Western Europeans are slowly waking up and smelling the coffee: A "lifeline" for the hydrogen economy --- For a long time, the industry feared that the EU would disrupt the gas ramp-up by regulating it. Now there are adjustments

 

“DÜSSELDORF/BRUSSELS. Without hydrogen, the EU's strict climate targets will be almost impossible to achieve. Almost all experts agree on this. It will be needed, at least temporarily, for energy-intensive sectors that are difficult to electrify.

 

These include the chemical, steel, and cement industries, as well as aviation and shipping.

 

The key here is that not too much CO2 is released during hydrogen production. Low-carbon hydrogen and hydrogen from renewable energies will be used. Their CO2 footprint should be at least 70 percent lower than that of conventional fossil fuels. This is what the EU has stipulated.

 

But the devil is in the details: What does the 70 percent refer to? This has been set for hydrogen from renewable sources since 2023, but not for low-carbon hydrogen. This is set to change soon, also to provide investors with planning certainty. The European Commission has now presented a so-called delegated act, which the industry has long awaited with concern.

 

The new rules are intended to apply to domestic producers as well as to imports from non-EU countries.

 

They primarily concern hydrogen produced from natural gas with subsequently captured CO2 (so-called blue hydrogen). Hydrogen from nuclear power is also explicitly mentioned in the document, but whether it will be recognized as low-carbon remains open for now. The Commission is expected to launch a public consultation on this by summer 2026.

 

A first draft of the legislation caused a stir in the industry a few weeks ago, fearing that the hydrogen ramp-up would be overregulated. The original version, for example, assumed high, blanket methane emissions from natural gas production, which would have made it more difficult to achieve the 70 percent reduction target for blue hydrogen. The Commission has responded to the criticism and reduced the standard values for greenhouse gas emissions from gas production by two-thirds. The Commission has also taken action elsewhere accommodating the gas industry.

 

"Hydrogen will play a key role in the decarbonization of our economy," said Energy Commissioner Dan Jørgensen on Wednesday. With a pragmatic definition of low-carbon hydrogen that takes into account the energy mix of EU countries, the EU is providing investors with the necessary certainty.

 

Industry and industry associations do not fully share this view; while they are less dissatisfied with the changes compared to the draft from the end of April, they are far from happy. While the first draft was so restrictive that it effectively prevented the hydrogen ramp-up, the current version is a "step in the right direction," said Kerstin Andreae, CEO of the German Association of Energy and Water Industries (BDEW). However, the legal act remains "insufficiently practical in certain points."

 

The Gas and Hydrogen Industry Association was even more reserved, deriving "only faint hopes for the hydrogen ramp-up" from the now available clarification of the delegated act.

 

Association board member Timm Kehler spoke that the Commission is throwing the hydrogen economy "a lifeline," however: "Whether this will truly be enough to ensure survival and thus fill the hydrogen core network" remains "very questionable."

 

The chairman of the Hydrogen Europe association, Jorgo Chatzimarkakis, said: "The current regulation entails disproportionate reporting requirements and bureaucratic hurdles that many hydrogen pioneers will find difficult to overcome." This poses a risk that investors will be deterred.

 

The German Chemical Industry Association (VCI) appealed to the German government to vigorously advocate for improvements. EU member states can halt the proposal or force changes, but they require a qualified majority to do so. The European Parliament is also involved. The VCI is calling for more flexible and practical criteria, for example, when calculating emissions from electricity demand for low-carbon hydrogen. The assessment of methane emissions generated during the production and transport of natural gas should also not hinder the economic viability of gas-based hydrogen projects.” [1]

 

Not long ago, the prevailing view in the EU was that the more you put pressure on businesses and citizens, the sooner you would find yourself in a carbon-free paradise. Such idiots are waking up now. The transition to paradise must pay off, otherwise there will be no transition. 

 

The European Union has indeed been at the forefront of setting ambitious climate goals, such as achieving carbon neutrality by 2050, as part of the European Green Deal. This involves significant efforts to reduce greenhouse gas emissions across various sectors, including industry, energy, transport, and agriculture.

However, the process of transitioning to a carbon-neutral economy is complex and has faced criticism and debate, particularly regarding its economic implications. While some studies suggest potential benefits, such as GDP growth, job creation, and energy independence, reaching net-zero emissions by 2050 requires significant investment and can have negative impacts on industries and trade.

