Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. vasario 21 d., penktadienis

How Is the UK Government, Which Spies on Its Citizens Without Any Limits, Different from Totalitarian Communist Regimes? No Difference at All: Apple Disables Security Feature for UK After Government Demands Backdoor to Spy on Users Worldwide

 

"Apple is taking the unprecedented step of removing its highest level data security tool from customers in the UK after the government demanded backdoor access to user data worldwide. The demand was called an “unprecedented attack” on privacy by security experts.

 

BBC News reports that Apple has decided to disable its Advanced Data Protection (ADP) feature for users in the UK. The decision comes on the heels of a demand from the UK government for access to user data stored on Apple’s iCloud service. ADP provides end-to-end encryption, ensuring that only account holders can view their stored photos, documents, and other sensitive information.

 

Earlier this month, the UK government invoked the Investigatory Powers Act (IPA) to compel Apple to provide access to user data. The tech giant has consistently opposed creating a “backdoor” in its encryption service, arguing that doing so would compromise the security of all users. Despite this stance, Apple has now chosen to remove the option for UK customers to activate ADP.

 

As of Friday, any Apple user in the UK attempting to enable the feature is met with an error message. Existing ADP users will have their access disabled at a later date. The number of affected customers remains unknown, as ADP was only made available to British Apple users in December 2022.

 

Professor Alan Woodward, a cyber-security expert at Surrey University, described the development as “very disappointing” and an “act of self-harm” by the government. He stated, “All the UK government has achieved is to weaken online security and privacy for UK based users. It was naïve of the UK government to think they could tell a US technology company what to do globally.”

 

The move has also drawn criticism from privacy campaigners, who have called it an “unprecedented attack” on individuals’ private data. In the United States, two senior politicians have suggested that the threat to American national security is so severe that the US government should re-evaluate its intelligence-sharing agreements with the UK unless the demand is withdrawn.

 

Apple expressed its disappointment in a statement, saying, “Enhancing the security of cloud storage with end-to-end-encryption is more urgent than ever before. Apple remains committed to offering our users the highest level of security for their personal data and are hopeful that we will be able to do so in future in the UK.”

 

The row comes amidst growing pushback from the U.S. against regulations imposed on its tech sector by other countries. In a recent speech, U.S. Vice President JD Vance made it clear that the U.S. is increasingly concerned about foreign governments “tightening the screws” on U.S. tech companies with international footprints.”

1. You need to set up a passcode to turn on Advanced Data Protection for iCloud

To set up a passcode on an iPhone, you can go to Settings and then Passcode.

"How to turn on Advanced Data Protection for iCloud:

    Open the Settings app.

    Tap your name, then tap iCloud.

    Scroll down, tap Advanced Data Protection, then tap Turn on Advanced Data Protection.

    Follow the onscreen instructions to review your recovery methods and enable Advanced Data Protection."


 


 

Mes, lietuviai, dažniausiai vėluojame perimti pasaulio madas

 

 “XV a. Lietuva įsivedė baudžiavą. Būtent tada, kai Vakarų Europoje ši sistema jau nyko. XVIII a. pabaigoje Lietuvoje galutinai įtvirtinta valstybinė religija. Kai Vakaruose jau klestėjo laisvamanybė. Šiandien Lietuvoje įvedinėjama vokizmo (iš angl. woke – liet. pabudęs – „Delfi“) (leftizmo) ideologija, Vakaruose jau slenkanti į užmarštį.

Anot istoriko Alfredo Bumblausko, Lietuvoje iš visų europietiškų procesų nevėlavo tik Reformacija. Katalikybę priėmėme tada, kai Vakaruose jau buvo praūžę valdensų ir lolardų sąjūdžiai, brendo husitų sąjūdis. Renesansas į Lietuvą atėjo po gero šimtmečio nuo savo pradžios Italijoje. Tautų Pavasaris Lietuvą pasiekė XIX a. antroje pusėje, po pusšimčio metų net palyginti su Vidurio Europos kraštais.

Mąstytojas Vilhelmas Storosta-Vydūnas apgailestavo, kad lietuviai tapo svetimųjų beždžionėmis. Nuolat mėgdžiojant kitas kultūras visada vėluojama. Bet net ir vėlavimui turėtų galioti sveiko proto ribos. Renesansas, Reformacija ir Tautų Pavasaris nešė laisvės vėjus. Baudžiava ir klerikalizmas nešė vergiją.

Šiuolaikinis vokizmas žada laisvę, o neša priespaudą. Perfrazuojant George’ą Orwellą, išskiriami laisvi ir laisvesni. Skelbiama laisvė eksperimentuoti su lytinėmis ir tautinėmis tapatybėmis, bet varžoma laisvė laikytis prigimtinės lyties ar tautybės. Vien pasakymas, kad lietuviu reikia gimti, kaip ir vyru ar moterimi, jau gali užtraukti sankcijas. Ir tai – tuo metu, kai Vakarai, atsikandę vokizmo, jo atsisako.

