Trump Isn’t G.W. Bush. Trump Isn’t Plunging the U.S. Into a New Era of Risk in Venezuela

 

This review in the New York Times is writing otherwise:

“President Trump’s declaration on Saturday that the United States planned to “run” Venezuela for an unspecified period, issuing orders to its government and exploiting its vast oil reserves, plunged the United States into a risky new era in which it will seek economic and political dominance over a nation of roughly 30 million people.

 

Speaking at his Mar-a-Lago private club just hours after Nicolás Maduro, the leader of Venezuela, and his wife were seized from their bedroom by U.S. forces, Mr. Trump told reporters that Delcy Rodríguez, who served as Mr. Maduro’s vice president, would hold power in Venezuela as long as she “does what we want.”

 

Ms. Rodríguez, however, showed little public interest in doing the Americans’ bidding. In a national address, she accused Washington of invading her country under false pretenses and asserted that Mr. Maduro was still Venezuela’s head of state. “What is being done to Venezuela is a barbarity,” she said.

 

Mr. Trump and his top national security advisers carefully avoided describing their plans for Venezuela as an occupation, akin to what the United States did after defeating Japan, or toppling Saddam Hussein in Iraq. Instead, they vaguely sketched out an arrangement similar to a guardianship: The United States will provide a vision for how Venezuela should be run and will expect the interim government to carry that out in a transition period, under the threat of further military intervention.

 

Even after Ms. Rodríguez contradicted Mr. Trump, Marco Rubio, the secretary of state and national security adviser, said he was withholding judgment.

 

“We’re going to make decisions based on their actions and their deeds in the days and weeks to come,” he said in an interview with The New York Times. “We think they’re going to have some unique and historic opportunities to do a great service for the country, and we hope that they’ll accept that opportunity.”

 

Mr. Trump suggested on Saturday that while there were no American troops on the ground now, there would be a “second wave” of military action if the United States ran into resistance, either on the ground or from Venezuelan government officials.

 

“We’re not afraid of boots on the ground,” Mr. Trump said. Asked who, exactly, would be running Venezuela, he said “people that are standing right behind me, we’re going to be running it,” pointing to Secretary of State Marco Rubio, Defense Secretary Pete Hegseth, and the chairman of the Joint Chiefs of Staff, Gen. Dan Caine.

 

Mr. Trump paired that with a declaration that a key American goal was to regain access to oil rights that he has repeatedly said had been “stolen” from the United States. With those statements, the president opened a new chapter in American nation building.

 

It is one in which he hopes to influence every major political decision in Venezuela by the presence of an armada just offshore, and perhaps to intimidate others in the region. He repeated a warning to the president of Colombia, another country targeted by the administration for its role in drug trafficking, to “watch his ass.”

 

Mr. Trump’s actions on Saturday cast America back to a past era of gunboat diplomacy, when the United States used its military to grab territory and resources for its own benefit.

 

A year ago this week, he openly mused, also at Mar-a-Lago, about making Canada, Greenland and Panama parts of the United States. Now, after hanging in the White House a portrait of William McKinley, the tariff-loving president who presided over the military seizure of the Philippines, Guam and Puerto Rico, Mr. Trump said it was well within the rights of the United States to wrest from Venezuela resources that he believes had been wrongly taken from the hands of American corporations.

 

The U.S. operation, in seeking to assert control over a vast Latin American nation, has little precedent in recent decades, recalling the imperial U.S. military efforts of the 19th and early 20th centuries in Mexico, Nicaragua and other countries.

 

Mr. Trump and his aides claimed they had a legal basis for the immediate action he ordered on Friday, the extraterritorial rendition of Mr. Maduro. An indictment that dates to 2020 charged the Venezuelan leader with a series of acts related to drug trafficking. A refreshed indictment was published Saturday, one that included Mr. Maduro’s wife, Cilia Flores.

 

But that indictment only deals with Mr. Maduro’s alleged crimes. It did not provide a legal basis for taking control of the country, as the U.S. president declared he was doing.

 

Mr. Trump was unapologetic about taking that step, and in his justification, he showed he had given much thought to the oil industry.

 

“Venezuela unilaterally seized and sold American oil, American assets and American platforms, costing us billions and billions of dollars,” he said of resources that were being pumped out of Venezuelan bedrock. “They did this a while ago, but we never had a president that did anything about it. They took all of our property.” He added: “The socialist regime stole it from us during those previous administrations, and they stole it through force.”

