I. Povilaitienė. Darbo kodekso reforma: verta ruoštis jau dabar

 

“Seimas priėmė vieną didžiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pakeitimų paketų. Nors naujos nuostatos įsigalios tik nuo 2026 m. lapkričio 1 d., daliai darbdavių pasirengti verta gerokai anksčiau – teks peržiūrėti darbo sutarčių sąlygas, vidaus tvarkas, nuotolinio darbo organizavimą bei atsiskaitymo su darbuotojais procesus.

 

Vienas reikšmingesnių pakeitimų – išplečiamos galimybės darbo sutartyse nukrypti nuo tam tikrų imperatyvių DK nuostatų, kai darbuotojo atlyginimas siekia ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius (šiuo metu – 5.053,6 Eur). Iki šiol tokia galimybė buvo gana ribota, tačiau nuo lapkričio atsiras daugiau erdvės individualiai susitarti dėl darbo santykių sąlygų, įskaitant tam tikrus darbo sutarties pasibaigimo aspektus.

 

Vis dėlto išliks sritys, kurių susitarimais pakeisti nebus galima, – darbuotojų sauga ir sveikata, minimalus poilsio laikas, diskriminacijos draudimas ir darbo sutarties sudarymas. Be to, išbandymo laikotarpis galės siekti iki 6 mėnesių.

 

Numatyti ir nuotolinio darbo organizavimo pakeitimai. Iš esmės išlieka pareiga tam tikrais atvejais tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, tačiau aiškiau apibrėžiama, kada darbdavys gali atsisakyti tai padaryti – jeigu to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai.

 

Kartu supaprastinama ir dokumentų tvarka: darbuotojui nebereikės pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išvados – pakaks sveikatos priežiūros dokumento, kuriuo pagrindžiama sveikatos būklė. Kolektyvinėse sutartyse taip pat galės būti numatytos išimtys dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo ir nuotolinio darbo nustatymo ar nenustatymo darbuotojams, priklausantiems įstatyme numatytoms darbuotojų grupėms.

 

Įvedamas naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – atleidimas be įspėjimo darbuotojų, kurie nebeatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Taip pat tikslinamos darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį darbdavio valia priežastys – darbdavys tokį sprendimą galės priimti tik turėdamas pagrįstą priežastį. 

 

Svarbūs pokyčiai numatyti ir galutinio atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais srityje. Bendra taisyklė išlieka tokia pati – visos išmokos darbuotojui turi būti išmokėtos darbo santykių pabaigos dieną. Tačiau nuo šiol šalys galės susitarti, kad darbo užmokesčio ar kitų išmokų dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų sumokėta vėliau – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos. Šis pakeitimas suteikia daugiau lankstumo tais atvejais, kai galutinės išmokos yra didelės ir šalys nori dėl jų atsiskaityti etapais.

 

Naujovių sulauksime ir dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo. Patikslintos nuostatos dėl darbo švenčių dienų išvakarėse, pasyviojo budėjimo namuose ir pageidaujamo darbo laiko režimo pasirinkimo. Tam tikrų grupių darbuotojams bus suteikta teisė pasirinkti darbo laiko režimą, o šio prašymo darbdavys galės netenkinti tik pagrindęs darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumais.

 

Dar viena svarbi pokyčių kryptis – platesnės galimybės darbo santykius reguliuoti kolektyvinėmis sutartimis. Numatoma daugiau sričių, kuriose kolektyviniai susitarimai galės nustatyti kitokias taisykles nei bendrosios DK nuostatos. Taip pat stiprinamas darbuotojų atstovų vaidmuo, plečiamos jų teisės bei numatomos papildomos garantijos.

 

Reforma paliečia ir kolektyvinius darbo santykius. Trumpinami kai kurie ginčų nagrinėjimo terminai, didinama maksimali bauda kolektyvinių darbo ginčų bylose, ilginama įspėjamojo streiko trukmė bei tikslinamos minimalių paslaugų užtikrinimo taisyklės streiko metu. Taip pat įtvirtinamos papildomos garantijos darbuotojams, dalyvavusiems teisėtuose streikuose.

 

Nors pakeitimai įsigalios tik nuo 2026 m. lapkričio 1 d., pasirengimą jiems atidėti iki paskutinės dienos nebūtų racionalu. Darbdaviams verta iš anksto peržiūrėti darbo sutartis ir susitarimus, nuotolinio darbo tvarkas, kitus vidaus teisės aktus, atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais procedūras bei kolektyvines sutartis.

 

Ankstyvas pasirengimas leis sklandžiau įgyvendinti pokyčius ir sumažins praktinių nesklandumų ar galimų darbo ginčų riziką po to, kai įsigalios naujosios nuostatos.

 

Įžvalgos autorė – Ieva Povilaitienė, advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė.”