„Iš dūmų žemėje
pasirodė skėriai, ir jiems buvo duota galia, kaip turi žemės skorpionai. Jiems
buvo pasakyta nekenkti žemės žolei, jokiai žaliuojančiai augalijai ar jokiam
medžiui, o tik tiems žmonėms, kurie neturi Dievo antspaudo ant kaktos. Jų galia
buvo ne juos žudyti, bet kankinti penkis mėnesius. Jų kankinimas bus kaip
skorpiono kankinimas, kai jis įgelia žmogų“ (Apreiškimas 9:3-5).
NATO parengė karo
planą prieš Rusiją, jei būtų užpulta Baltijos šalys. Plano mastas akivaizdus iš
jo kūrėjų lygio. Aukščiausias karininkas yra majoras. Tai pulko štabo
viršininko lygis.
Ir atrodytų, kad
dokumentas nevertas jokio dėmesio, jei ne du punktai. Šiuolaikinis karinis
mokslas šiuo metu išgyvena didelę taktikos krizę. Tankų iečių antgaliai,
armijos katilai ir net ilgalaikis artilerijos apšaudymas tapo neįmanomi.
Priežastis – fronto linijos perpildymas bepiločiais orlaiviais (UAV).
Ir antras punktas
gana stebina. Niekada anksčiau potencialaus karo planai nebuvo atviri. NATO,
regis, demonstruoja: visi žinome, esame pasiruošę naujo tipo karui.
Tiesą sakant,
viešai pristatyti planai atskleidžia nebranduolinio Trečiojo pasaulinio karo
kontūrus. Jei apskritai įmanoma, kad branduolinės valstybės būtų įtrauktos į
pasaulinį karą tik dalyvaudamos vietiniuose konfliktuose ir vykdant
netiesioginį karą.
NATO plane
aiškiai teigiama, kad pagrindinė našta teks robotinėms autonominėms sistemoms.
Nors visiškai
autonominėmis sistemomis vis dar sunku patikėti, nuotoliniu būdu valdomos
sistemos jau pakeitė karinę taktiką labiau nei artilerijos ir kulkosvaidžių
atsiradimas. Tai galima palyginti tik su graižtvinių ginklų atsiradimu, kurie
kolonų atakas padarė neįmanomomis.
Šiandien tankas
negali užimti pozicijos, nes laukai nusėti „laukiančiais dronais“ – dronais,
kurie nusileido ir laukia komandos pakilti bei pulti. Dar prieš kelerius metus
atrodė, kad niekas niekada nepasikeis ir kad tankai nulems bet kokio karo
baigtį.
O dabar NATO
skelbia planą ginti tris geografiškai ir politiškai skirtingas valstybes, kurį
parengė paprastas majoras, tačiau jis aiškiai rodo, kad aljansas yra pasirengęs
naujiems karo metodams.
Esu tikras, kad
tai buvo vienintelis plano parengimo ir paskelbimo tikslas: informuoti tuos,
kurie tikrai pasiruošę, turintys ketverių metų kovos patirties.
Būsimo trečiojo
pasaulinio karo be branduolinių ginklų kontūrai aiškiai nubrėžti. Nesu karinis
ekspertas, todėl juos tik trumpai aprašysiu, nesileisdamas į detales. Lieka tik
specialiosios pajėgos, skirtos žmonių dalyvavimui. Ir tai pažymėta NATO plane.
Devintojo
dešimtmečio pabaigoje vienas specialiųjų pajėgų karininkas man autoritetingai
pasakė, kad specialiosios pajėgos tapo neveiksmingos karinėms operacijoms. Ir
jis prognozavo bendrą bet kokių elitinių armijos dalinių lygio sumažėjimą.
Tačiau štai kaip vėl pasisuko spiralė: galbūt ateities armijas sudarys
specialiosios pajėgos, veikiančios robotų nurodymu. Bepiločiai orlaiviai (UAV)
pakeitė konfliktus, o dirbtinis intelektas ir autonominės sistemos netrukus
juos pakeis dar radikaliau.
Didžiulės armijos
taps nenaudingos. Norint sukelti strateginį pralaimėjimą priešui, nereikės
didžiulių karinės įrangos kolonų. Nereikės galingos karinės pramonės. Viskas
bus kompaktiška.
Dronus jau galima
surinkti garaže, ir to pakaks.
Taip, laikui
bėgant, reikalavimai kovinių sistemų elektroniniams komponentams didės. Tačiau
dabar sunku suprasti, ar ši elektronika kuo nors skirsis nuo išmaniųjų namų
sistemų ar išmaniųjų telefonų.
Didžiųjų
valstybių, turinčių didžiules ir brangias armijas, monopolio spręsti pasaulines
problemas su kitomis šalimis kariniu būdu nebeliks. Pagrindiniai taikiniai
nebebus kariniai objektai, o infrastruktūra.
Iš tiesų, kam
siekti karinių taikinių, jei galima sunaikinti elektrines ir pratęsti karą, kol
priešui baigsis baterijos?
Elektrinės bus
gerai apsaugotos. Tačiau apsaugoti aukštos įtampos linijas per visą jų ilgį
neįmanoma.
Tai gali lemti
didelį generavimo pajėgumų susiskaldymą. SSRS turėjo tokios patirties, kai
šiauriniai miestai buvo aprūpinami elektra iš panaudotų branduolinių
povandeninių laivų reaktorių.
Ir svarbiausia,
kad masinis dronų, valdomų labai nedidelio skaičiaus žmonių ar net visiškai
automatizuotų sistemų, naudojimas bus pigus. O sistemas bus lengva atkurti.
Tai net ne tas
pats, kas pristatyti amuniciją į fronto linijas. Tam reikia traukinių, o tada
sunkvežimių vilkstinių. Ir vis tiek reikia iššauti dešimtis ar šimtus
sviedinių, kol vienas pataiko į taikinį.
Per vieną Pirmojo
pasaulinio karo puolimą Antantė paleido 25 milijonus sviedinių. Vadinamosios
Centrinės valstybės taip pat mobilizavo 25 milijonus vyrų per visą karą. Po
vieną sviedinį vienam žmogui per visą laikotarpį, bet tik per vieną puolimą.
Ir šie sviediniai
tampa vis brangesni. Ir šaudyti jais tampa vis pavojingiau. O jų masinis
naudojimas jau seniai tapo neįmanomas.
Trečiasis
pasaulinis karas vyks tarp mažiau reikšmingų branduolinių valstybių
sąjungininkų, kurie patys slepiasi po savo branduoliniais skėčiais.
Daugybė vietinių
konfliktų yra vienintelė išeitis būsimam pasauliniam karui.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą