu po įvykių Ukrainoje, šių metų pradžioje buvo padidintas 20 proc., iki 2,99 euro (3,10 dolerių) už megavatvalandę.

 

 Ponas Cingras sako, kad jo įmonė už gamtines dujas moka dešimt kartų daugiau, nei Rusijos trąšų gamintojai, su kuriais ji vis dar konkuruoja, ir septynis kartus daugiau, nei konkurentai iš Amerikos, o dujos sudaro 90% gamybos sąnaudų.

 

 Jo kaina kartu su didelėmis Vokietijos darbo sąnaudomis ir CO2 sertifikatais, kuriuos SKW turi įsigyti, kad kompensuotų išmetamų teršalų kiekį, reiškia, kad įmonė nebegali gauti pelno.

 

 Cingras turi konkrečių prašymų vyriausybei, kuri perims po Vokietijos parlamento rinkimų vasario 23 d.: panaikinti dujų mokestį ir spausti Europos Sąjungą reformuoti CO2 sertifikatų sistemą. Sausio 28 d. blokas paskelbė, kad per ateinančius trejus metus laipsniškai didinami tarifai trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos – nuo ​​6,5% iki maždaug 100%. Tai „per mažai, per vėlai“, – sako Cingras. Jis tvirtina, kad jei politikai nepadarys daugiau, Europos trąšų gamyba žlugs ir ūkininkai visiškai priklausys nuo importo.

 

 SKW yra tik vienas iš Vokietijos verslą apėmusios krizės pavyzdžių. Praėjusio mėnesio pabaigoje vykusioje kasmetinėje Vokietijos pramonės federacijos (BDI) spaudos konferencijoje naujasis jos vadovas Peteris Leibingeris pareiškė, kad nuotaikos verslo sluoksniuose yra „tokios blogos, kokių aš niekada nemačiau“. Daugelis viršininkų abejoja, ar jų didžiausi trūkumai – biurokratizmas, dideli mokesčiai ir brangios socialinio draudimo įmokos – gerokai pagerės po rinkimų, po kurių tikimasi, kad opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos lyderis Friedrichas Merzas taps kancleriu. Bosai įsitikinę, kad kokia koalicija atsirastų, bus draugiškesnė jų atžvilgiu, nei ta, kurią sukūrė dabartinis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Tačiau mažai kas tiki, kad reformos bus pakankamai greitos ar gilios.

 

 Vokietijos gamybos bazė dreba. Pramonės gamyba per pastaruosius dvejus metus sumažėjo maždaug dešimtadaliu. Tokie milžinai, kaip „Volkswagen“, didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas pagal pardavimus, mažina gamybą šalyje. Matthiasas Lappas, netoli Štutgarto įsikūrusios, šeimai priklausančios, kabelių gamintojos Lapp vadovas, Vokietiją apibūdina, kaip „mūsų probleminį vaiką“. Vasario 3 d. jo bendrovė pranešė, kad pastaraisiais finansiniais metais pardavimai siekė 1,8 mlrd. EUR, ty 5,3 % mažiau nei praėjusiais metais. Pardavimai Vokietijoje sumažėjo 15 %; Azijoje, Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose verslas dūzgia.

 

 Neseniai duodamas interviu dienraščiui „Augsburger Allgemeine“, grandininių pjūklų gamintojos „Stihl“ stebėtojų tarybos vadovas Nikolas Stihlas kitai vyriausybei pateikė ultimatumą. Jei per ateinančius penkerius metus bus sukurta palankesnė aplinka verslui, bendrovė, kaip ir planuota, pastatys naują gamybos aikštelę Liudvigsburge. Jei ne, bendrovė planuojamas investicijas perkels į Šveicariją, kur jau gamina pjūklus, žoliapjoves ir orapūtes.

 

 Toralfas Haagas, Hamburge įsikūrusio vario gamintojo „Aurubis“ vadovas, mano, kad tai bus „pertraukos metai Vokietijos pramonei“. Bertramas Kawlathas, vožtuvų gamintojos Schubert & Salzer vadovas ir VDMA, Vokietijos mašinų gamintojų asociacijos vadovas, sutinka, kad Vokietija pasiekė lemiamą akimirką, nors yra mažiau pesimistiškas nei kiti viršininkai. „Mūsų vidutinio dydžio įmonės neužsidarys, bet jos neinvestuos Vokietijoje, jei šalis netaps palankesnė verslui“, – sako jis. VDMA turi 3600 narių, iš kurių dauguma yra tokios šeimos įmonės, kaip jo. Didžiausias J. Kawlatho rūpesčiai kelia biurokratiją, ypač įstatymas, pagal kurį Vokietijoje daugiau, nei 1000 darbuotojų turinčios įmonės turi stebėti, ar jų tiekėjai visame pasaulyje laikosi žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų.

 

 M. Merzas žino apie Vokietijos viršininkų susirūpinimą. Jis sako, kad šalis „dūsta nuo biurokratijos“, ir pažadėjo sumažinti bendrojo pelno mokesčio tarifą nuo 30% iki 25%. Jei rinkimus laimės CDU, partija, be kita ko, nori sumažinti elektros ir tinklo mokesčius bent penkiais centais už kilovatvalandę, sumažinti biurokratiją, sušvelninti darbo valandų taisykles, leisti dirbantiems pensininkams papildomai uždirbti 2000 eurų per mėnesį be mokesčių ir sušvelninti statybos apribojimus.

 

 Dauguma viršininkų pritaria šiems įsipareigojimams, net jei kai kurie niurzgia dėl nebuvimo pasiūlymo reformuoti apsunkinančią Vokietijos valstybinių pensijų sistemą. Vis dėlto jie nerimauja, kad CDU nesugebės tesėti savo pažadų, nes šalis ruošiasi koalicinei vyriausybei, kurią, greičiausiai, sudarys dvi ar, galbūt, trys partijos.

 

 Jörgas Kukiesas, Vokietijos laikinasis finansų ministras, yra susipažinęs su tokių koalicijų keliamais iššūkiais. Jis pateikia pavyzdį, kaip stengiamasi skaitmeninti notarų paslaugas. Pasikalbėkite su bet kuriuo startuoliu ir jie skųsis, kad praleidžia valandas, sėdėdami notaro biure, nes kiekviena sutarties eilutė jiems yra skaitoma garsiai, sako ponas Kukiesas. Tačiau notarai linkę balsuoti už verslui palankius Laisvuosius demokratus (FDP), jaunesniąją M. Scholzo koalicijos partnerę. Dėl to FDP, paprastai uolūs biurokratijos priešininkai, mažiau entuziastingai žvelgė į reformas.

 

 Jei jis nugalės vasario 23 d., p. Merzui teks nelengva užduotis. Jo pusėje yra verslo lyderiai, bet taip pat buvo ir M. Scholzui, kai pradėjo vadovauti. Buvęs BDI vadovas Siegfriedas Russwurmas dabar kalba apie „prarastus metus“, vadovaujant Scholzui. Vokietija negali sau leisti daugiau jų.“ [1]

1.  Crisis in Standort Deutschland. The Economist; London Vol. 454, Iss. 9435,  (Feb 15, 2025): 56, 57.

Crisis in Standort Deutschland

"ON A DRIVE around the vast production site of SKW Stickstoffwerke Piesteritz, Germany’s largest producer of ammonia, near Wittenberg, a spokesman for the firm points at a giant yellow valve. “Normally around 2% of Germany’s industrial consumption of natural gas comes out of this thing,” he says. Last month, however, SKW shut one of the two ammonia plants at the site and slashed its production of fertiliser.

“The Gasumlage is killing us,” says Petr Cingr, the Czech chief executive of SKW, referring to the German government’s gas levy. (The 110-year-old firm is owned by Agrofert, a Czech conglomerate.) The charge, introduced in 2022 to recoup the cost to the government of filling the country’s strategic reserve after events in Ukraine, was increased at the start of this year by 20%, to €2.99 ($3.10) per megawatt hour. 

Mr Cingr says his firm is paying ten times more for natural gas than Russian makers of fertiliser, with which it still competes, and seven times more than American rivals—and gas makes up 90% of the production cost. 

Its price, along with Germany’s high labour costs and the CO2 certificates SKW must purchase to offset its emissions, mean the company can no longer break even.

