“Leidinyje „Politico“ šią savaitę pasirodžius pranešimui
apie Latvijos ministro pirmininko Andrio Kulbergo prašymą, kad Briuselis skirtų
jo šaliai 7 mlrd. eurų su Ukrainos įvykiais susijusioms karinėms ir ekonominėms
išlaidoms padengti, politikas naujienų agentūrai LETA paaiškino tokio prašymo
motyvus.
Pabrėžia išlaidų gynybai skirtumus
A. Kulbergas paaiškino, kad Latvija šalis nereikalauja šių 7
mlrd. eurų skirti kaip papildomo finansavimo.
Pasak jo, ši suma atspindi išlaidų skirtumą: Latvijos
parlamentas (Saeima) įstatymu nustatė, kad nuo 2027 m. Latvija gynybai turi
skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vidutinė
Europos šalis gynybai išleis gerokai mažiau. A. Kulbergo teigimu, per
septynerius metus šie 7 mlrd. eurų sudarytų maždaug 1,8 proc. prognozuojamo
Latvijos BVP.
A. Kulbergas pabrėžė, kad grėsmių atgrasymas prie Latvijos
sienos naudingas visai Europai.
„Jei siena atsilaiko, Bavarija ir kiti Europos regionai taip
pat tampa saugesni, nepriklausomai nuo to, ar Bavarija už tai moka. Kai nauda
tenka visiems, o išlaidos sutelktos vienoje geografinėje vietovėje, rezultatas
visada tas pats – nepakankamos investicijos“, – sakė Latvijos ministras
pirmininkas.
Jis pridūrė, kad Latvijos „skolos rinkos kaina“ taip pat yra
didesnė būtent dėl šalies padėties pasienyje, todėl šalis moka didžiausią
palūkanų normą už investicijas, kuriomis mažinamas pavojus visai Europos
Sąjungai (ES). A. Kulbergo nuomone, tai yra esminė rinkos yda, dėl kurios šios
problemos neįmanoma išspręsti vien paskolomis.
Vakarų Europos šalims – užsakymai, o Latvijai – auganti
skola
A. Kulbergo vertinimu, kiekvienas į pasienio įtvirtinimus
investuotas euras suteikia didesnį atgrasomąjį poveikį nei euras, išleistas už
1,5 tūkst. kilometrų į vakarus nuo sienos.
„Jei Europa nori už kiekvieną išleistą eurą gauti kuo
daugiau saugumo, ji turi investuoti ten, kur yra siena. Tai nėra prašymas
parodyti solidarumą. Tai pasiūlymas, kaip veiksmingiausiai paskirstyti
kapitalą“, – tikino politikas.
Pasak jo, didžioji dalis išleidžiamų lėšų grįžta į Vakarus,
nes ginklai ir įranga perkami Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje,
Nyderlanduose ir Ispanijoje. Kol Latvija vis giliau klimpsta į skolą, Vakarų
Europos šalys gauna užsakymų, pažymėjo A. Kulbergas. Jis pabrėžė, kad kalbama
ne apie pinigų pervedimą Latvijai, o apie bendro Europos saugumo užtikrinimą.
„Vienas kavos puodelis per metus“
A. Kulbergo skaičiavimais, 7 mlrd. eurų sudaro maždaug 0,4
proc. siūlomo beveik 2 trln. eurų Europos biudžeto ir 5,3 proc. iš 131 mlrd.
eurų, numatytų gynybai ir kosmoso sričiai. Padalijus šią sumą 449 mln.
europiečių, vienam žmogui per metus tektų 2,23 euro.
„Vienas puodelis kavos kartą per metus“, – skaičiavo A.
Kulbergas.
Tuo metu vienam Latvijos gyventojui tenkanti našta siekia
maždaug 540 eurų per metus, pabrėžė jis.
Nukenčia viešasis sektorius
Premjeras
atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Latvija dalį gynybos išlaidų faktiškai
finansuoja skolintomis lėšomis arba, kitaip tariant, nukreipdama lėšas nuo
šalies mokyklų, ligoninių ir pensijų.
Pasak jo, prognozuojama, kad Latvijos skola nuo 47 proc. BVP
2025 m. iki šio dešimtmečio pabaigos išaugs iki daugiau kaip 54 proc. BVP.
„Europa už savo sienas gali susimokėti eurais. Antraip
Latvija už jas mokės žmonėmis“, – pareiškė A. Kulbergas.
Latvijos ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad jeigu
ES negali skirti 2,23 euro vienam gyventojui per metus, klausimas jau nebe tas,
ar Latvija gali sau leisti gynybai skirti 5 proc. BVP. Pasak jo, tuomet kyla
klausimas, ką praktiškai reiškia ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis. Joje
numatyta, kad valstybei narei savo teritorijoje tapus ginkluotos agresijos
auka, kitos valstybės narės privalo jai teikti pagalbą ir paramą visomis
turimomis priemonėmis pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą