Lietuvoje būsto paskolos bene brangiausios euro zonoje. Todėl gabus jaunimas bėga iš Lietuvos, skandinavų bankai sunaikina vienos iš regioninių konkurenčių – Lietuvos, augimo perspektyvas.

 

Lietuvoje būsto paskolų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje dėl specifinės rinkos struktūros ir dominuojančio paskolų tipo. Nors bazinės palūkanų normos visoje euro zonoje yra vienodos, galutinę kainą vartotojui Lietuvoje išpučia keli pagrindiniai veiksniai:

 

    Kintamosios palūkanų normos vyravimas: Lietuvoje daugiau nei 95 % visų būsto paskolų yra išduodamos su kintamomis palūkanomis, susietomis su EURIBOR. Kitose Vakarų Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje ar Vokietijoje) populiarios ilgalaikio fiksavimo palūkanos, todėl ten bendras rinkos vidurkis kyla lėčiau nei Lietuvoje.

    Maža bankų konkurencija: Lietuvos bankų sektorius pasižymi didele koncentracija – rinkoje dominuoja keli dideli žaidėjai. Mažesnė konkurencija leidžia bankams išlaikyti aukštesnes banko maržas, kurios pridedamos prie EURIBOR.

    Rizikos vertinimas: Nors Lietuvos ekonomikos perspektyvos vertinamos neblogai, bankai į kainą įskaičiuoja regioninę riziką ir santykinai nedidelę rinkos apimtį, palyginti su didžiosiomis ES valstybėmis.

 

Dabartinė situacija (2025 m. pab. – 2026 m. pr.):

Pagal naujausius Lietuvos banko duomenis, vidutinė būsto paskolų palūkanų norma 2025 m. gruodį siekė apie 3,69 %. Nors prognozuojamas nuosaikus sąlygų lengvėjimas dėl didėjančios konkurencijos ir galimo refinansavimo aktyvumo, Lietuva išlieka tarp brangiausiai besiskolinančių šalių. Todėl gabus jaunimas bėga iš Lietuvos, skandinavų bankai sunaikina vienos iš regioninių konkurenčių – Lietuvos, augimo perspektyvas.  

Gynybos technologijos: ar jos bus kitas proveržio etapas po paslaugų centrų ir „fintech“

 

JAV palaipsniui normalizuoja santykius su Rusija, perkeldamos dėmesį į Pietų Ameriką. Todėl į mūsų reginą grįžta taika. Visada, kai nusistovi taika, gynybos akcijos krenta. Todėl investavimas į gynybą yra labai rizikingas, ypač neturintiems daug resursų lietuviams.

 

Šie pastebėjimai apie JAV užsienio politikos poslinkį iš dalies sutampa su naujausiais 2026 m. pradžios įvykiais. Štai pagrindiniai faktai pagal naujausius duomenis:

 

JAV politika ir santykiai su Rusija

 

    Dialogas dėl branduolinio ginklo: Nors paskutinė branduolinio ginklo ribojimo sutartis (New START) oficialiai baigėsi 2026 m. vasario 5 d., abi pusės išreiškė norą neoficialiai laikytis jos limitų. Rusija pasiūlė JAV administracijai platų ekonominį bendradarbiavimą, siekdama grįžti į dolerio atsiskaitymų sistemą.

    Dėmesys Pietų Amerikai: JAV iš tiesų suaktyvino veiksmus šiame regione. 2026 m. sausio pradžioje įvykdyta JAV karinė operacija Venesueloje, kurios metu sulaikytas Nicolas Maduro. Tai žymi didelį dėmesio poslinkį į Vakarų pusrutulį.

 

Gynybos sektoriaus akcijų būklė

Absurdiškai, gynybos akcijos šiuo metu pasiekė istorines aukštumas, o ne krenta:

 

    Rekordinis biudžetas: JAV patvirtino rekordinį 961,6 mlrd. USD gynybos biudžetą 2026 m. fiskaliniams metams, o 2027 m. planuojama jį didinti iki 1,5 trln. USD.