 

Now, he made clear, he was taking it back, and Americans would be compensated before Venezuelans became, he predicted, “rich.”

 

But that left many open questions. Will the United States need an occupying military force to protect the oil sector while the Americans and others rebuild it? Will the United States run the courts, and determine who pumps the oil?

 

Will it install a pliant government for some number of years, and what happens if a legitimate, democratic election is won by Venezuelans with a different vision for their country?

 

All of these questions, of course, could enmesh the United States into exactly the kind of “forever wars” which Mr. Trump’s MAGA base has warned against.

 

When pressed on that point, Mr. Trump dismissed it. He noted that he had been successful in killing the leader of the Iranian Quds force, Gen. Qassim Suleimani, in January 2020. He cited the success for his attack on Iran’s major nuclear sites, burying its uranium stockpile.

 

But those were largely one-and-done attacks. They did not involve running a foreign nation, or dealing with the resistance that almost always accompanies an effort like that.

 

For much of the 20th century, the United States intervened militarily in smaller countries in the Caribbean and Central America. But Venezuela is twice the size of Iraq, with challenges that may prove just as complex.

 

“Any democratic transition will require the buy-in of pro-regime and anti-regime elements,” John Polga-Hecimovich, a Venezuela scholar at the U.S. Naval Academy, said in an interview.

 

One crucial test, he said, is how the Venezuelan armed forces react. “If it splinters, with some backing a transition and others not, things could get violent,” he said. “On the other hand, a unified force would help legitimize whatever government comes next."” [1]

The reality is that:

 

Trumps activity in Venezuela is just negotiation with Venezuela’s vice-president Delcy Rodríguez after removing Mr. Maduro by force. If Trump’s promises of riches in case of doing what Trump wants, or military intervention in case of resisting Trump, will not work, Trump can always change his mind and do nothing. Trump asks for maximum always then, depending on the reaction, adjusts.

 

The United States, under President Trump, conducted a military operation to capture Nicolás Maduro, and President Trump announced that the U.S. would temporarily "run" Venezuela to facilitate a transition while engaging in communications with Vice President Delcy Rodríguez

.

Here is a breakdown of the situation based on current information:

 

    Maduro's Removal: Nicolás Maduro was captured in a U.S. military operation and transported to New York to face drug trafficking and other charges.

    "Run the Country": President Trump stated the U.S. would "run the country" to ensure a "safe, proper and judicious transition," indicating a direct, temporary U.S. oversight.

    Engagement with Delcy Rodríguez: U.S. Secretary of State Marco Rubio held a long phone conversation with Vice President Delcy Rodríguez. While Trump claimed she was "willing to do what we think is necessary" to facilitate a transition and had been sworn in as President, Rodríguez publicly demanded Maduro's immediate release and insisted he was the country's only legitimate president, defying Trump's claims of an easy transition plan.

    Potential Outcomes and Strategy: The situation remains volatile. The U.S. has used a mix of military force, the threat of further action, and the potential for new economic opportunities (specifically mentioning U.S. oil companies seizing and operating Venezuela's oil reserves for profit and reimbursement to the U.S.) to exert maximum pressure. The outcome of the political maneuvering following the military action is currently uncertain as Venezuelan officials have rejected the U.S. plan.

 

1.    Trump Plunges the U.S. Into a New Era of Risk in Venezuela. Sanger, David E; Pager, Tyler.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Venesuela transliuoja Maduro šalininkų pasipriešinimo žinutes po JAV išpuolio.

Kiek pavojingas yra šis aktyvumas?

Venesuelos gyventojų skaičius yra apie 28,4–29,9 mln., o naujausi skaičiavimai 2024/2025 m. rodo, kad jis sieks beveik 28,4 mln. (Pasaulio sveikatos organizacija, FRED) arba net daugiau, o kai kurios prognozės 2025 m. siekia beveik 30 mln., nors duomenys šiek tiek skiriasi priklausomai nuo šaltinio ir konkrečių metų, tačiau paprastai svyruoja apie 28–29 mln. ribą.

 

2023 m.: ~28,3 mln.

2024 m.: ~28,4 mln.

2025 m. (sąmata): apie 29,9 mln. („Macrotrends“) arba 28,5 mln. („Worldometer“) arba ~34,4 mln. („Britannica“, potencialiai didelė prognozė).

