Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Ar tikrai mes norime euro?

Jei mes pakeičiame litą euru, tai tokiu būdu paremiame Vokietijos ekonomiką, kuri, eksportuodama daugiau, negu importuodama, klesti kitų valstybių sąskaita. Juk vokiečių markė dabar būtų žymiai brangesnė, negu yra euras, todėl vokiečių eksportas dėl tokios superbrangios markės būtų žymiai brangesnis, negu yra dabar, ir todėl vokiečių eksportas būtų žymiai mažesnis.

Jei išlaikome laisvę atrišti litą nuo (vokiečiams naudingo) euro krizės sustiprėjimo atveju ir leidžiame kristi lito vertei, kaip lenkai leidžia kristi zlotui, tai yra blogai vokiečiams, nes mūsų eksportas gali lengviau konkuruoti su Vokietijos eksportu. Tokiu atveju yra gerai mums visiems, nes stiprinamas mūsų eksportas [1].

Na, o kolkas mes galime dar kurį laiką paremti tuos, kurie prisiskolino eurais.Bet ta parama gali baigtis, žiūrint, kokia tokios paramos kaina. Juk mums reikia išsaugoti mūsų eksportą ir šalies ekonomiką. Tokiu atveju reikia atrišti litą nuo euro, net jei tai yra labai skausminga kai kuriems šalies ekonomikos veikėjams, kurie prisiima pernelyg daug rizikos didelių skolų eurais pavidalu. Jei litai atpinga, kaip jie gali atiduoti skolas eurais, gaudami pajamas pigesniais litais?

1. Euras, Lietuva ir JAV

2013 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

Visi antrosios pensijinės pakopos dalyviai gausite per anuitetą

Seniai bandau suprasti, kaip apgaus tuos, kurie iš Sodros pinigus sukišo į privačius pensijinius fondus. Pagaliau paaiškėjo. Šie nelaimingieji privalės kiekvienas pirkti anuitetą. Sumoki didelę sumą pinigų ir  po to gauni reguliarias išmokas. Pasirodo, kad anuitetą tvarkančios kompanijos gali bankrutuoti, ir tie anuitetai nėra valstybės garantuoti:

_Be to, pensijų kaupimo privačiuose fonduose laikotarpiu nuo bankroto žmogus yra apdraustas įstatymais.Tačiau jau išėjęs į pensiją, kada jis turės įsigyti anuitetą, nuo anuitetą pardavusios bendrovės bankroto jis nėra apdraustas [1]._

Štai kaip gali padaryti Sekundės tipo sukčiai: 

Įsteigti anuitetą tvarkančią kompaniją, pinigus pervesti į Bahamus, bankrutuoti ir toliau gyventi šiltuose kraštuose be rūpesčio. Tokia primityvi idėja, bet jos užtenka. Primityvius žmones apgauti nesunku. Jūs paliksite tuos pinigus vaikams, bet ne jūsų. Kol dar galite, neškite kudašių atgal į Sodrą. Valdininkas su jauna sekretore Bahamuose yra retas, bet kiekvieną normalų žmogų piktinantis vaizdas. Visi pykom, matydami A.Kubilių už mūsų valstybės pinigus važinėjantį su jauna sekretore dviračiu Kalifornijoje. Bet tas prakeiktas valdininkas gali pagrobti tik komandiruotei (nors ir brangiai) skirtus pinigus.O mūsų privatūs sukčiai, vadinami verslininkais, moka išnešti visus pinigus, kiek tik mes jiems perduodame į rankas.

Paprastai kalbant, jei surinksi padoresnę sumą pinigų antroje pakopoje, tai pasiimti tuos pinigus tau valdžia neleis. Turėsi atiduoti tavo pinigus draudimo bendrovei, kuri tam tikrą laiką kas mėnesį tau mokės priedą prie pensijos. O kai surinks daugiau pinigų iš tokių, kaip tu, tai tie draudimo bendrovės veikėjai pabėgs su visais tais pinigais, kaip jie visi Lietuvoje daro. Valdžia tau nieko nekompensuos, nes nenori tokios rizikos. Kam tau rizika, kurios nenori valdžia?