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose nėra vienintelis pavyzdys. Genderistinės politikos, skatinančios eksperimentuoti lytiškumu, atsisako ir Jungtinės Karalystės leiboristai. Leiboristai, Karlai. Kairieji. Danijos socialdemokratai prabilo apie gerovę danams. Švedijoje į valdžią po ilgos pertraukos grįžo dešinieji. Vokietijoje krikdemai atsisako kairuoliškos politikos ir grįžta į dešinę. Vienur keičiasi patys kairieji, kitur, kur jiems per sunku keistis, juos pačius valdžioje keičia dešinieji.

Konservatizmas ir nacionalizmas grįžta į daugelio Vakarų šalių politinę darbotvarkę. Lietuvoje – gūdi inercija. Mes tik dabar vejamės Vakarus, kurių jau nėra. Vejamės išeinantį pasaulį. Universitetuose, žiniasklaidoje, politikoje vis stiprėja kairiųjų radikalų diktatas. Neparankūs profesoriai, žurnalistai, politikai pasmerkiami ostrakizmui, stumiant juos į visuomenės paraštes. Neatmestina, kad paskutinis intelektualas Lietuvoje bus nubaustas už kritiką vokizmui kaip tik tada, kai Amerikoje mirs paskutinis vokistas.

Vis dėlto Lietuva ne visais atvejais žengdavo iš paskos kitoms kultūroms. Tarkime, religinė tolerancija Lietuvoje – o ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje – XVI–XVII a. klestėjo be jokio europinio precedento. Tai išplaukė iš grynai vietinės tradicijos. Lietuviai net sugebėjo – kad ir iš dalies – šią nuostatą perduoti vyresniesiems jungtinės valstybės broliams lenkams. XX a. atsikūrusi Lietuva pirmavo moterų teisėmis. Liberalų ir kairiųjų diktatoriumi laikomas Antanas Smetona garsėjo pagarba religiniams disidentams.

Konservatyvus mąstytojas Leo Straussas, priešingai daugeliui kolegų konservatorių, siūlė atsisakyti skirties tarp naujo ir seno, o labiau orientuotis į skirtį tarp teisingo ir klaidingo. Užuot vaikiusis pasaulio madų – ir paradoksaliai bėgant iš paskos nueinančioms madoms, – žiūrėti, kokie politiniai ir kultūriniai principai labiau padeda sukurti darnią ir klestinčią visuomenę.

Daugelis lietuvių šiandien, susidūrę su klausimu, ką daryti, kelia klausimą, kas jau yra tai padarę. Tai – savęs pasmerkimas amžinai bėgti iš paskos kitiems. Bijoma būti pirmiesiems, nes ką gi apie mus pagalvos. O pagalvos, kad esame amžini provincialai, nes į Vakarus žiūrime kaip į normas nustatančią metropoliją. Ir ne į šiandienos Vakarus, o į tuos, kurių jau nėra. Norime būti amžinais atsilikėliais? Mums tai puikiai sekasi.

Yra du būdai lyginti save. Vienas būdas – lygintis su kitais. Kitas būdas – lyginti save šiandien su savimi vakar. Kiekviena tauta gali turėti savo raidos kelią. Tik ne kiekviena tai renkasi. Lietuva daugeliu atvejų – su retomis teigiamomis išimtimis – vejasi svetimą pasaulį nuo XIII a. Vis atsilikdama ir vis pralaimėdama. Vargu, ar yra kitas būdas to išvengti, kaip tik atsisakymas mėgdžioti kitus ir žengimas savo keliu. Žengdami juo darysime klaidų, bet tai bus mūsų klaidos. O pergalės bus mūsų pergalės.

Tai nėra trampiškas izoliacionizmas. Galima, verta, o kartais ir būtina perimti gerus pavyzdžius iš svetur. Savo laiku perėmėme mūrinę statybą, sudariusią sąlygas tvirtesniems pastatams. Pagrįstai didžiuojamės savo gotikos šedevrais, šį stilių perėmę iš viduramžių Europos. Renesanso, Apšvietos, Tautų Pavasario idėjos sudarė prielaidas pažangesniam požiūriui į žmogų, visuomenę, valstybę. O štai periminėti papročius, kurie veda į žlugimą, kvaila. Bet dar kvailiau vaikytis papročių, kurie tampa praeitimi jų pačių tėvynėse.