 

Gyventojų dauguma yra miestuose (apie 88–89 %) ir susitelkę šiaurinėse ir vakarinėse aukštumose.

 

Nors Jungtinės Valstijos turi didžiulį konvencinės karinės persvaros pranašumą, karo pradžia prieš Venesuelą, beveik 30 milijonų gyventojų turinčią tautą, būtų labai pavojinga dėl didelės rizikos sukelti brangų ir užsitęsusį asimetrinį konfliktą / sukilimą, sukelti didelę humanitarinę ir pabėgėlių krizę, sukelti plataus masto regioninę destabilizaciją ir susidurti su dideliu vidaus ir tarptautiniu politiniu bei teisiniu pasipriešinimu.

 

Pagrindiniai pavojai JAV

 

Asimetrinis karas ir sukilimas: Venesuelos kariuomenė, nors ir silpna konvencinėje kovoje, JAV sausumos invazijos atveju turėtų pereiti prie asimetrinės taktikos (partizaninio karo). Tai reikštų įsiliejimą į civilių gyventojų grupę ir miestų pasalų bei sabotažo naudojimą, kad okupacija po invazijos taptų „brangiu, neapibrėžtu ir politiškai sprogiu lošimu“. Didelis šalies dydis ir sudėtinga topografija padėtų tokiam pasipriešinimui, o ginkluotos grupuotės, tokios kaip ELN, FARC disidentai ir vietos „kolektyvai“, galėtų dar labiau apsunkinti valstybės kūrimo pastangas.

Humanitarinė ir pabėgėlių krizė: Venesuela jau išgyvena vieną didžiausių pasaulyje priverstinio perkėlimo krizių dėl nuolatinio socialinio ir ekonominio žlugimo. Karas šią padėtį dar labiau paaštrintų, galbūt padvigubindamas pabėgėlių ir migrantų skaičių (jau dabar jų yra daugiau nei 7 milijonai) ir užvaldydamas kaimynines šalis, tokias kaip Kolumbija ir Brazilija. Tai keltų didelį iššūkį regiono stabilumui ir JAV interesams.

 

Regioninė destabilizacija: JAV invazija greičiausiai sulauktų stipraus daugelio regiono šalių pasipriešinimo ir galėtų sukelti didesnį nestabilumą visoje Lotynų Amerikoje. Kitos šalys, įskaitant Rusiją ir Kiniją, gali vertinti šiuos veiksmus kaip tarptautinės teisės pažeidimą, dėl kurio gali padidėti geopolitinė įtampa. JAV objektai ir piliečiai regione galėtų tapti spontaniškos agresijos ar atsakomųjų veiksmų taikiniais.

 

Politinės ir teisinės pasekmės: Bet kokia didelio masto sausumos operacija greičiausiai susidurtų su didelėmis vidaus politinėmis kliūtimis, įskaitant Kongreso pasipriešinimą ir brangiai kainuojančių karų Irake ir Afganistane šešėlį. Vienašaliai kariniai veiksmai be JT leidimo taip pat būtų laikomi neteisėtais pagal tarptautinę teisę, sukeltų pasaulinį pasmerkimą ir galėtų ardyti tarptautinę teisinę tvarką.

 

Ekonominės išlaidos: Užsitęsęs konfliktas pareikalautų didžiulių JAV vyriausybės finansinių investicijų. Be to, valstybės žlugimas Venesueloje galėtų sutrikdyti pasaulines energijos ir maisto rinkas, sukeldamas platesnių ekonominių problemų.

 

Trumpai tariant, nors JAV kariuomenė greičiausiai greitai laimėtų bet kokį įprastinį mūšį, tikrasis pavojus slypi ilgalaikėse pasekmėse, kylančiose valdant 30 milijonų gyventojų turinčią susiskaldžiusią tautą, kuri aktyviai priešinasi okupacijai – scenarijų, kurį ekspertai įspėja esant „katastrofa“.

 

Venesuela yra sudariusi sąjungas su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Iranas ir Kinija, iš kurių, kaip pranešama, ji įsigijo dronų technologijų, nors šių sąjungų veiksmingumas nėra aiškus.

 

„Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV pajėgos sučiupo prezidentą Nicolás Maduro ir jo žmoną, Venesuelos valstybinė televizija transliavo mitingus ir protestus, vykusius keliuose miestuose, įskaitant sostinę Karakasą. Maduro šalininkai prisiekė ginti savo šalį nuo to, ką jie apibūdino kaip neteisėtą išpuolį ir jų „teisėto“ lyderio pagrobimą.

