Mano diskusija su permainų Lietuvoje priešininku

Questo 2 Kestas, 2008 11 30 17:56

Mėgstu KONKREČIĄ kalbą, tad:_Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų_

"Kokie jie bebutu"?? T.y., nesvarbu, kokia juose destymo kokybe, kas desto, ka desto ir uz ka diplomus duoda? Oho, bent geras bizniukas butu :)

-Kokie jie bebūtų dabar svarbiausiu atžvilgiu: juose dirbantys žmonės yra "savi" ar "svetimi"? Juk ir dabar "kokia juose dėstymo kokybė, kas dėsto, ką dėsto ir už ką diplomus duoda?" tapo nesvarbu. Jau liko tik bizniukas. Sertifikavimo problemą reikia spręsti, bet tikrai ne taip, kaip ji sprendžiama šiandien.

_ leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje_

Kvieteme i musu universiteta viena toki, pusmeti praleidusi cia pagal viena euro-programa. Norejo ir...butu galejes. Bet kai suzinojo, uz kiek reiks dirbti ir kokios bus darbo salygos (siuleme geriausia vieta- prie lango :), guztelejo peciais, grizo atgal i Danija ir ten parase i vietini populiaru akademini laikrastuka straipsni apie LT a/m salygas. Sako, buvo populiarus :)

-Šio anekdoto nepakanka rimtam Lietuvių kalbos įstatymo ir kitų "tvorų" aptarimui._panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje_Kokius gi?-Svarbiausias yra lietuviško paso atėmimas. Tiesiog naivu: važiuok į monopolijų nuniokiotą Lietuvą, aukokis, bet uždirbtą pensiją palik tai valstybei, kurioje ją uždirbai. Kam nuo to bus geriau?

_ Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas maistui, būstui ir transportui_

Kas turetu suteikti? Bankai ar valdzia? jei valdzia - tai kokias sumas ji tam turetu skirti ir is kur jas paimti? Ar sutiktumei, tamsta, jei tau ivestu spec.mokesti "studentu paskoloms", pvz kokius 2% nuo pajamu?

-Tinkamai sutvarkytos, tos paskolos studentams yra pakankamai pelningos bei nerizikingos, kad jas suteiktų ir bankai, ir valstybė. Investavome mūsų pensijinius fondus į užsienio finasines piramides. Dabar pinigėlių gaila... O galėtume investuoti į Lietuvos jaunimą. Ir nereikia mus gąsdinti specialiais mokesčiais. Labai jau senu Kubilium tai kvepia...


_Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudoti krizės atnešamas permainas_

Kodel ne, bet KAS uz tai ir KIEK mokes? Kalves irgi nebuna nemokamos... (Beje, po kad" bendratis nevartotina!)

-Dėkui už bendratį. Jei valstybė nepasirūpins kadrų ruošimu, nebus ir mokesčių tai valstybei išlaikyti. Net JAV turi valstijų universitetus bei bendruomenių koledžus, kurie kaip tik tuo daug ir gerai užsiima.

_Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kurius išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti_

KAS ir KIEK mokes uz tu noru bei galimybiu realizavima? Uz "aciu" ne tik bedarbiu, bet ir mokslo daktaru nerengsime.

-Visos civilizuotos valstybės moka už tai. Vien tik didinti mokesčius neužtenka. Teks pasirūpinti bedarbiais. Kitaip bedarbiai jumis "pasirūpins".

_Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva._

:):) Kaip buvo sakoma: tik nereikia musu gasdinti!

-Indijos, Kinijos technologijos, tiesiančios joms kelią i mėnulį bei užverčiančios pasaulį aukštos kokybės paslaugomis ir prekėmis turi jei ne gąsdinti, tai bent priversti pagalvoti: su kuo mes išeisime į globalią rinką, kai mūsų ir kitų Europos Sąjungos tautų atlyginimai susilygins? Tai bus jau gana greitai. Laikas ruoštis. O ir dabar mūsų atlyginimai dideli pasaulinės rinkos atžvilgiu. Konkurencingumas nyksta labai greitai. Krizė dar pagreitins. Teks atverti kelią jaunimui.

Kaip Kubilius pabandė Lietuvą nuo bankroto gelbėti

"Mūsų atveju nerimą kelia tai, su kokiu entuziazmu naujasis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius propaguoja krizės įveikimo planą. Gal šį entuziazmą paaiškintų vienas sakinys iš pokalbio su būsimu Premjeru, išspausdinto praėjusią savaitę: „Siūlyčiau pagalvoti, kas blogiau – verslo įmonės, ar visos valstybės bankrotas“." (1) Bankroto riziką šios krizės metu turi dauguma valstybių. Nė viena iš jų, išskyrus Lietuvą, nesiruošia išgyventi, naikindama savo verslą. Taip darė tik Tėvynės sąjungos nekenčiami komunistai, kai jie buvo Lietuvos valdžioje.