    Akcijų augimas: S&P Aerospace and Defense indeksas 2026 m. pradžioje pakilo apie 11%, gerokai lenkdamas bendrą rinką (S&P 500 kilo tik ~1%).

    Rizika: Analitikai įspėja apie „vykdymo riziką“ (angl. execution risk) – dėl milžiniškų užsakymų bendrovės (pvz., Lockheed Martin, RTX) susiduria su darbo jėgos ir medžiagų trūkumu, o tai gali sukelti laikiną akcijų kainų svyravimą.

 

Investavimo rizika lietuviams

 

Nors gynyba išlieka „augimo varikliu“ dėl globalaus reinkarnavimosi etapo, vadinamo „saugumo superciklu“, investavimas į šį sektorių turi specifinių rizikų:

 

    Aukštos kainos: Gynybos akcijos dabar yra brangios, todėl naujiems investuotojams kyla rizika pirkti „viršūnėje“.

 

Dėl šių priežasčių, neturintiems didelių resursų, rekomenduojama atsargiai vertinti ne tik gynybos, bet ir bendrą rinkos volatilumą, kurį sukelia staigūs geopolitiniai posūkiai.

 

Nekiškite galvų į tą volatilumą, brangieji. Nors stambaus verso ruporas “Verslo žinios” jus vis dar vilioja:

 

“Paslaugų centrai ir „fintech“ padėjo Lietuvai sparčiai vytis Vakarus. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama, kad paslaugų centrai pasiekė brandos ribas, o „fintech“ sektorius nebešuoliuos taip sparčiai, kaip anksčiau.

 

Kyla klausimas – ar gynybos ir karo technologijos galėtų tapti kitu Lietuvos ekonomikos augimo potencialu, ar liks tik viena iš nišinių krypčių, susiduriančių su gausybe kliūčių?

 

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos struktūra pasikeitė – aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų kaip IT, finansai ir profesinės veiklos dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) augo greičiau nei tradicinė pramonė. Tai kilstelėjo atlyginimus ir padėjo Lietuvai priartėti prie Vakarų Europos pajamų lygio bei buvo viena iš spartaus ekonomikos augimo priežasčių, sako Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

 

„Kad mažėja apdirbamosios gamybos dalis, yra bendros ir nestebinančios tendencijos. Per dešimt metų apdirbamosios gamybos dalis daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių smuko“, – komentuoja jis.”

 

Viskas Lietuvoje smuko. Bet išlaidos karui nėra išsigelbėjimas ekonomikai.

 

 

Defense technologies: will they be the next breakthrough stage after service centers and fintech

The US is gradually normalizing relations with Russia, shifting its focus to South America. Therefore, peace is returning to our region. Whenever peace is established, defense stocks fall. Therefore, investing in defense is very risky, especially for Lithuanians who do not have many resources.

 

These observations about the shift in US foreign policy partially coincide with the latest events of early 2026. Here are the main facts according to the latest data:

 

US policy and relations with Russia

 

Dialogue on nuclear weapons: Although the last nuclear arms limitation treaty (New START) officially expired on February 5, 2026, both sides expressed a desire to unofficially adhere to its limits. Russia has offered the US administration broad economic cooperation, aiming to return to the dollar settlement system.

Focus on South America: The US has indeed intensified its actions in this region. In 2026 In early January, the US military operation in Venezuela took Nicolas Maduro into custody. This marks a major shift in focus to the Western Hemisphere.

 

State of Defense Stocks

Absurdly, defense stocks are currently at historic highs, not falling:

 

Record Budget: The US has approved a record $961.6 billion defense budget for fiscal year 2026, with plans to increase it to $1.5 trillion in 2027.

Stock Growth: The S&P Aerospace and Defense Index rose about 11% in early 2026, well ahead of the overall market (the S&P 500 rose only ~1%).