 

Interviu gyventojai ir su Maduro vyriausybe artimi asmenys reikalavo Trumpo administracijos saugiai grąžinti jį ir šalies pirmąją ponią Cilią Flores į Venesuelą.

 

Žinutės buvo transliuojamos tik valstybinėse žiniasklaidos programose. Laisva spauda Venesueloje neegzistuoja dėl daugelį metų trukusio vyriausybės slopinimo ir cenzūros.

 

Kai kurie žmonės pasmerkė JAV oro smūgius, lydėjusius Maduro suėmimą, kaip tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimą. Kiti ėmėsi tiesioginių veiksmų.

 

Karakaso ir kitų miestų rajonuose buvo matyti venesueliečiai su neperšaunamomis liemenėmis, aktyvuojantys vietos gynybos komitetus – grupes, iš esmės skirtas paversti kiekvieną pilietį kareiviu, o kiekvieną miesto kvartalą – tvirtovė.

 

„Visi žino, ką turi daryti“, – sakė aukštas pareigas užimantis Venesuelos politikas Pedro Infante, apsuptas šalininkų Mirandos rajone, vienoje iš valstijų, kurias per naktį užpuolė Sirija. „Pasiruoškime ginti savo tėvynę ir suverenitetą.“

 

Ponas Infante, kuris buvo pagrindinė figūra tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek vykdomojoje valdžioje valdant ponui Maduro ir jo pirmtakui Hugo Chávezui, apkaltino Jungtines Valstijas noru pavogti Venesuelos išteklius – ypač šalies naftą.

 

„Jų pagrindinis interesas yra kontroliuoti mūsų energiją ir išteklius“ ir „pakelti ant kelių visas marionetines vyriausybes“, – pridūrė jis.

 

Ponas Trumpas kelis kartus yra sakęs, kad Venesuela pavogė Jungtinėms Valstijoms priklausančią naftą ir žemę, turėdamas omenyje naftos telkinių nacionalizavimą, kurio metu JAV gigantai, tokie kaip „ExxonMobil“ ir „ConocoPhillips“, prarado turtą.

 

Mitinge netoli Mirafloreso prezidento rūmų Karakase vietos gyventojas Jorge Luisas Márquezas valstybinės televizijos programai sakė, kad ankstyvą rytą jį pribloškė sprogimai, kuriuos jis pavadino prezidento Trumpo surengtu „nusikalstamu sprogdinimu“.

 

„Žmonės čia yra pasipiktinę ir reikalauja, kad pasaulis pasisakytų prieš šį nusikaltimą, kurį įvykdė Donaldo Trumpo purvinas, supuvęs batas, trypęs šventą žemę“, – sakė p. Márquezas sakė.

 

Iki šeštadienio ryto Venesuelos valdžia teigė, kad kai kurios bombos pataikė į civilinius pastatus.

 

Per televiziją transliuotame kreipimesi iš La Guaira, pakrantės valstijos sostinės, kurią per naktį smogė JAV oro antskrydžiai, gubernatorius José Alejandro Teránas pasmerkė tai, ką pavadino „Jungtinių Valstijų vyriausybės teroristiniu veiksmu“, pridurdamas, kad taikiniais tapo civiliai gyventojai. Jis neminėjo jokių žuvusiųjų, tačiau teigė, kad keli žmonės, įskaitant moteris ir vaikus, buvo išsiųsti į regiono ligonines ir klinikas.

 

Ponas Teránas taip pat sakė, kad buvo užpultas istorinis miesto centras ir kad „daugiau nei 10 raketų“ sunaikino kelis sandėlius uoste – ko gero, strategiškai svarbiausiame Venesuelos jūrų mazge – kur, jo teigimu, buvo laikomi svarbūs vaistai pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu.

 

„Nebėra ko įrodinėti visam pasauliui“, – sakė ponas Teránas. „Įvyko sistemingas išpuolis prieš civilius gyventojus.“

 

Tiesioginėje transliacijoje iš Karakaso Erika Farías, politinė organizatorė ir Maduro partijos narė, perspėjo tiek Jungtines Valstijas, tiek Venesuelos opoziciją, kad ji ir daugelis kitų nepasiduos nepaisant šeštadienio išpuolio.