Mažas pajamas turintiems ir greitai į pensiją išeinantiems, kurie atleisti nuo pareigos pirkti anuitetą, specialistai visiškai nepataria investuoti į antrąją pakopą, nes jie tik praras tas investicijas. Gaus grynais nulį visai be apgavysčių.
Pinigai, aišku, niekur nedingsta, nes nusėda fondų valdytojų kišenėse. Pacituokim tipišką kk komentarą:


_Kaip gražiai suokiama , jie manipuliuodami su antra pensijų pakopa  iš manęs pasisavino 25 tūkst. litų . Juokingai gavosi - mano įneštus realius pnigus pavertė investiciniais vienetais, o jų vertę sumažino per 3 metus 30 procentų ir dar lupo už taip vadinama aptarnavimą kiekvieną mėnesį, nuskaitydami tuos investicinius vienetus, ir taip vien jų aš netekau 2 tūkst. vienetų. Aišku pinigai niekur nedingo, tik jų kišenėse nusėdo . Juos reikia sodinti į kalėjimą o ne teikti nemokamą finansinę paramą, atimant iš Sodros lėšas. Pamatęs tai, bandžiau likučius atsiimti, nes dar po kelių metų tų investicinių vienetų būtų nebelike nei vieno . Aš juos galiu vadinti tik žulikų vardu, nes mane jie apvogė [2]._

1. S. Jakeliūnas: paprastam žmogui apsispręsti dėl pensijos - neįmanoma  (15)

2. (23)

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Warning labels for safe stuff [1]

The tittle of this piece does not add up. If genetically modified food is so safe, what does have Monsanto to hide from me? Why not to give  a chance for me to know what I eat, and how do I feel after eating the GM food? I might love the feeling and come back for more. I like  mostly vegetables that I grow myself and wild-caught (better by myself) fish. No unnaturally recombined genes there. How does the  food with the unnaturally recombined genes taste? Nobody knows. Nobody is able even to try. Nothing good in that.

The vegetables do not work so well in GMO edition. The majority of fresh fruits and vegetables on the market are not genetically engineered. No luck there.It seems, that we have mostly "Frankenstein" people, no "Frankenstein" vegetables

USDA approved voluntary GMO-free label. Since the label is voluntary, it is not dependable. If you want the label, then you stick it on. Most food producers do not care. Again, no luck there. I would suggest "Frankenstein" food-free label. That would work better in marketing and would be more popular with the food producers and consumers.

1. http://www.economist.com/comment/2201780#comment-2201780

Ar tinka mums angliška studijų apmokėjimo sistema?

Angliška studijų apmokėjimo sistema yra paprasta: visi, išskyrus elgetas, sumoka visą kainą už savo studijas. Angliškos aukštosios mokyklos yra geriausios Europoje ir vienos geriausių pasaulyje. Todėl angliškos aukštosios mokyklos gali eksperimentuoti su radikalia studijų apmokėjimo sistema ir išsilaikyti po saule.

Mūsų aukštasis išsilavinimas yra vienas iš blogiausių pasaulyje. Įvedus visuotinį studijų apmokėjimą, mūsų universitetų greitai neliks. Ar to mes siekiame? Nejaugi niekam nerūpi lietuvių kalba ir kultūra?

Nepamirškime ir teisingumo. Kaip čia išeina, kad vieni moka, kiti nemoka... Pastatykime mūsų profesionalėjančius karius su ginklais visuose išvykimo iš Lietuvos punktuose ir rinkime mokestį už mokslą iš visų, kurie gavo išsilavinimą neteisingai (atsiprašau, nemokamai). O jei pinigų neturi, tai tegu atidirba mūsų siuvyklose ir restoranų virtuvėse. Galų gale mes, vargšai verslininkai, bent vergų turėsime sočiai. Galėsime šiek tiek laisviau pagyventi, jei  kvalifikuotas gabus jaunimas net visai išnyks.