Risk: Analysts warn of “execution risk” – companies (e.g. Lockheed Martin, RTX) face labor and material shortages due to huge orders, which can cause temporary stock price volatility.

 

Investment risks for Lithuanians

 

While defense remains a “growth engine” due to the global reincarnation phase known as the “security supercycle,” investing in this sector has specific risks:

 

High prices: Defense stocks are now expensive, so new investors run the risk of buying “at the peak.”

 

For these reasons, those without large resources are advised to be cautious about not only defense but also the general market volatility caused by sudden geopolitical turns.

 

Don’t get caught up in that volatility, dear ones. Although the big-name mouthpiece “Verslo žinios” still tempts you:

 

“Service centers and fintech helped Lithuania quickly catch up with the West. However, today it is increasingly said that service centers have reached the limits of maturity, and the fintech sector will no longer jump as fast as before.

 

The question is – could defense and military technologies become another potential for growth in the Lithuanian economy, or will it remain just one of the niche areas facing numerous obstacles?

 

Over the past decade, the structure of the Lithuanian economy has changed – the share of higher value-added services such as IT, finance and professional activities in the gross domestic product (GDP) has grown faster than traditional industry. This has raised wages and helped Lithuania approach the income level of Western Europe and was one of the reasons for rapid economic growth, says Tadas Povilauskas, an economist at SEB Bank.

 

“There are general and unsurprising trends that the share of manufacturing is decreasing. Over the past ten years, the share of manufacturing in many European Union (EU) countries has declined,” he comments.”

 

Everything in Lithuania has gone downhill. But spending on war is not a salvation for the economy.

 

 

We, Lithuanians, are following the Smetona’s path

 

We know where it leads. Wading through the stream barefoot and to America or Greece. How does this happen?

 

The elite spends all their money on the army and pleasures, while impoverishing ordinary people. In the event of a collapse, the elite has to run barefoot across the stream.

 

What should we do? We should make Lithuania a neutral country, like Ireland. We should reduce military spending, spending on elite entertainment. No firing ranges in the reserves. This allows us to significantly reduce taxes. Businesses are investing, life is improving, we are becoming calm, like the Irish. No one needs to run anymore. Those villas in Greece can be sold.

 

This is a clear historical parallel with June 1940, when President Antanas Smetona waded through the Kybartai stream, leaving the country at a fateful moment. The vision of neutrality and the “Irish Way” model proposed here have their supporters in Lithuania, but in political and economic reality situation now looks very sad for Lithuania:

 

1. Is Ireland a true example of neutrality?

Although Ireland is not a NATO member, it is not completely “cost-free”. Ireland is currently increasing its military budget because it has realized that it is vulnerable to hybrid threats (e.g., the security of submarine cables). In addition, Ireland’s security is unofficially guaranteed by its neighborhood with the UK and its membership in the EU. Lithuania is also a member of the EU. However, the military spending of Lithuania and Ireland as a percentage of gross domestic product (GDP) differs dramatically – Lithuania allocates one of the largest shares in Europe, while Ireland allocates the smallest.

Lithuania: In 2025, the defense budget amounts to about 4.03% of GDP, and in 2026 it is planned to increase it to a record 5.38% of GDP. This growth is associated with the aim of strengthening deterrence and readiness to receive allied forces.

 

Ireland: According to data for 2024–2025, only about 0.2–0.24% of GDP is allocated to defense.

 

This is the lowest indicator among all 38 European countries. Although Ireland allocated a record amount of 1.35 billion euros in 2025, this share remains minimal in percentage terms due to the country's large GDP.

 

Key differences:

 

NATO membership: Lithuania is a NATO member and aims to significantly exceed the alliance's 2% standard, while Ireland adheres to a policy of military neutrality.

 

2. Military training areas and nature

 

This is the most sensitive part of this message. There are active discussions in society regarding the development of military infrastructure in ecologically sensitive areas. Information about existing projects and their impact on the environment can be followed on the website of the Ministry of the Environment of the Republic of Lithuania.