 

„Imperijai sakome: Venesuelos nafta yra mūsų, ir grąžinkite mums Nicolás Maduro“, – sakė ponia Farías. „O išdavikams be pilietybės sakome: pasiruoškite, nes žmonės ką tik perėjo nuo neginkluotos kovos prie ginkluotos kovos – ir mes ginsime savo laisvę, nepriklausomybę ir suverenitetą gatvėse.“ [1]

1. Venezuela broadcasts messages of resistance from Maduro loyalists after the U.S. attack. Emiliano Rodríguez Mega.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Venezuela broadcasts messages of resistance from Maduro loyalists after the U.S. attack.

Venezuela's population is around 28.4 to 29.9 million, with recent estimates for 2024/2025 placing it near 28.4 million (World Health Org, FRED) or even higher, with some projections for 2025 nearing 30 million, showing slight variations depending on the source and specific year, but generally hovering around the 28-29 million mark.

 

    2023: ~28.3 million

    2024: ~28.4 million

    2025 (estimate): Around 29.9 million (Macrotrends), or 28.5 million (Worldometer), or ~34.4 million (Britannica, potentially high projection).

 

The population is largely urban (around 88-89%) and concentrated in the northern and western highlands.

 

While the United States possesses overwhelming conventional military superiority, launching a war against Venezuela, a nation of nearly 30 million people, would be highly dangerous due to the significant risks of sparking a costly and prolonged asymmetric conflict/insurgency, triggering a major humanitarian and refugee crisis, causing widespread regional destabilization, and facing significant domestic and international political and legal opposition.

 

Key Dangers for the US

 

    Asymmetric Warfare and Insurgency: The Venezuelan military, while weak in conventional battle, is expected to shift to asymmetric tactics (guerrilla warfare) in the event of a US ground invasion. This would involve blending into the civilian population and using urban ambushes and sabotage to make a post-invasion occupation a "costly, uncertain, and politically explosive gamble". The country's large size and complex topography would aid such resistance, and armed groups like the ELN, FARC dissidents, and local "colectivos" could further complicate state-building efforts.

    Humanitarian and Refugee Crisis: Venezuela is already experiencing one of the world's largest displacement crises due to its ongoing socioeconomic collapse. A war would exacerbate this, potentially doubling the number of refugees and migrants (already over 7 million) and overwhelming neighboring countries like Colombia and Brazil. This would pose a significant challenge to regional stability and US interests.

    Regional Destabilization: A US invasion would likely be met with strong opposition from many nations in the region and could spur greater instability across Latin America. Other nations, including Russia and China, may see the action as a violation of international law, potentially leading to increased geopolitical tensions. US facilities and citizens in the region could become targets of spontaneous aggression or retaliatory acts.

    Political and Legal Consequences: Any large-scale ground operation would likely face major domestic political hurdles, including congressional pushback and the shadow of the costly wars in Iraq and Afghanistan. Unilateral military action without UN authorization would also be considered illegal under international law, inviting global condemnation and potentially eroding the international legal order.

    Economic Costs: A prolonged conflict would involve massive financial investment from the US government. Furthermore, a state collapse in Venezuela could unsettle global energy and food markets, creating broader economic problems.

 

In short, while the US military would likely win any conventional engagement swiftly, the true danger lies in the long-term consequences of managing a broken nation of 30 million people that is actively resisting occupation, a scenario that experts warn would be "a disaster".

 

Venezuela has established alliances with nations like Russia, Iran, and China, from whom it has reportedly acquired some drone technology, though the effectiveness of this is unclear.

 

“Hours after President Nicolás Maduro and his wife were captured by U.S. forces, Venezuela’s state-run television was broadcasting rallies and protests taking place across several cities, including the capital, Caracas. Mr. Maduro’s supporters vowed to defend their country from what they described as an illegal attack and the kidnapping of their “legitimate” leader.

 

In interviews, residents and people close to Mr. Maduro’s government demanded the Trump administration to return him and the country’s first lady, Cilia Flores, safely to Venezuela.

 

The messages were broadcast entirely on state-run media programs. A free press does not exist in Venezuela because of years of government suppression and censorship.

 

Some people condemned the U.S. airstrikes that accompanied the capture of Mr. Maduro as a violation of international law and the United Nations Charter. Others were taking more direct action.