Here are some key points highlighting the complexities and criticisms surrounding the EU's approach:

 

    Economic viability and competitiveness: Stricter environmental regulations, like the tightening of the EU Emissions Trading System (ETS) and the introduction of the Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM), raise concerns about the competitiveness of EU industries and the potential for "carbon leakage," where production moves to countries with less stringent climate policies.

 

There are also concerns that these policies could lead to higher costs for businesses and citizens.

    Impact on international trade and developing countries: The CBAM, intended to prevent carbon leakage, has sparked debate regarding its compatibility with World Trade Organization rules and its potential impact on developing countries that export carbon-intensive goods to the EU. Some proposals suggest supporting these countries with technology transfer and green finance to mitigate negative effects and promote their own green transitions.

    Effectiveness of policies: While the EU has achieved significant emission reductions, critics question whether the current pace is sufficient to meet the ambitious 2030 and 2050 targets. Concerns also exist about the reliance on carbon credits and the lack of clarity regarding how these will be effectively managed and verified.

    Public perception and political feasibility: Despite widespread public support for climate action, there are concerns about the financial burden on households and industries, particularly in the context of rising energy prices. Political discourse surrounding climate policies can also influence public opinion and potentially undermine support for ambitious action, according to research from Bruegel.

 

In conclusion, while the EU's commitment to climate neutrality is a significant step towards a sustainable future, the path to achieving this goal is fraught with economic, social, and political challenges. It requires careful consideration of the costs and benefits, as well as the implementation of flexible and supportive measures that ensure a fair and equitable transition for all involved. Dream of it.

 

1. Ein "Rettungsring" für die Wasserstoffwirtschaft: Lange fürchtete die Industrie, die EU werde den Hochlauf des Gases kaputt regulieren. Nun gibt es Anpassungen. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 July 2025: 19. 

 

„OpenAI“ pristato naujausią pokalbių robotą --- Altmanas teigia, kad šis modelis bus tarsi pokalbis su daktaro lygio ekspertu bet kokia tema. Kuo jis skiriasi nuo Kinijos „DeepSeek“ modelių?

 

Tiek „OpenAI“ GPT-5, tiek pažangūs „DeepSeek“ dirbtinio intelekto modeliai (pvz., „DeepSeek-R1“ ir „DeepSeek-V3“) yra didelių kalbų modelių (LLM) kūrimo priešakyje, demonstruodami pažangias natūralios kalbos supratimo, generavimo ir samprotavimo galimybes.

 

Štai jų stipriųjų pusių ir skiriamųjų veiksnių palyginimas:

 

„OpenAI“ GPT-5

 

Išleidimo data: 2025 m. rugpjūčio mėn.

 

Kontekstinis langas: palaiko didžiulį 400 000 žetonų kontekstinį langą (atitinka maždaug 600 A4 formato puslapių), leidžiantį išsaugoti informaciją iš ilgų pokalbių ir dokumentų.

 

Vaizdo įvesties palaikymas: siūlo vaizdo įvesties galimybes, leidžiančias apdoroti ir analizuoti vaizdinę informaciją kartu su tekstu.

 

Multimodalumas: sujungia teksto, vaizdo ir garso įvestis su interaktyviomis išvestimis, leidžiančiomis kurti animuotus paaiškinimus realiuoju laiku.

Kodavimas: Puikiai tinka koduojant keliomis kalbomis, platformomis ir sudėtingomis projektų struktūromis, geba generuoti pilnavertes programas iš neaiškių raginimų ir derinti su minimaliomis įvestimis.

 

Samprotavimas: Pasižymi stipresniu samprotavimo branduoliu ir platesnėmis atminties galimybėmis, palyginti su ankstesniais modeliais, todėl jis labiau atitinka žmonių mąstymo ir bendravimo būdą.

 

Saugumas: Patobulinta saugos architektūra, kuria siekiama pateikti naudingą informaciją, kartu paaiškinant apribojimus, o ne tiesiog atsisakyti atsakyti į potencialiai nesaugius klausimus.

 

Integravimas: Sukurtas taip, kad būtų lengvai integruojamas į įvairias programas per „OpenAI“ API.

 

Duomenų privatumas: Debesijos paslauga, reikalaujanti iš mūsų kruopštaus elgesio su slapta informacija.

 

Pažangiausias „DeepSeek“ dirbtinio intelekto modelis („DeepSeek-R1“ ir „DeepSeek-V3“).