O ir Egidijui Kūriui šios idėjos patiks. Tai yra svarbiausia, juk mes turime tiek laisvių, garantuotų Konstitucijoje, kiek Egidijus Kūris mums leidžia. Kas Egidijų Kūrį išrinko? Moterys, nes Egidijaus Kūriaus kaklaraištis yra labai kuklus. Kokios tokios moterys? Dalia Grybauskaitė (ta, kurios paslaptys yra KGB archyvuose) ir Olga Suprun. Jos abi yra iškalbingiausios, radikaliausios, joms prarasti nėra ko, todėl jos mus ir valdo.

E. Kūris pas D. Grybauskaitę: yra viena didžiulė problema

E. Kūris pas D. Grybauskaitę: yra viena didžiulė problema

2013 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Kur emigruoja mūsų geriausi abiturientai?

Kur geresnė studijų kokybė ir mažesnė kaina. O kur taip yra? Ogi beveik visur Europos Sąjungoje:


_„Mes pasisakome už studijų sąlygų pagerinimą, nes dabar 55 proc. nemoka už studijas, 45 proc., moka, studijų kaina viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse ir ta socialinė neteisybė, kuri tenka beveik pusei studentų, pasakysiu atvirai – man didelė gėda, kad turime tokią sistemą“, – dėstė viceministras R. Vaitkus [1]._

Pasveikinkime vienas kitą. Po Kubiliaus reformos atsidūrėme kvailiausių Europos universitetų lygyje: iš beveik pusės studentų lupame didžiulius pinigus, tuo išvaikydami visus, kurie gabesni ir gali kurti kitų valstybių ateitį. O galėtų kurti ateitį ir mums... Bet to tikrai nedarys.  Juk tik kvaili gali pasitikėti tuo, kad masinio nusirašinėjimo sąlygomis visada pasiseks nukonkuruoti visus kitus kurso studentus.

Kodėl mūsų universitetai taip daro? Ogi visi vagia, kodėl universitetams nors neužlaužti nežmoniškas kainas pusei Lietuvos? Tuo labiau, kad galima prisidengti Skrudžio lygio degeneratu Kubiliumi , kurio valdymo laikais įvestas kvailiausias pasaulyje išsilavinimo apmokestinimas.


1. Pasiūlė revoliucijas aukštajame moksle: trys pagrindiniai scenarijai


2013 m. lapkričio 2 d., šeštadienis

Už pienišką ir energetinę Lietuvos nepriklausomybę!

Pieno masė niekur nedingsta, ir iš niekur negali atsirasti to pieno daugiau. 2013 m. liepos–rugsėjo mėn. Lietuvos pieno supirkėjai iš šalies pieno gamintojų supirko  pieno  2,3 proc. mažiau nei 2012 m. liepos–rugsėjo mėn. Kodėl tiek mažiau per tokį trumpą laiką? Nėra durnių vergauti už tokias žemas pieno supirkimo kainas. Pienininkystės ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius 2013 m. spalio mėn. 1 d., lyginant su 2012 m. spalio mėn. 1 d. duomenimis, sumažėjo 9,7 proc., o karvių skaičius šiuose ūkiuose – 8,1 proc. [1]. O mes pieno produktus mėgstam ir valgom, kaip visada. O eksportas į Rusiją sparčiai auga. 

Iš kur atsiranda papildomas pienas? Saujelė Lietuvoje dirbančių pieno perdirbėjų monopolijų superka pigius blogos kokybės pieno miltelius iš viso pasaulio [2]. Tuose pieno milteliuose yra ir plastikų komponentas, kenksmingas sveikatai, vadinamas ftalatu. Milteliuose yra ir žmonių išmatų priemaišos, duodančios nemalonų kvapą ir paliekančios būdingas išmatų bakterijų liekanas [3]. Sunku Rusijai įkišti tokius pieno produktus.