In neighborhoods across Caracas and other cities, Venezuelans were seen in bulletproof vests activating local defense committees — groups essentially designed to turn every citizen into a soldier and every city block into a fortress.

 

“Everybody knows what they have to do,” said Pedro Infante, a high-ranking Venezuelan politician, as he was surrounded by supporters in a district of Miranda, one of the states hit overnight. “Prepare ourselves to defend our homeland and our sovereignty.”

 

Mr. Infante, who has been a central figure in both the legislative and executive branches under the governments of Mr. Maduro and his predecessor, Hugo Chávez, accused the United States of wanting to steal Venezuela’s resources — specifically the country’s oil.

 

“Their fundamental interest is to gain control over our energy and resources” and “to have all the puppet governments on their knees,” he added.

 

Mr. Trump has said on several occasions that Venezuela stole oil and land belonging to the United States — referring to the nationalization of oil fields during which U.S. giants like ExxonMobil and ConocoPhillips lost assets.

 

In a rally near the Miraflores presidential palace in Caracas, Jorge Luis Márquez, a local resident, told a state-run television program that he was startled in the early morning by the explosions, which he called a “criminal bombing” orchestrated by President Trump.

 

“The people here are outraged and demand that the world speak out against this crime committed by Donald Trump’s dirty, rotten boot, which trampled on sacred ground,” Mr. Márquez said.

 

By Saturday morning, Venezuelan authorities were claiming that some of the bombs had struck civilian buildings.

 

In a televised address from La Guaira, the capital city of a coastal state hit overnight by the U.S. airstrikes, Gov. José Alejandro Terán condemned what he called a “terrorist action by the United States government,” adding that civilians had been targeted. He did not mention any deaths but said that several people, including women and children, had been sent to the region’s hospitals and clinics.

 

Mr. Terán also said that the city’s historic center had been attacked and that “more than 10 missiles” had destroyed several warehouses at the port — arguably Venezuela’s most strategically vital maritime hub — where, he claimed, important medicines for patients with renal failure were stored.

 

“There is nothing left to prove to the entire world,” Mr. Terán said. “There has been a systematic attack to the civilian population.”

 

In a live broadcast from Caracas, Erika Farías, a political organizer and a member of Mr. Maduro’s party, warned both the United States and the Venezuelan opposition that she and many others would not give in despite the attack on Saturday.

 

“To the empire, we say: Venezuela’s oil is ours, and return Nicolás Maduro to us,” Ms. Farías said. “And to the stateless traitors, we say: Prepare yourselves, because the people have just moved from unarmed struggle to armed struggle — and we are going to defend our freedom, our independence and our sovereignty in the streets.”” [1]

 

1. Venezuela broadcasts messages of resistance from Maduro loyalists after the U.S. attack. Emiliano Rodríguez Mega.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.

Maduro artimiausi asmenys, regis, išgyveno JAV smūgius Venesuelai

„Viceprezidentė Delcy Rodríguez, kita eilėje įpėdinių, ir kiti aukščiausi Venesuelos pareigūnai po Maduro suėmimo paskelbė nepaklusnius Trumpui pareiškimus.

 

Jungtinės Valstijos suėmė Venesuelos prezidentą Nicolás Maduro ir jo žmoną Cilią Flores. Tačiau šeštadienio rytą atrodė, kad Maduro artimiausi asmenys išgyveno JAV smūgius šaliai, nors iš karto nebuvo aišku, kas yra valdžioje.

 

Venesuelos viceprezidentė Delcy Rodríguez, kita eilėje įpėdinių, buvo tarp Venesuelos pareigūnų, kurie paskelbė pareiškimus arba viešai pasirodė po JAV smūgių taikiniams šalyje.

 

Nors sklandė pranešimai, kad ponia Rodríguez išpuolių metu buvo Rusijoje, ponia Rodríguez, pasak trijų jai artimų asmenų, yra Karakase. Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat neigė pranešimus, kad ji buvo Maskvoje.

 

Kiti aukščiausi Maduro pareigūnai Tarp sąjungininkų, kurie, regis, išgyveno išpuolius, buvo Vladimiras Padrino Lópezas, gynybos ministras ir aukščiausias Venesuelos karininkas; ir Diosdado Cabello, vidaus reikalų ministras ir vienas iš pagrindinių Maduro pareigūnų.