 

Mes einame Smetonos keliu

 

Kur jis veda – mes žinome. Brasta per upelį basomis kojomis ir į Ameriką ar Graikiją. Kaip tai atsitinka?

 

Elitas visus pinigus skiria armijai ir malonumams, o paprastus žmones nuskurdina. Suirutės atveju tenka elitui basiems bėgti per upelį.

 

Ką darom? Padarom Lietuvą neutralia šalimi, kaip Airija. Sumažinam karines išlaidas, išlaidas elito pramogoms. Jokių poligonų draustiniuose. Tai leidžia žymiai sumažinti mokesčius. Verslai investuoja, gyvenimas gerėja, tampame ramūs, kaip airiai.  Bėgti daugiau niekam nebereikia. Galima parduoti tas vilas Graikijoje.

 

Tai – ryški istorinė paralelė su 1940-ųjų birželiu, kai prezidentas Antanas Smetona perbrido Kybartų upelį, palikdamas šalį lemtingą akimirką. Čia siūloma neutraliteto vizija ir „Airijos kelio“ modelis Lietuvoje turi savo šalininkų, tačiau politinėje bei ekonominėje realybėje tai atrodo labai liūdnai Lietuvai:

 

1. Ar Airija yra tikrasis neutraliteto pavyzdys?

Nors Airija nėra NATO narė, ji nėra visiškai „be išlaidų“. Šiuo metu Airija kaip tik didina karinį biudžetą, nes suprato esanti pažeidžiama hibridinių grėsmių (pvz., povandeninių kabelių saugumas). Be to, Airijos saugumą neoficialiai garantuoja jos kaimynystė su JK ir narystė ES. Lietuva irgi yra ES narė. Vis tik, Lietuvos ir Airijos karinės išlaidos procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriasi dramatiškai – Lietuva skiria vieną didžiausių dalių Europoje, o Airija – mažiausią.

    Lietuva: 2025 m. gynybos biudžetas sudaro apie 4,03 % BVP, o 2026 m. planuojama jį padidinti iki rekordinio 5,38 % BVP. Šis augimas siejamas su siekiu stiprinti atgrasymą ir pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas.

    Airija: 2024–2025 m. duomenimis, gynybai skiriama vos apie 0,2–0,24 % BVP. Tai yra mažiausias rodiklis tarp visų 38 Europos valstybių. Nors Airija 2025 m. skyrė rekordinę 1,35 mlrd. eurų sumą, dėl didelio šalies BVP ši dalis procentais išlieka minimali.

 

Pagrindiniai skirtumai:

 

    NATO narystė: Lietuva yra NATO narė ir siekia gerokai viršyti aljanso 2 % standartą, tuo tarpu Airija laikosi karinio neutralumo politikos.

 

2. Poligonai ir gamta

Tai jautriausia šios žinutės dalis. Visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos dėl karinės infrastruktūros plėtros ekologiškai jautriose vietose. Informaciją apie esamus projektus ir jų poveikį aplinkai galima sekti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos puslapyje.

 

Pentagonas ruošiasi siųsti dar vieną lėktuvnešį į Artimuosius Rytus

„Pentagonas nurodė antrajai lėktuvnešio atakos grupei ruoštis dislokavimui Artimuosiuose Rytuose, JAV kariuomenei ruošiantis galimam išpuoliui prieš Iraną, pranešė trys JAV pareigūnai.

 

Prezidentas Trumpas antradienį pareiškė, kad svarsto galimybę siųsti antrą lėktuvnešį į Artimuosius Rytus, kad pasiruoštų kariniams veiksmams, jei derybos su Iranu žlugtų. Įsakymas dislokuoti galėtų būti duotas per kelias valandas, sakė vienas iš pareigūnų.