Ką galime padaryti? Valstybės lygiu paskelbti lietuviškų pieno produktų pardavinėjimą Rusijai kova už pienišką Lietuvos nepriklausomybę. Tik tokie lozungai sutraukia tūkstantines minias prie Rusijos ambasados. Išsaugojame perdirbėjų monopolijų pelnus, todėl toliau kyla politikų atkatai. Kiek Sekmoko išsaugotas poste visą paskutinį kubilinių valdymo laikotarpį Poderys [4] gauna iš estų už sutartį pirkti tik brangią estų elektrą, vengiant daug pigesnės rusiškos? O kiek pats Sekmokas ir jo viršininkas Kubilius, padarę energetinę nepriklasomybę tiek svarbia, kad patys į ją įtikėjo? Vardan tos Lietuvos...

Svarbus klausimas: nuo ko, tos lietuviškos monopolijos geidžia, kad lietuviškų pieno produktų prekyba taptų nepriklausoma? Kaip visada: nuo Putino, nuo Rusijos biurokratijos, nuo despotizmo - rinkitės patys, kaip monopolijos ir valdžia užgieda. Jie dabar yra mėlyno kraujo Europos Sąjungos demokratai su aristokratiniais polinkiais, ir jų prekyba prastokai kvepiančiu sūriu turi būti aukščiau visko.

Taigi, energetinė nepriklausomybė sėkmingai egzistuoja. Pieniški dantys juk irgi sėkmingai egzistuoja. Laikas juos parodyti pasauliui.




1. 2013 m. III ketvirtį Lietuvoje sumažėjo žaliavinio pieno supirkimas 




3. "Rospotrebnadzor" pateikė rekomendacijas Lietuvos pieno produktų


2013 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Būna geri chirurgai.

 Būna blogi chirurgai. Nuo blogų chirurgų darbo žmonės miršta arba daug ilgiau sunkiai serga. Tai patikrinta, filmuojant operacijas, jas nagrinėjant ir tikrinant sveikatos duomenų statistiką [1].  Pamokantys yra gero ir prasto chirurgų atliekamų operacijų filmukai [1]. Tai, kad daugelis jaunimo visai nekreipiate dėmesio į daktarų darbo kokybės klausimą, yra blogai jūsų artimųjų ir, greitu laiku, jūsų pačių sveikatai. 

Tokių dalykų žinojimas gali padaryti skirtumą tarp gyvenimo ir ankstyvos mirties. Jei žmogui visi chirurgai vienodi, tai to žmogaus ir nuo jo priklausančių mažųjų bei senesnių išgyvenimo šansai yra menki, bėdai atėjus. 

Ir ne tik geri chirurgai svarbūs. Daugelis numiršta dėl neteisingos diagnozės. Yra diagnostų, kurių diagnozės nustatymo logikos, užgniaužę kvapą, klausosi tūkstančiai tokių pat gydytojų-diagnostų konferencijose. Tai tikri asai diagnostikoje.

Kadangi žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, tai daug tų negalavimų būna iš retų kategorijos. Dideliuose miestuose yra gydytojų, kurie dažnai gydo vieną kurią tokio reto negalavimo rūšį, yra patyrę tame, turi reputaciją. Mūsų atveju kaimyniniai dideli miestai yra Berlynas, Londonas ir Maskva. Reikia tų didmiesčių gydytojų patyrimu taip pat naudotis. Tuo labiau, kad ligonių kasos ir Lietuvoje rimtai gydymo išlaidų nepadengia, tenka duoti vokeliuse. Todėl geriausia duoti specialistui.

Neikite gydytis pas internete surastą daktarą, nežinodami jo darbo kokybės įvertinimo, kiek tai bekainuotų. Daktarų sąrašai iš interneto neturi nei praktinės, nei teorinės reikšmės.


1. A Vital Measure: Your Surgeon’s Skill