(1) Kai pasaulis nėra vien juodas ar baltas Vytautas Dumbliauskas, 2008 11 30 / 11:21 /

Kaip monopolijos valdo Lietuvą

Taip, mokesčių pakeitimo planas žalingas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau naudingas stambioms monopolijoms bei bankams. Kubilius atidirba už Judo sidabrinius. Seimo rinkimų metu 2008 metais "... juridiniai asmenys dosniausi buvo TS-LKD - daugiau kaip 1,3 mln. litų, socialdemokratų sąskaitą papildė daugiau kaip 1,1 mln.,..." (1) Čia slypi monopolijų, valdančių Lietuvą, jėga.




(1) Daugiausia rinkimams išleido TS–LKD ir socialdemokratai

Kam geras Kubilius?

Daugumos mūsų monopolijų, o ypač "Mažeikių naftos" monopolijos, geradaris Kubilius ruošiasi joms pagrasinti piršteliu ir dar daug gero duoti nemokamai. Tikras auksinis krikštatėvis... O smulkiems prekybininkams ir kitiems verslininkams jis bus žiaurus patėvis: atims verslo liudijimus. Dar kartą susiprotėsime, kas mus tikrai valdo, kokia ta mūsų"demokratija".

Duokime valdžią specialistams

"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.) (1) Visiškai sutinku su Marium Buivydu. Šalin fizikus ir lyrikus. Leiskime specialistams tvarkyti mūsų ūkį.



(1) Prasideda diržų veržimosi metas

Kodėl mes esame lietuviai?

Lietuvoje dar nemažai žmonių, kariaujančių seniai pasibaigusius karus: su rusais, su lenkais ir kitais kaimynais. Emigravusius vadina išdavikais. Svajoja apie emigravusiųjų sušaudymą.

Tuo tarpu gyvename globaliame ūkyje. Ne visi gali pilnai išnaudoti savo talentą, melždami ožkas ar žaisdami kortomis su kompiuteriu taip vadinamo darbo metu. Mes esame lietuviai ne todėl, kad svajojame išpjauti žydus, rusus ir lenkus, bei iššaudyti emigrantus. Mes esame lietuviai todėl, kad gerbiame bei vertiname mūsų Lietuvos pilietybę, kad visada pasiruošę padėti Tėvynei, kur mes bebūtume.

Reikėtų galų gale atsisakyti rytietiško pasų atiminėjimo iš lietuvių. Taip mes tik silpniname Tėvynę globalizacijos laikais.

Kalba, universitetai ir krizė

Sako, kad jei įvesime brangiai kainuojančias studijas, tai silpni universitetai patys užsidarys, Tai tiesa. Bėda tame, kad visi mūsų universitetai yra silpni. Jei prarasime vienintelį įrankį žmonių kvalifikacijos kėlimui, negalėsime konkuruoti globalioje ekonomikoje. Mūsų darbo jėga jau niekada nebus pigesnė negu kaimynų, nes ir pragyvenimas Lietuvoje brangus.

Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų, leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje, panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje. Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas knygoms, maistui, būstui ir transportui. Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudotume krizės atnešamas permainas. Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kuriuos išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti. Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva.

"Ir kuris gi geriausias pasaulio specialistas važiuos į Lietuvą už dabartinį 800 Eur/mėn profesoriaus atlyginimą, kai pas save uždirba 5-10 tūkst Eur/mėn?" Tai mėgstamiausias mūsų rektorių argumentas. Pasistatėme tvorą specialistams iš užsienio iš kalbos ir kitų reikalavimų. Nieko nekainuoja tą tvorą nugriauti. Kai kas nors apie tai paklausia, pradedame rėkti, kad niekas neis dirbti už tokius pinigus. Bet tvorą laikome, kad tikrai niekas neitų. Mat bijome labiau kvalifikuotos konkurencijos. Tvora neapgynė Kiniją senovėj. Neapgins ir mūsų profesorių nutupėtas vietas dabar. Tiesiog gabūs studentai tuos geriausius pasaulyje profesorius ras užsienyje. Lietuvos ūkis bankrutuos, teks mūsų profesoriams paieškoti postdokų duonos už jūrų marių.

Beje, ne visi geriausieji pasaulyje uždirba tuos 5-10 tūkst Eur/mėn.

Ekonominė būtinybė, noras išlikti, privers pakeisti ir Lietuvių kalbos įstatymą, ir kitas teisines normas. Kūmai iš rektorių, ŠMM, vyriausybės ir profesorių turės taikytis su šiandiena. Krizė pagreitins tuos pokyčius. Beje, tikrai gabūs ir produktyvūs gali siekti visai normalių Europos Sąjungos grantų. Geras mokslinis darbas tiek pat, bent teoriškai, įmanomas Lietuvoje, kaip ir bet kur Europos Sąjungoje. Tik sukurkime sąlygas formuotis imtelektualiam potencialui, kad dalyvauti tuose konkursuose. Jei čekai laimi, tai kuo mes prastesni.