Mr Cingr has specific asks of the government that will take over after Germany’s parliamentary elections on February 23rd: abolish the gas levy and press the European Union to reform the system of CO2 certificates. On January 28th the bloc announced a gradual increase in tariffs on fertilisers from Russia and Belarus over the next three years, from 6.5% to about 100%. That is “too little, too late,” says Mr Cingr. If politicians don’t do more, he argues, Europe’s production of fertiliser will collapse and farmers will depend entirely on imports.

SKW is but one example of the crisis gripping German business. At the annual press conference of the Federation of German Industries (BDI) late last month, Peter Leibinger, its new leader, said that the mood in business circles is “as bad as I have ever seen it”. Many bosses doubt that their biggest handicaps—red tape, high taxes and costly social-security contributions—will improve much following the election, after which Friedrich Merz, leader of the opposition Christian Democratic Union (CDU) party, is expected to become chancellor. Bosses are confident that whatever coalition emerges will be friendlier towards them than the one forged by Olaf Scholz, Germany’s current chancellor. But few believe that reforms will be fast or deep enough.

Germany’s manufacturing base is shuddering. Industrial output has fallen by about a tenth over the past two years. Giants such as Volkswagen, the world’s biggest carmaker by sales, are scaling back production in the country. Matthias Lapp, chief executive of Lapp, a family-owned maker of cables based near Stuttgart, describes Germany as “our problem child”. On February 3rd his company reported sales of €1.8bn for its most recent financial year, down by 5.3% from the year before. Sales in Germany fell by 15%; in Asia, America and the Middle East business is humming.

In a recent interview with the Augsburger Allgemeine, a daily newspaper, Nikolas Stihl, head of the supervisory board of Stihl, a chainsaw-maker, gave the next government an ultimatum. If it creates a more business-friendly environment within the next five years, the company will build, as planned, a new production site in Ludwigsburg. If not, the company will move the planned investment to Switzerland, where it is already making saws, trimmers and blowers.

Toralf Haag, boss of Aurubis, a maker of copper based in Hamburg, thinks this will be “a make-or-break year for German industry.” Bertram Kawlath, boss of Schubert & Salzer, a maker of valves, and head of the VDMA, Germany’s association of machinery-makers, agrees that Germany has reached a pivotal moment, though he is less pessimistic than other bosses. “Our mid-size companies will not close down, but they will not invest in Germany if the country doesn’t become more business-friendly,” he says. The VDMA has 3,600 members, most of which are family firms like his. Mr Kawlath’s biggest gripe is red tape, in particular a law that requires firms with more than 1,000 employees in Germany to monitor whether their suppliers around the world meet human-rights and environmental standards.

Mr Merz is aware of the concerns of German bosses. He says that the country is “suffocating with red tape”, and has promised to lower the headline corporate-tax rate from 30% to 25%. If the CDU wins the election, the party wants to reduce electricity taxes and grid fees by at least five cents per kilowatt hour, cut bureaucracy, ease rules on working hours, allow employed pensioners to earn an additional €2,000 a month tax-free and relax building restrictions, among other things.

Most bosses applaud those commitments, even if some grumble about the absence of a proposal to reform Germany’s burdensome public-pension system. They worry, though, that the CDU will be unable to deliver on its promises, given that the country is headed for a coalition government likely to consist of two or possibly three parties.

Jörg Kukies, Germany’s interim finance minister, is familiar with the challenges presented by such coalitions. He offers the example of efforts to digitise notaries’ services. Talk to any startup and they will complain about spending hours sitting in a notary’s office as every line of a contract is read aloud to them, says Mr Kukies. But notaries tend to vote for the pro-business Free Democrats (FDP), a junior partner in Mr Scholz’s coalition. That made the FDP, normally zealous opponents of red tape, less enthusiastic about reform.

If he prevails on February 23rd Mr Merz will have a daunting task. He has business leaders on his side, but so did Mr Scholz when he took over. The former head of the BDI, Siegfried Russwurm, now talks of the “lost years” under Mr Scholz. Germany cannot afford more of them." [1]

1.  Crisis in Standort Deutschland. The Economist; London Vol. 454, Iss. 9435,  (Feb 15, 2025): 56, 57.