„Žiaurus kainų karas,
staigūs vartotojų paklausos pokyčiai ir žmogaus teisių problemos Sindziange
privertė VW suklupti rinkoje, kuriai jis vadovavo 40 metų.
Aukštos pramoninių
pastatų sienos Volkswagen surinkimo gamykloje šiaurės vakarų Kinijos Sindziango
regiono širdyje tęsiasi šimtus jardų, kadaise buvo Vokietijos pramoninės galios
simbolis, o dabar – Volkswagen verslo ir politikos liūno Kinijoje ženklas.
Keturis dešimtmečius
„Volkswagen Group“ buvo Kinijos rinkos lyderė, kur vairuotojai vertino platų
jos automobilių asortimentą – nuo taupių „Volkswagen Santanas“ iki galingų
„Audi“ ir „Porsche“. Tačiau VW, kaip Kinijos automobilių gamintoją, pakeitė
Kinijos elektromobilių jėgainė BYD.
Per pastaruosius
trejus metus BYD sparčiai išplėtė vien elektrinių automobilių pardavimą,
priversdama VW praėjusiais metais padaryti didelį statymą šioje rinkoje. Tada
BYD šių metų pradžioje vėl netikėtai užklupo VW, padidindamas įkraunamų benzininių ir
elektrinių hibridų, galinčių nuvažiuoti didelius atstumus tik su
akumuliatoriaus energija, pardavimą, o atsarginiai variantai yra maži
benzininiai varikliai. VW šioje sparčiai augančioje kategorijoje turi nedaug
pasiūlymų, ty skylė, kurią jis visiškai užlopys tik kitų metų pabaigoje.
„Kinijos vartotojai
mato VW, kaip praėjusių metų karalių, eros, kai karaliavo pasauliniai prekės
ženklai“, – sakė Kinijos automobilių pramonės konsultantas Michaelas Dunne'as.
„Šiandien daugelis Kinijos vartotojų abejingai gūžčioja pečiais prieš VW
gaminius. Jie renkasi naujesnius, patrauklesnius namų komandos prekių ženklų
pasiūlymus.
Kinijos valstybiniai
bankai ir vietos valdžios institucijos pumpuoja pinigus į vietos automobilių
gamintojus, leisdamos kai kuriems gamintojams parduoti automobilius daug pigiau,
nei jų pagaminimas. „Volkswagen“ vadovai teigia atsisakę stoti į kainų mažinimo
karą ir dėl to atsisakę rinkos dalies.
„Elektriniai
automobiliai į rinką įleidžiami su nuolaidomis iki 50 procentų“, – sakė
„Volkswagen“ atstovas. „Todėl praėjusiais metais nusprendėme, kad nenorime
toliau augti bet kokia kaina šioje nesveikoje aplinkoje."
„Volkswagen“ bėdos
Kinijoje paliečia visą įmonę. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Kinijoje
parduotų automobilių skaičius sumažėjo 10,2 proc., tai daugiau, nei panaikino, visą
jos pardavimo prieaugį likusioje pasaulio dalyje. Visos grupės pasauliniai
pardavimai dėl to šiek tiek sumažėjo, o bendrovė antradienį paskelbė, kad jos
pelnas trečiąjį ketvirtį smuko.
Bendrovei gali tekti
uždaryti gamyklas Vokietijoje pirmą kartą per jos 87 metų istoriją – net tris
gamyklas, kuriose kiekvienoje dirba tūkstančiai darbuotojų – iš dalies dėl
konkurencijos Kinijoje.
Politinės klaidos
apsunkino VW bėdas.
Gegužę VW pradėjo
eksportuoti akumuliatorinius elektrinius automobilius iš Kinijos į Europą.
Problema ta, kad Europos Sąjunga jau pradėjo taikyti muitus tokioms, iš Kinijos
atvežtoms, transporto priemonėms.
Europos Komisija,
Europos Sąjungos vykdomoji institucija, daugiau, nei prieš metus, pradėjo tyrimą,
ar Kinijos vyriausybė netinkamai subsidijavo elektromobilius. Pekinas atsakė,
spausdamas gamintojus nebendradarbiauti, atliekant Europos tyrimą. Skirtingai,
nei kai kurie kiti užsienio gamintojai, VW atsisakė dalytis informacija su
Europos Komisija.
VW pradėjo gabenti
Cupra Tavascan akumuliatorinius elektrinius automobilius į Europą iš naujo
dizaino ir gamybos komplekso centrinėje Kinijoje. Tačiau netrukus Europos
Komisija nusprendė įvesti tarifus. Tokioms įmonėms, kaip VW, kurios
nebendradarbiavo, buvo pranešta, kad nuo šios savaitės joms bus taikomas
aukščiausias tarifas iš visų: 37 proc.
VW pavyko sumažinti tarifą iki 21 proc., ir šie tarifai įsigaliojo trečiadienį. Tačiau Tesla,
kuri yra viena didžiausių VW konkurentų ir anksčiau bendradarbiavo, įtikino
komisiją sumažinti tarifą iki 7,8 proc. BYD moka 17 proc. VW susiduria su
galimybe, kad jos vidaus rinkoje atsidurs ilgalaikėje nepalankioje padėtyje,
palyginti su bet kokiais elektromobiliais, importuojamais iš Kinijos, pigių
pasaulio gamintojų centro.
Naujausias sunkumas
VW kilo spalio 23 d., kai Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad
„Volkswagen“ prekės ženklo vyriausiajam rinkodaros pareigūnui Kinijoje buvo
nustatytas teigiamas kokaino testas, jis buvo įkalintas 10 dienų, o paskui buvo
išsiųstas iš šalies. Jis ką tik grįžo iš atostogų Tailande, kai buvo
išbandytas. VW atsisakė komentuoti šį atvejį.
Tačiau ilgiausia
„Volkswagen“ problema Kinijoje yra Sindziango sostinėje Urumči.
Volkswagen ir
valstybinės bendros įmonės partneris SAIC Motor iš Šanchajaus 2013 m. pastatė
surinkimo gamyklą Urumčyje, kad pagamintų nebrangius, benzinu varomus automobilius,
parduodamus Vakarų Kinijoje. „Volkswagen“ pasistengė įdarbinti daug uigūrų,
daugiausia musulmonų etninės grupės Sindziange. Uigūrai jau seniai susiduria su
Kinijos darbdavių diskriminacija, o nepasitikėjimas uigūrais išaugo po mirtinų
uigūrų kovotojų išpuolių 2008–2014 m.
Nuo 2014 m. Kinija
griežtai ėmėsi griežtų veiksmų prieš uigūrus ir kitas daugiausia musulmonų
etnines grupes Sindziange. Kaip milijonas etninių uigūrų, kazachų ir kitų
mažumų buvo išsiųsti į indoktrinacijos stovyklas, sulaikymo centrus ir
kalėjimus. Susijusios priverstinio darbo programos, skirtos kaimo uigūrams
siųsti į gamyklas ir kitus miestus, taip pat sulaukė griežtos žmogaus teisių
grupių kritikos ir paskatino JAV bei kai kurias Europos šalis nuo 2021 m.
apriboti importą iš Sindziango.
Praėjusį pavasarį VW
turėjo sustabdyti 30 000 Audi ir kitų aukščiausios kokybės automobilių tiekimą
Amerikos klientams, kai suprato, kad VW tiekėjas nusipirko variklio komponentą
iš Sindziango, pažeisdamas Amerikos taisykles. Prabangūs automobiliai stovėjo
Amerikos uostuose, o atsarginės dalys buvo tikrinamos ir permontuojamos.
Tuo pat metu VW
susiduria su užjūrio aktyvistų kaltinimais, kad ji panaudojo priverstinį uigūrų
darbą, statydama bandymų trasą netoli Urumčio. VW tai daręs neigia. Tačiau kai
praėjusių metų pabaigoje ji pasamdė audito įmonę, kuri patikrintų, ar ji
Sindziange atitinka tarptautinius darbo standartus, auditas užsienyje buvo
kritikuojamas dėl to, kad nepakankamai stengiamasi apsaugoti dalyvavusių
darbuotojų anonimiškumą.
Kita VW problema yra
ta, kad bendros įmonės surinkimo gamykla Urumčyje negamina automobilių nuo 2019
metų dėl silpnų pardavimų. Iki 190 darbuotojų atlieka galutinį automobilių
paruošimą pristatymui į VW atstovybes Vakarų Kinijoje.
Kinijoje sumažėjo
benzinu varomų automobilių paklausa. Eksportas iš Urumčio yra nepraktiškas:
netoliese esančios Vidurinės Azijos šalys perka nedaug automobilių, o gamykla
yra už 1800 mylių nuo kranto, per toli gabenimui jūra.
Šį mėnesį duodami
interviu „Volkswagen“ savininkai Urumčyje teigė, kad yra patenkinti savo benzinu
varomais automobiliais ir nenori elektrinių modelių. Didžiausias jų
susirūpinimas dėl elektromobilių buvo tai, kad jie buvo nesuderinami su regiono
stipriais šalčiais, kurie kenkia elektromobilių akumuliatoriams ir sumažina jų
važiavimo atstumą.
Tačiau Sindziangas
pats savaime yra maža automobilių rinka. Elektromobiliams ir įkraunamiems
hibridams sudarant 54 procentus Kinijos automobilių rinkos ir vis dar didėjant,
tikimasi, kad benzininių automobilių pardavimas visoje šalyje toliau mažės.
VW turi uždaryti
benzinu varomų automobilių surinkimo gamyklas Kinijoje. Ji sustabdė gamybą
Nandzingo gamykloje Rytų Kinijoje ir nepriskyrė jai jokių būsimų automobilių
modelių – galimo uždarymo pranašas.
Nuo vasario mėnesio
VW teigia, kad vyksta „išankstinės derybos“, kad nuspręstų dėl jos veiklos
Sindziange. Tačiau pasitraukti iš Sindziango yra sunku bet kuriai užsienio
kompanijai.
Vokietijos chemijos
pramonės milžinė BASF pranešė, kad prieš metus pradėjo bandyti parduoti
dviejose bendrose įmonėse Sindziange priklausančias akcijas. Tačiau ji dar
turi gauti vyriausybės leidimą. Rugsėjo mėn. Prekybos ministerija pradėjo
tirti, ar PVH, „Calvin Klein“ ir „Tommy Hilfiger“ drabužių prekių ženklų
patronuojanti, įmonė, nesiėmė „diskriminacinių priemonių“, nepirkdama produktų
iš Sindziango.
VW dilemą apsunkina
tai, kad jos partneris Sindziange SAIC visiškai priklauso Šanchajaus
savivaldybės valdžiai ir atidžiai seka Pekino norus. Tačiau nuolatinis SAIC
dalyvavimas pradeda sulaukti Europos žmogaus teisių aktyvistų kritikos. Kinijos
užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti, o SAIC Motor, kuriai
priklauso ir gamina MG prekės ženklą, neatsakė į prašymus komentuoti.
Vasario mėn. Užsienio
reikalų ministerija paragino VW ir BASF neišvykti iš Sindziango, sakydama, kad
jie turėtų „branginti galimybę investuoti ir vystytis Sindziange.“ [1]