Kodėl kainos europietiškos, o atlyginimai lietuviški?

Frazė „kainos europietiškos, o atlyginimai – lietuviški“ yra įprastas posakis Lietuvoje, pabrėžiantis suvokiamą prekių ir paslaugų kainų, kurios laikomos artimomis Vakarų Europos lygiui, ir vietinių atlyginimų, kurie yra gerokai mažesni, nei didžiosiose Vakarų ekonomikose, tokiose, kaip Vokietija, skirtumą.

 

Pagrindinė problema – perkamosios galios skirtumas. Nors nominalus kai kurių prekių kainų lygis Lietuvoje vis dar gali būti šiek tiek mažesnis, vietinio gyventojo pajamų dalis, reikalinga šioms prekėms įsigyti, yra daug didesnė, nei Vokietijoje.

 

Atlyginimų palyginimas

Vidutiniai atlyginimai Lietuvoje yra gerokai mažesni. nei Vokietijoje:

 

Šalis Apytikslis medianinis grynasis mėnesinis atlyginimas Šaltinis / data

Lietuva 1 147 € (2024 m. spalio mėn. duomenimis) „Sodra“, 2025 m.

Vokietija 2 687 €+ (apytiksliai, remiantis miesto duomenimis) „Paritydeals“

 

Lietuva: 2024 m. spalio mėn. medianinis grynasis mėnesinis atlyginimas buvo 1 147 €, tai reiškia, kad pusė darbuotojų uždirbo mažiau, nei ši suma po mokesčių, o kita pusė – daugiau. Vokietija: Vokietijoje atlyginimų diapazonas yra gerokai didesnis. Nors tikslaus nacionalinio vidutinio grynojo atlyginimo 2024 m. paieškos rezultatuose nerasta, duomenys, lyginantys konkrečius miestus, rodo, kad vidutinis grynasis mėnesinis atlyginimas tokiose vietose, kaip Augsburgas siekė apie 2 687 EUR.

 

Vidutinis metinis grynasis darbo užmokestis visoje Vokietijoje 2023 m. buvo maždaug 38 086 EUR, tai yra daugiau, nei dvigubai, daugiau, nei vidutinis metinis grynasis darbo užmokestis Lietuvoje.

 

Skirtumo poveikis

Šis pajamų skirtumas reiškia, kad Lietuvos gyventojas, palyginti su Vokietijos gyventoju, turi skirti daug didesnę savo biudžeto dalį būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, maistui ar būstui.

 

Pavyzdžiui, vienoje ataskaitoje pažymėta, kad pagrindinis maisto produktų krepšelis Lietuvoje sudaro 15 % vidutinių disponuojamų pajamų, palyginti su vos 7,7 % Vokietijoje.

 

 Ši ekonominė realybė yra populiarios vietinės išraiškos pagrindas.

 

Tokia situacija Lietuvos elitui ilgai trukti negali. Kaip Amerikoje, žmonės išrenka populistus, visas malonumas elitui baigiasi. 

“Lietuvoje kai kurie maisto produktai jau brangesni nei Prancūzijoje, Austrijoje ar Skandinavijos šalyse. Maisto kainos susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu. Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas perspėja, kad maistas Europoje brangs. Kai kurios šalys griebiasi PVM lengvatų, tad gyventojai laukia veiksmų ir iš Lietuvos valdžios.

Kodėl kainos europietiškos, o atlyginimai lietuviški?

 

Maisto kainos Lietuvoje jau prilygsta Europos Sąjungos vidurkiui.

 

„Lyginant šių metų rugsėjį su praeitų metų, vertinant visus produktus, jie pabrango 3,5 proc.“, – teigė „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

 

Pavyzdžiui, už duoną lietuviai moka brangiau nei olandai, ispanai, vengrai ar lenkai. O sūris ir pienas čia brangesnis nei Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje ar Prancūzijoje.

 

    Pakankamai didelę dalį išleidžiame maisto produktams.

 

Štai aliejus Lietuvoje maždaug penktadaliu brangesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau mėsa, žuvis ir kai kurios daržovės pigesnės.

 

„Pakankamai didelę dalį išleidžiame maisto produktams. Lietuvoje apie trečdalis pajamų nukeliauja būtent tam“, – aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

 

Anot Europos Komisijos, vienas iš trijų europiečių nerimauja, ar dar galės įpirkti būtiniausius maisto produktus, kai šie taip brangsta.

 

Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas perspėja, kad infliacija stabilizuojasi, bet maisto produktų kainų tai nepakeis.

 

„Pavyzdžiui, kava, šokoladas, alyvuogių aliejus brangsta tikrai ne dėl to, kad šalies viduje yra tam tikros problemos. Tai vyksta dėl globalių įvykių“, – tvirtino G. Ilekytė.

 

„Didinant mokesčius, savaime suprantama, kad auga ir kainos, nes mokesčiai – sudedamoji kainų dalis“, – kalbėjo D. Dundulis.

 

Europos Sąjungos šalių statistikoje nesimato mokestinių lengvatų.

 

„Daugelyje šalių yra sumažintas PVM, pavyzdžiui, su Lenkija kainų skirtumas yra 16 proc.“, – tvirtino „Norfos“ savininkas.

 

„Latvijos parlamentas diskutuoja apie galimybes sumažinti PVM tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms, tačiau kol kas sprendimas nėra priimtas. Tačiau tokį sprendimą, panašu, jau priėmė Švedija“, – pasakojo G. Ilekytė.

 

To, ko griebiasi kitos šalys, Lietuva nė nenori svarstyti. Anot Lietuvos banko vadovo, lengvatos neatneš norimo rezultato, be to, biudžete taip pat sumažėtų pinigų.

 

„Įvairiose šalyse jos buvo įgyvendintos didesnių kainų laikotarpiu ir tai nebuvo didžiulė sėkmė“, – dalijosi Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

 

Gyventojai savo ruožtu piktinasi, nes už maistą moka tiek pat, kiek ir turtingesnėse šalyse, tačiau gaunami atlyginimai toms šalims neprilygsta.

 

„Norisi, kad atlyginimai ir pensijos būtų didesnės. Tačiau puikiai žinome, kad nuo kitų metų vėl papildomai apmokestina“, – sakė D. Dundulis.

 

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagal atlyginimus Lietuva vis dar pirmajame dešimtuke nuo galo. Nors ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų perkamoji galia augo sparčiausiai.

 

„Tikrai aplenkėme Bulgariją, Rumuniją, Latviją, esame žemiau Estijos, bet tikrai priartėjome prie ispanų“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

 

Tačiau didėjantys atlyginimai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje maistas brangsta.

 

„Reikia susitaikyti, kad negalime turėti abiejų gėrių“, – aiškino G. Ilekytė.

 

Ekonomistai skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį maisto kainos išaugo 70 proc., tačiau atlyginimai didėjo net tris kartus.

 

Vidutinė alga Lietuvoje 2015 metais siekė 600 eurų, o dabar beveik 1,5 tūkst.”