 

Pareigūnai perspėjo, kad Trumpas dar nedavė oficialaus įsakymo dislokuoti antrąjį lėktuvnešį ir kad planai gali pasikeisti. Lėktuvnešis prisijungtų prie lėktuvnešio USS Abraham Lincoln, kuris jau yra regione.

 

Vienas iš pareigūnų teigė, kad Pentagonas ruošia lėktuvnešį dislokavimui per dvi savaites, greičiausiai iš JAV rytinės pakrantės. Lėktuvnešis USS George H.W. Bush baigia pratybų seriją prie Virdžinijos krantų, ir tai galėtų potencialiai paspartinti šias pratybas, teigė pareigūnai.

 

Karo laivas gali paleisti ir atgauti atakos, elektroninės atakos ir žvalgybos orlaivius. Tai apima F-35 lėktuvnešio versijas. Pasak karinio jūrų laivyno pareigūno, „Žaibo“ tipo naikintuvas su slaptuoju signalu. „The Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, kad bet koks karinis smūgis Irano teritorijoje greičiausiai būtų vykdomas naudojant slaptąjį signalą – naikintuvus F-35 arba F-22 „Raptor“.

 

Trumpas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu aptarti derybų su Iranu. Pareigūnų teigimu, detalės apie galimą antrąjį derybų su Iranu raundą dar nėra patikslintos.

 

Po susitikimo socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše Trumpas teigė, kad jis pirmenybę teikia susitarimui su Iranu.

 

Karinis jūrų laivynas atsisakė komentuoti lėktuvnešio judėjimą dėl operacinio saugumo problemų. Baltųjų rūmų ir Pentagono atstovai neatsakė į prašymus pakomentuoti.

 

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad atsitraukęs nuo Irano puolimo, atsakydamas į žiaurų susidorojimą su protestuotojais sausio viduryje, Trumpas paprašė kariuomenės pateikti „ryžtingesnių“ variantų.“ [1]

 

1. World News: Pentagon Set to Send Another Carrier To Mideast. Seligman, Lara; Holliday, Shelby; Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2026: A7.  

Pentagon Set to Send Another Carrier To Mideast

 

“The Pentagon has told a second aircraft carrier strike group to prepare to deploy to the Middle East as the U.S. military prepares for a potential attack on Iran, three U.S. officials said.

 

President Trump said on Tuesday that he was weighing sending a second carrier to the Middle East to prepare for military action if negotiations with Iran failed. The order to deploy could be issued in a matter of hours, one of the officials said.

 

The officials cautioned that Trump hadn't yet given an official order to deploy the second carrier, and that plans could change. The carrier would join aircraft carrier USS Abraham Lincoln that is already in the region.

 

One of the officials said the Pentagon was readying a carrier to deploy in two weeks, likely from the U.S. East Coast. The aircraft carrier USS George H.W. Bush is completing a series of training exercises off the coast of Virginia, and it could potentially expedite those exercises, officials said.

 

The warship can launch and recover strike, electronic attack and reconnaissance aircraft. That includes carrier versions of the F-35 Lightning stealth fighter, according to a Navy official. The Wall Street Journal has previously reported any military strike inside Iran would likely use stealth aircraft, such as F-35 or F-22 Raptor jet fighters.

 

Trump met on Wednesday with Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu at the White House to discuss Iran negotiations. Details regarding a potential second round of talks with Iran have yet to be ironed out, officials said.

 

Trump said in a social-media post after the meeting that he preferred to make a deal with Iran.

 

The Navy declined to comment on the carrier movement due to operational security concerns. White House and Pentagon spokespeople didn't respond to requests for comment.

 

After pulling back from attacking Iran in retaliation for a brutal crackdown on protesters in mid-January, Trump has asked the military for more "decisive" options, The Wall Street Journal reported.” [1]

 

1. World News: Pentagon Set to Send Another Carrier To Mideast. Seligman, Lara; Holliday, Shelby; Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2026: A7.