Vakarų civilizacija, mūsuose laikoma etalonu, daug ką perėmė iš kitų civilizacijų. Pradedant paraku kaip veiksmingesne karo priemone, popieriumi kaip medžiaga masiniams spaudos ir idėjų tiražams, baigiant dešimtaine skaičių sistema ir krikščionybe, kuri gimė Levante. Patinka tai kam ar ne, Jėzus – ne arijas.

Ar šiandien yra idėjų, kurias verta perimti iš Vakarų? Be abejo, taip. Visų pirma – didesnė pagarba gamtai ir kitoms gyvybės formoms. Tiesą sakant, tai glūdi mūsų pačių kultūroje nuo pagonybės laikų, tik be reikalo užmiršta, orientuojantis į praeitos dienos Vakarus – į jų pramoninę, vartotojišką vertybių sistemą. Taip pat verta perimti pagarbą abiem prigimtinėms lytims. Ji atsispindėjo mūsų Statutuose, o dabar mūsuose moteris kai kuriose darbovietėse gauna mažiau nei vyras už tą patį darbą. Tai – skandalas ir to reikia atsisakyti.

Iš šiandienos Vakarų verta perimti atgimstantį konservatizmą ir nacionalizmą. Ne todėl, kad tai atgimsta Vakaruose, o todėl, kad šios idėjų sistemos adekvačiau vertina žmogų, visuomenę ir valstybę nei vakarykštė kairė. Jei tos idėjos ateitų iš Azijos, Lotynų Amerikos ar Afrikos, jos būtų lygiai tiek pat vertos pagarbos. Be kita ko, į laimingą pilietį (o ne tik į siaurą verslo klasę) besiorientuojantis Butanas ar ikisantuokinę skaistybę ir santuokinę ištikimybę valstybės politika pavertusi Uganda taip pat nėra blogi pavyzdžiai.

Geopolitiškai esame ir turime likti Vakaruose. Tai – mūsų strateginis interesas. Geokultūra – kas kita. Nėra jokio tikslo orientuotis į vieną ar kitą šalį, vieną ar kitą istorijos tarpsnį be sveikos kritikos dozės. Apaštalas Paulius taikliai suformulavo: viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės. Puiki programa Lietuvai.”


Kojala pasikrapštė galvela ir pasakė, kad nesame tokie beviltiški


Lietuvos valdantieji paklausė, o kas tas Kojala. Jiems atsakyta, kad politologas.

Lietuvos valdantieji nusiramino: "Nu, tai gerai."

Lietuvos valdantieji nuėjo toliau skolintis mūsų vardu auksinių šaukštų kariuomenei pirkimui.

Teisus ar neteisus tas Kojala? Mes, Lietuvos žmonės, renkantys tokią valdžią, esame beviltiški, ar ne?


 


Ar ES elitas yra tikri atsigaunančios Amerikos sąjungininkai? O gal tai paprastos dėlės amerikietiškam kraujui siurbti?


 „Prezidento Trumpo tirados prieš Ukrainą ir taikos derybų tarp JAV ir Rusijos pradžia buvo skaudūs smūgiai artimiausiems Amerikos sąjungininkams, keliantys gilius klausimus, ar NATO aljansas gali išlikti.

 

 32 šalių karinio bloko šalininkai amerikiečiai ir europiečiai teigia, kad palaikydamas ilgalaikį Europos priešininką D. Trumpas padarė didelę žalą didžiausiam NATO turtui – atgrasymui, kurį sukelia geležinis Aljanso įsipareigojimas kolektyvinei gynybai.

 

 Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, sukurta šaltojo karo aušroje, siekiant atremti Maskvos grėsmes, remiasi principu, kad šalys, prisiekusios ginti viena kitą, yra stipresnės kartu.

 

 „Pirmą kartą, kai viena NATO narė mano, kad kitos jos neapgins, tai yra pabaigos pradžia“, – sakė buvęs Slovakijos Respublikos ambasadorius prie NATO Peteris Batoras.

 

 Sąjungininkų pareigūnai taip pat baiminasi, kad Pentagonas ištrauks daug karių iš Europos. Praėjusią savaitę gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sakė Europos kolegoms, kad JAV planuoja išvesti kai kurias pajėgas iš Europos, sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.

 

 Pasak jo, JAV „daugiau netoleruos nesubalansuotų santykių, kurie skatina priklausomybę... mūsų santykiai pirmenybę teiks įgalinimui Europai prisiimti atsakomybę už savo saugumą“.

 

 Armijos pareigūnai teigia negavę įsakymų parengti JAV karių išvedimo iš Europos planus, tačiau daugelis sako, kad jų tikisi. Pentagonas atsisakė komentuoti.

 

 Trumpas per savo pirmąją kadenciją smerkė JAV sąjungininkus už tai, kad jie nesilaikė išlaidų įsipareigojimų ir dėl to, ką jis pavadino nemokamu Amerikos apsaugos naudojimu.

 

 2018 metais NATO viršūnių susitikime jis pagrasino išvesti JAV karius, jei sąjungininkai daugiau neinvestuos į jų kariuomenę. Dauguma jų gerokai padidino išlaidas nuo 2014 m., nors vis dar nėra tokios didelės, kaip nori Trumpas.

 

 Hegsethas savo kolegoms NATO sakė: „Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios NATO aljansui ir gynybos partnerystei su Europa“.

 

 Tačiau, Aljanse laiką praleidusiems, pareigūnams D. Trumpo žodžiai ir veiksmai siunčia kitokią žinią, kad jis jų nepalaiko. Ir jie baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jausis drąsus pulti NATO teritoriją.

 

 Senato Užsienio santykių komiteto mažumos lyderė senatorė Jeanne Shaheen (D., N. H.), neseniai grįžusi iš susitikimų Ukrainoje ir Europoje, sakė, kad D. Trumpo veiksmai prilygsta pataikavimui. Trumpo kritika Ukrainai „suteikia Vladimirui Putinui galimybę, jei jis nesustos Ukrainoje, atakuoti NATO“, trečiadienį sakė ji naujienų laidai Naujajame Hampšyre.

 

 Anot jos, tai sukeltų NATO kolektyvinės gynybos valdymą ir, galbūt, įtrauktų JAV į karą, jei Trumpas laikytųsi sutarties sąlygų, o tai yra vienas iš dalykų, Europos lyderių teigimu, keliančių abejonių.

 

 Kai kurie stebėtojai D. Trumpo žingsniuose mato pastangas paskatinti sąjungininkus imtis veiksmų, nors sako, kad tai gali atsiliepti.

 

 „Trumpo komentarai taip atitrūkę nuo realybės ir iki šiol vyraujančios NATO linijos, kad daro didelį sukrėtimą“, – sakė buvęs aukštas NATO civilinis pareigūnas, kariuomenės generolas majoras Gordonas Davisas. „Jei Trumpo puolimo linija tęsis, tikėtina, kad jis sukels didesnį nepasitikėjimą ir pasipriešinimą bei mažesnį NATO sąjungininkų bendradarbiavimą ir paramą JAV pastangoms užbaigti Ukrainos konfliktą.

 

 Europiečiai vertina ateitį, kuri smarkiai skiriasi nuo pastarųjų 75 metų.

 

 Tuo tarpu vienas Europos pareigūnas sakė, kad neaišku, ar JAV prisijungs prie Septynių valstybių grupės pareiškimo, kuriame kritikuojama Rusija, teigdama, kad vyksta „gyvos diskusijos“ apie „konflikto išdėstymą“. Tačiau jei JAV neprisidės prie savo kolegų narių prie pareiškimo, tai parodytų aiškų vienybės lūžį bloke. D. Trumpas, diskutuodamas su Putinu dėl JAV ir Rusijos santykių gerinimo, sveikindamas Rusiją sugrįžti į grupę, iš kurios ji buvo ištremta po 2014 metų susijungimo su Krymu.

 

 Išaugęs D. Trumpo priešiškumas Ukrainai ir europiečiams gali atsiliepti bent viename fronte, sako gynybos pareigūnai: užsakymai JAV ginklams. Nuo tada, kai Trumpas laimėjo lapkritį vykusius rinkimus, europiečiai garsiai žadėjo pirkti JAV ginklus, kaip būdą sustiprinti transatlantinius ryšius ir jį nuraminti.

 

 Kai kurie europiečiai, vadovaujami Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, pasisakė už Europos pinigų leidimą Europos ginklams, daugelis kitų teigė, kad JAV ginklai yra numanomas JAV paramos užtikrinimas. Dabar ši prielaida nėra tokia tikra.

 

 „Europiečiai turėtų atsitraukti nuo idėjos pirkti amerikietiškus ir priversti savo pramonę greičiau gaminti daugiau“, – sakė buvęs Vokietijos gynybos ministro štabo viršininkas Nico Lange.

 

 Gali užtrukti, kol paaiškės Trumpo nukrypimo poveikis. „Esame pačioje, ko gero, ilgo proceso pradžioje ", - sakė Batoras Slovakijoje. "Atrodo, kad Trumpas turi daug išsamesnį planą, kaip priversti europiečius pagaliau pabusti, nei jis turi ką daryti su Rusija ir kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje." [1]

 

Batoras žino. Batoras ima ir man.

1. World News: Allies' Fears Grow as U.S. Tilts to Russia --- A weakened NATO could embolden Putin to attack its members' territory. Michaels, Daniel; Youssef, Nancy A; Ward, Alexander.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2025: A6.