Talentų mes neturime, nes kiekvienas, bent kiek gabesnis, stengiasi emigruoti į Vakarus, kur kainos tos pačios, o algos bent dukart didesnės. Iškasenų neturime. Žemės ūkio derlingos žemės neturime, nes patys sunaikinome grūdų auginimu su chemikalų pagalba eksportui. Tiems, kurie vargsta Baltijos šalyse, belieka grįžti prie natūrinio ūkio ir egzistavimo skurde be šiuolaikinių vaistų, kuriems nėra pinigų.
Latvijos geležinkelio krovinių vežimas per septynis šių metų mėnesius sumažėjo 19,6 proc. iki 4,02 mln. tonų, o uostuose perkrauta 17,619 mln. tonų krovinių arba 10,4 proc. mažiau, nei pernai. Duomenis paskelbė Latvijos transporto ministerija.
Pagrindiniai rodikliai
• Geležinkelio kroviniai: 4,02 mln. tonų.
• Pokytis geležinkeliuose: -19,6 proc. palyginti su 2025 metais.
• Uostų kroviniai: 17,619 mln. tonų.
• Pokytis uostuose: -10,4 proc. palyginti su 2025 metais.
Pagrindinės krovinių mažėjimo tendencijos ir susitraukimai 2026 metais Baltijos šalių transporto bei jūrų uostų sektoriuje (ypač Latvijos uostuose – Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje bei geležinkelių sektoriuje) yra susiję su geopolitinėmis pasekmėmis, nutrūkusiais Rytų-Vakarų tranzito ryšiais ir specifinių birių bei miško krovinių kritimu.
Geopolitinė izoliacija ir Rytų tranzito praradimas
• Visiškas rusiškų ir baltarusiškų krovinių boikotas: Dėl besitęsiančių sankcijų ir politinio kurso Baltijos šalys praktiškai nebepriima tradicinių rusiškų bei baltarusiškų tranzito krovinių (anglies, naftos produktų, trąšų), kurie istoriškai sudarė didžiąją geležinkelių ir uostų apyvartos dalį.
• Regioninė dislokacija: Nors Klaipėdos uostas 2026 metais sugeba išlaikyti augimą dėl konteinerių ir ro-ro krovinių diversifikacijos, Latvijos uostai (Ryga, Ventspilis, Liepoja) fiksuoja krovos nuosmukį. Ro-ro kroviniai (angl. roll-on/roll-off) – tai riedantys kroviniai, kurie į laivą arba keltą pakraunami ir iškraunami, juos įsitempiant ar įsivarant savo eiga per specialias rampas.
Konkrečių krovinių segmentų kritimas
• Medienos ir miško produkcijos mažėjimas: Baltijos šalyse (ypač Latvijoje) fiksuojamas žymus medienos bei apvalios medienos krovos traukimasis dėl pakitusių eksporto rinkų ir vietinės pramonės pokyčių.
• Statybinių medžiagų ir mineralų pokyčiai: Mažėja birių ir generinių krovinių, tokių kaip iškasenos bei statybinės medžiagos, poreikis regioniniuose uostuose.
• Grūdų srautų svyravimai: Dėl regioninių derliaus ir pasaulinių tiekimo grandinių pakitimų atskiruose uostų terminaluose jaučiamas grūdų bei žemės ūkio produktų krovos svyravimas.
Infrastruktūros ir veiklos kaštų spaudimas
• Sąnaudos ir mokesčiai: Transporto sektorių riboja augantys darbo užmokesčio kaštai, brangstantis kuras bei griežtėjantys CO₂ apmokestinimo reikalavimai.
• Geležinkelių specifika: Krovinių vežimas geležinkeliais sulaukia didelės konkurencijos iš kelių transporto, o vidaus logistikos grandinės pertvarkymas reikalauja naujų investicijų, kurios riboja tradicinių tonažų augimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą