Frazė „kainos europietiškos, o atlyginimai – lietuviški“ yra
įprastas posakis Lietuvoje, pabrėžiantis suvokiamą prekių ir paslaugų kainų,
kurios laikomos artimomis Vakarų Europos lygiui, ir vietinių atlyginimų, kurie
yra gerokai mažesni, nei didžiosiose Vakarų ekonomikose, tokiose, kaip
Vokietija, skirtumą.
Pagrindinė problema – perkamosios galios skirtumas. Nors
nominalus kai kurių prekių kainų lygis Lietuvoje vis dar gali būti šiek tiek
mažesnis, vietinio gyventojo pajamų dalis, reikalinga šioms prekėms įsigyti,
yra daug didesnė, nei Vokietijoje.
Atlyginimų palyginimas
Vidutiniai atlyginimai Lietuvoje yra gerokai mažesni. nei
Vokietijoje:
Šalis Apytikslis medianinis grynasis mėnesinis atlyginimas
Šaltinis / data
Lietuva 1 147 € (2024 m. spalio mėn. duomenimis) „Sodra“,
2025 m.
Vokietija 2 687 €+ (apytiksliai, remiantis miesto
duomenimis) „Paritydeals“
Lietuva: 2024 m. spalio mėn. medianinis grynasis mėnesinis
atlyginimas buvo 1 147 €, tai reiškia, kad pusė darbuotojų uždirbo mažiau, nei
ši suma po mokesčių, o kita pusė – daugiau. Vokietija: Vokietijoje atlyginimų
diapazonas yra gerokai didesnis. Nors tikslaus nacionalinio vidutinio grynojo
atlyginimo 2024 m. paieškos rezultatuose nerasta, duomenys, lyginantys
konkrečius miestus, rodo, kad vidutinis grynasis mėnesinis atlyginimas tokiose
vietose, kaip Augsburgas siekė apie 2 687 EUR.
Vidutinis
metinis grynasis darbo užmokestis visoje Vokietijoje 2023 m. buvo maždaug 38
086 EUR, tai yra daugiau, nei dvigubai, daugiau, nei vidutinis metinis grynasis
darbo užmokestis Lietuvoje.
Skirtumo poveikis
Šis pajamų skirtumas reiškia, kad Lietuvos gyventojas,
palyginti su Vokietijos gyventoju, turi skirti daug didesnę savo biudžeto dalį
būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, maistui ar būstui.
Pavyzdžiui,
vienoje ataskaitoje pažymėta, kad pagrindinis maisto produktų krepšelis
Lietuvoje sudaro 15 % vidutinių disponuojamų pajamų, palyginti su vos 7,7 %
Vokietijoje.
Ši ekonominė realybė
yra populiarios vietinės išraiškos pagrindas.
Tokia situacija Lietuvos elitui ilgai trukti negali. Kaip Amerikoje, žmonės išrenka populistus, visas malonumas elitui baigiasi.
“Lietuvoje kai kurie maisto produktai jau brangesni nei
Prancūzijoje, Austrijoje ar Skandinavijos šalyse. Maisto kainos susilygino su
Europos Sąjungos vidurkiu. Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas perspėja, kad
maistas Europoje brangs. Kai kurios šalys griebiasi PVM lengvatų, tad
gyventojai laukia veiksmų ir iš Lietuvos valdžios.
Kodėl kainos europietiškos, o atlyginimai lietuviški?
Maisto kainos Lietuvoje jau prilygsta Europos Sąjungos
vidurkiui.
„Lyginant šių metų rugsėjį su praeitų metų, vertinant visus
produktus, jie pabrango 3,5 proc.“, – teigė „Norfos“ savininkas Dainius
Dundulis.
Pavyzdžiui, už duoną lietuviai moka brangiau nei olandai,
ispanai, vengrai ar lenkai. O sūris ir pienas čia brangesnis nei Švedijoje,
Suomijoje, Austrijoje ar Prancūzijoje.
Pakankamai didelę
dalį išleidžiame maisto produktams.
Štai aliejus Lietuvoje maždaug penktadaliu brangesnis nei
vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau mėsa, žuvis ir kai kurios daržovės pigesnės.
„Pakankamai didelę dalį išleidžiame maisto produktams.
Lietuvoje apie trečdalis pajamų nukeliauja būtent tam“, – aiškino „Swedbank“
vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Anot Europos Komisijos, vienas iš trijų europiečių
nerimauja, ar dar galės įpirkti būtiniausius maisto produktus, kai šie taip
brangsta.
Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas perspėja, kad infliacija
stabilizuojasi, bet maisto produktų kainų tai nepakeis.
„Pavyzdžiui, kava, šokoladas, alyvuogių aliejus brangsta
tikrai ne dėl to, kad šalies viduje yra tam tikros problemos. Tai vyksta dėl
globalių įvykių“, – tvirtino G. Ilekytė.
„Didinant mokesčius, savaime suprantama, kad auga ir kainos,
nes mokesčiai – sudedamoji kainų dalis“, – kalbėjo D. Dundulis.
Europos Sąjungos šalių statistikoje nesimato mokestinių
lengvatų.
„Daugelyje šalių yra sumažintas PVM, pavyzdžiui, su Lenkija
kainų skirtumas yra 16 proc.“, – tvirtino „Norfos“ savininkas.
„Latvijos parlamentas diskutuoja apie galimybes sumažinti
PVM tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms, tačiau kol kas sprendimas nėra
priimtas. Tačiau tokį sprendimą, panašu, jau priėmė Švedija“, – pasakojo G.
Ilekytė.
To, ko griebiasi kitos šalys, Lietuva nė nenori svarstyti.
Anot Lietuvos banko vadovo, lengvatos neatneš norimo rezultato, be to, biudžete
taip pat sumažėtų pinigų.
„Įvairiose šalyse jos buvo įgyvendintos didesnių kainų
laikotarpiu ir tai nebuvo didžiulė sėkmė“, – dalijosi Lietuvos banko vadovas
Gediminas Šimkus.
Gyventojai savo ruožtu piktinasi, nes už maistą moka tiek
pat, kiek ir turtingesnėse šalyse, tačiau gaunami atlyginimai toms šalims
neprilygsta.
„Norisi, kad atlyginimai ir pensijos būtų didesnės. Tačiau
puikiai žinome, kad nuo kitų metų vėl papildomai apmokestina“, – sakė D.
Dundulis.
Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagal
atlyginimus Lietuva vis dar pirmajame dešimtuke nuo galo. Nors ekonomistai
skaičiuoja, kad gyventojų perkamoji galia augo sparčiausiai.
„Tikrai aplenkėme Bulgariją, Rumuniją, Latviją, esame žemiau
Estijos, bet tikrai priartėjome prie ispanų“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji
ekonomistė.
Tačiau didėjantys atlyginimai yra viena pagrindinių
priežasčių, kodėl Lietuvoje maistas brangsta.
„Reikia susitaikyti, kad negalime turėti abiejų gėrių“, –
aiškino G. Ilekytė.
Ekonomistai skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį maisto
kainos išaugo 70 proc., tačiau atlyginimai didėjo net tris kartus.
Vidutinė alga Lietuvoje 2015 metais siekė 600 eurų, o dabar
beveik 1,5 tūkst.”