 

Architektūra: Naudoja mišrios ekspertų (MoE) architektūrą su 671 milijardu parametrų, tačiau kiekvienam žetonui aktyvuoja tik apie 37 milijardus parametrų, taip pagerindamas efektyvumą ir ekonomiškumą.

 

Konteksto langas: Palaiko iki 128 000 žetonų konteksto ilgį, todėl gali apdoroti ilgus pokalbius ir dokumentus.

Samprotavimas: skirtas samprotavimui ir sudėtingų užduočių sprendimui, naudojant pažangius sustiprinimo mokymosi metodus. Stiprus samprotavimo ir matematinių problemų sprendime, tačiau šiek tiek atsilieka kai kuriuose kodavimo etalonuose.

Efektyvumas: „DeepSeek“ modeliai yra optimizuoti efektyvumui, siekiant sumažinti skaičiavimo išlaidas, išlaikant aukštą našumą.

Atvirasis kodas: „DeepSeek-R1“ yra atvirojo kodo modelis, leidžiantis kūrėjams ir tyrėjams jį tyrinėti, modifikuoti ir diegti laikantis tam tikrų techninių apribojimų.

Sąnaudų efektyvumas: „DeepSeek“ teigimu, mokymo ir išvadų darymo išlaidos yra žymiai mažesnės nei panašių „OpenAI“ modelių.

Vietinis diegimas: palaiko vietinį diegimą, suteikdamas vartotojams daugiau kontrolės duomenų privatumo ir saugumo srityje. Atvirojo kodo pobūdis leidžia vartotojams audituoti ir savarankiškai talpinti duomenis, kad būtų užtikrinta geresnė privatumo kontrolė.

 

Iš esmės GPT-5 teikia pirmenybę dideliam našumui ir plačioms galimybėms, pasitelkiant galingą ir universalią architektūrą, o „DeepSeek“ pabrėžia efektyvumą, ekonomiškumą ir atvirojo kodo prieinamumą.

 

Pasirinkimas tarp dviejų modelių priklauso nuo individualių poreikių ir prioritetų. Kūrėjams, norintiems kurti su nusistovėjusiu, funkcijomis turtingu dirbtiniu intelektu už potencialiai didesnę kainą, GPT-5 gali būti pageidaujamas pasirinkimas.

 

Tiems, kurie teikia pirmenybę ekonomiškumui, skaidrumui ir pritaikymui naudojant atvirojo kodo modelį, „DeepSeek“ siūlo patrauklią alternatyvą, ypač konkrečioms sritims skirtoms programoms ir tyrimams.

 

„OpenAI“ ketvirtadienį pristatė GPT-5 – pažangiausią savo dirbtinio intelekto modelį – daugiau nei dvejų metų kūrimo, kurį stabdė nesėkmės ir vėlavimai, kulminaciją.

 

Šis leidimas pasirodė po metų, kai bendrovė smarkiai augo pajamas ir vis dar sparčiai patiria nuostolių, skubėdama kurti dirbtinio intelekto modelius su žmogiškuoju intelektu. „OpenAI“ iš esmės atsikratė susirūpinimo dėl nestabilios valdymo struktūros ir aukščiausių vadovų, kai kurie iš jų įkūrė savo įmones, praradimo.

 

Sąveika su naująja technologija „iš tiesų primena pokalbį su bet kurios temos ekspertu, pavyzdžiui, su daktaro laipsnio ekspertu“, – trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė generalinis direktorius Samas Altmanas. Jis pabrėžė jos galimybę leisti bet kam kurti programinės įrangos programas, įvedant paprastus, anglų kalba pateiktus užklausimus – šis procesas paprastai vadinamas „vibracijos kodavimu“.

 

Demonstracinėje versijoje „OpenAI“ tyrėjas paprašė „ChatGPT“ sukurti žiniatinklio programą, kuri galėtų išmokyti jo partnerį prancūzų kalbos per interaktyvius žaidimus ir korteles. Pokalbių robotas tai padarė per kelias minutes, parašydamas daugiau nei 300 kodo eilučių.

 

Investuotojai lažinasi, kad technologijų plėtra tokia... GPT-5 ir toliau skatins startuolio augimą ir leis jam vadovauti jau gerokai įsibėgėjusiai ekonominei transformacijai.

 

„OpenAI“ šiuo metu derasi su rizikos kapitalo įmone „Thrive Capital“ dėl antrinio akcijų pardavimo, kurio vertė siektų 500 mlrd. JAV dolerių. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys teigė, kad dviem trečdaliais daugiau nei per pastarąjį etapą. Sandoris, apie kurį anksčiau pranešė „Bloomberg“, duomenų bendrovės „CB Insights“ duomenimis, paverstų „OpenAI“ vertingiausia pasaulyje privačia bendrove. Praėjusią savaitę startuolis taip pat pritraukė 8,3 mlrd. JAV dolerių iš daugybės startuolių investuotojų, įskaitant „Sequoia Capital“ ir „Fidelity Management“.

 

Birželį „OpenAI“ pranešė, kad metinės pajamos pasiekė 10 mlrd. JAV dolerių – tai įprastas technologijų pasaulyje naudojamas rodiklis, kuris ankstesnio mėnesio pajamas padaugina iš 12. Ji neatskleidė, kiek prognozuojama prarasti per tą patį laikotarpį.

 

„OpenAI“ teigė, kad GPT-5 nuo ketvirtadienio tapo prieinamas visiems nemokamai.

 

Mokantiems „ChatGPT“ vartotojams, kurie, priklausomai nuo to, už ką moka, gauna didesnes modelio naudojimo ribas ir prieigą prie galingesnės GPT-5 versijos, tą pačią dieną taip pat buvo suteiktas naujas modelis. „ChatGPT Education“ ir „Enterprise“ klientai prieigą gaus po savaitės.

 

„Microsoft“, artimiausia „OpenAI“ partnerė ir didžiausia investuotoja, tikėjosi peržiūrėti GPT-5 apie 2024 m. vidurį, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“, tačiau tyrėjai susidūrė su netikėtomis kliūtimis, įskaitant aukštos kokybės duomenų trūkumą proceso pradžioje. Šios nesėkmės pakurstė spėliones, kad dirbtinio intelekto kūrimas atsitrenkia į sieną.

 

„OpenAI“ pasiekė naujų proveržių mokydama dirbtinio intelekto modelius ilgiau „mąstyti“, sukurdama samprotavimo modelių rinkinį, kurį integravo į „ChatGPT“. Vasario mėnesį ji taip pat išleido GPT-4.5 – laipsniškesnį GPT-4 atnaujinimą, kuris pasirodė 2023 m. kovo mėn. Anksčiau šią savaitę „OpenAI“ išleido du „atvirojo svorio“ modelius, kurie yra laisvai prieinami visuomenei. Ji nesustojo jų išleisti kaip atvirojo kodo, kur būtų galima rasti visą modelio architektūrą ir mokymo kodą.

 

Balandžio mėnesį „Altman“ atšaukė vieno iš „ChatGPT“ veikiančių modelių atnaujinimą, kai vartotojai paskelbė apie itin pataikaujantį pokalbių roboto elgesį. „OpenAI“ tyrėjai teigė, kad jie apmokė GPT-5, kad sumažintų tokio pobūdžio elgesį, pagerintų vartotojų psichinės sveikatos scenarijus ir aiškiau paaiškintų jo apribojimus. Bendrovė taip pat teigė, kad praleido 5000 valandų testuodama technologiją šališko ir žalingo elgesio atžvilgiu.

 

 

„The Journal“ savininkė „News Corp“ bendradarbiauja su „OpenAI“ turinio licencijavimo srityje.

 

 

Startuolis patiria didelį spaudimą kurti pažangesnes savo technologijos versijas. Po to, kai buvo sukurti ankstesni vadinamųjų kalbos modelių variantai, konkurentai, įskaitant „Google DeepMind“ ir „Anthropic“, iš esmės pasivijo. Šią vasarą „Meta Platforms“ taip pat sukūrė dirbtinio intelekto superintelekto laboratoriją, kuriai vadovauja buvęs startuolio generalinis direktorius Alexandras Wangas ir kuri perviliojo mažiausiai 10 „OpenAI“ tyrėjų.

 

 

„OpenAI“ turi nemažą pranašumą tarp kasdienių generatyvinio dirbtinio intelekto vartotojų, tačiau susiduria su didesne konkurencija, laimėdama didelius verslo klientus, kurių daugelis naudoja įvairių tiekėjų modelių derinį. Startuolis teigė, kad turi penkis milijonus mokančių verslo klientų, įskaitant „Didžiojo ketverto“ apskaitos įmonę „PricewaterhouseCoopers“. [1]

 

1. OpenAI Unveils Newest Chatbot --- Altman says model will be like talking with doctorate-level expert on any topic. Berber, Jin; Lin, Belle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 Aug 2025: B1.