 

Šių pareigūnų išlikimas rodo, kad Venesuelos vyriausybė tebeveikia, bent jau trapiai, praėjus kelioms valandoms po to, kai Maduro ir pirmoji ponia buvo sučiupti ir išvaryti iš šalies.

 

Jei Maduro artimiausias ratas išliks nepaliestas ir vadovaus Venesuelos institucijoms, tai taip pat kelia klausimų, kas bus toliau.

 

Karo žaidimas, vykęs per pirmąją prezidento Trumpo kadenciją, įvertino, kas gali nutikti, jei Maduro būtų nuverstas, prognozuojant chaotiškas valdžios kovas, kai kariniai daliniai, konkuruojančios politinės frakcijos ir partizaninės grupuotės kovos dėl šalies kontrolės.

 

Neaišku, kaip intervencija paveiks Venesuelos opozicijos ambicijas pasinaudoti valdžia. Edmundo Gonzálezas, išėjęs į pensiją diplomatas, laikomas teisėtu 2024 m. prezidento rinkimų nugalėtoju didele persvara.

 

Negali eiti pareigų po Po balsavimo ponas Gonzálezas pabėgo į Ispaniją, užleisdamas dėmesį Maríai Corinai Machado, opozicijos lyderei, kuriai buvo uždrausta kandidatuoti ir kuri laimėjo 2025 m. Nobelio taikos premiją.

 

Ponas Trumpas, regis, dvejojo, ar paremti ponią Machado.

 

„Na, turime į tai žiūrėti dabar pat“, – šeštadienio rytą „Fox News“ sakė jis, paklaustas, ar ją palaikys. „Kaip žinote, jie turi viceprezidentą. Turiu omenyje, nežinau, kokie tai buvo rinkimai, bet, žinote, Maduro išrinkimas buvo gėda.“

 

Ponas Trumpas taip pat užsiminė, kad jo administracija ir toliau taikysis į Venesuelos vyriausybės pareigūnus, jei jie palaikys poną Maduro.

 

„Jei jie liks ištikimi, ateitis jiems bus tikrai bloga, tikrai bloga“, – sakė jis.

 

Telefonu valstybinėje televizijoje kalbėdama viceprezidentė ponia Rodríguez priminė tai, ką ji apibūdino kaip pono Maduro „nurodymus“, ir paragino žmones bei ginkluotąsias pajėgas ginti Venesuelą.

 

Ponia Rodríguez taip pat paprašė pono Trumpo pateikti įrodymų, kad ponas Maduro yra gyvas, ir pasmerkė JAV intervenciją kaip „karinės agresijos“ aktą, pažeidusį šalies suverenitetą.

 

Iš dalies išsilavinusi Prancūzijoje, ponia Rodríguez vadovavo rinkai palankiai pertvarkai, kuri prieš JAV karinę kampaniją, nukreiptą prieš poną Maduro, suteikė Venesuelos ekonomikai stabilumo po užsitęsusio žlugimo.

 

Jos vyresnysis brolis Jorge Rodríguez, dar vienas artimo rato narys, Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir pono Maduro pagrindinis politinis strategas, „Telegram“ platformoje pasidalijo ponios Rodríguez pareiškimu, kuriame intervencija vadinama sąmokslu užgrobti Venesuelos naftos atsargas.

 

Atskirai vidaus reikalų ministras ponas Cabello pasirodė valstybinėje televizijoje ir paragino venesueliečius paremti pono Maduro vyriausybę. Nors ir yra pono Maduro sąjungininkas, ponas Cabello taip pat laikomas vidiniu konkurentu Venesuelos valdžios struktūrose.

 

Ponas Cabello, buvęs kariškis, vadovauja Venesuelos represiniam aparatui. Kaip griežtos linijos šalininkas, turintis kaustinį politinį stilių, jo viešas populiarumas augo, nes JAV pastarosiomis savaitėmis sustiprino savo kampaniją prieš Venesuelą.

 

Gynybos ministras ponas Padrino López taip pat pasirodė valstybinėje televizijoje po JAV išpuolių, pavadindamas juos „nusikalstamos karinės agresijos“ aktu. Jis žinomas kaip politinių neramumų Venesueloje išgyvenęs asmuo, šias pareigas einantis pastaruosius 11 metų.“ [1]

 

1. Maduro’s Inner Circle Appears to Survive U.S. Strikes on Venezuela. Romero, Simon; Kurmanaev, Anatoly.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 3, 2026.