Ko reikia, kad mūsų darbuotojai būtų produktyvesni ir labiau lojalūs

Pirma, galimybės fiziškai atsigauti sunkaus darbo metu.

Antra, emocinės paramos, užtikrinant, kad dirbančiojo indėlis yra vertinamas.

Trečia, protinės galimybės susikaupti ties tuo, kas darbe yra svarbiausio bei pačiam dirbančiąjam nuspręsti, kada ir kur padaryti tai, kas reikalinga.

Ketvirta, dvasinio pojūčio, kad darant daugiau to, kas išeina geriausiai, dirbančiojo veikla reikšmingai prisideda prie darbovietės tikslų pasiekimo [1].


1. Why you hate work

Kodėl Lietuvoje nėra tvarkos?

Lengvas atsakymas - esame posovietinėje erdvėje ir čia nieko nepadarysi. Sukonkretinkime klausimą. Kodėl Lietuvoje yra žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, kuri taip pat yra posovietinėje erdvėje?

Todėl, kad Lietuvoje mažiau socialinio kapitalo, mažiau pasitikėjimo tarp žmonių ir pasitikėjimo bendruomene. O kodėl taip yra? Nes valstybė, kurią kuriame, dar nedirba. Neveikia svarbiausios valstybės remiamos visuomenės dalys. Kaip jau keletą kartų rašiau, gydytojai negydo, tik bando iškratyti kyšius, švelniai vadinamus vokeliais, nes gydytojų atlyginimo neužtenka pragyvenimui. Mokytojai nemoko, tik bando surinkti daugiau mokinių. Policininkai negaudo įstatymų pažeidėjų, nes neturi degalų. Muitininkai praleidžia didžiulius kontrabandos kiekius, nes negali pragyventi iš algų.

Na, o žodžių kova su Rusija? Ar tai nėra valstybės darbas? Ne. Žodžių kova su Rusija neduoda jokių teigiamų rezultatų. Tai yra bandymai pabaidyti kaimo bobutes, kad surinkti daugiau balsų. Žodžių kova su Rusija yra anekdotas.

Kodėl žmonės, tariamai išlaikomi Lietuvos valstybės, nebedirba? Nes valstybė realiai nebeišlaiko nei gydytojų, nei mokytojų, nei policininkų, nei muitininkų, net pensininkų. Mokesčių surenkame mažiausiai Europos Sąjungoje. Tuos surinktus mažus pinigus iššvaistome propagandai: svarbiausių panelių ir ponių kelionėms ir suknelėms, žodžių kovai su Rusija, seimūnų trintukams... Atsakymas į mūsų klausimą paprastas: Lietuvoje žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, nes estai mokesčiams skiria 35 procentus BVP, o mes skiriame mažiausiai Europos Sąjungoje - tik 26 procentus BVP [1].

1. _Šiuo metu Lietuva mokesčiais į biudžetą surenka maždaug 26 proc. BVP. Tai yra prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje.

„Lietuvos valdžia vaidina, kad adekvačiai finansuoja tam tikrus sektorius. Todėl, pavyzdžiui, kone pusę sveikatos apsaugos sistemos sudaro „vokeliai“. Tai nei skaidru, nei socialiai teisinga, nes „vokeliai“ yra gana skausmingi pensininkams ir neturtingiems žmonėms“, – konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ skaitydamas pranešimą „Lietuvos mokesčių (ne)sistema: pliko kaulo skutinėjimas“ sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, įprastai panašios į Lietuvą šalys sveikatos apsaugai skiria 10 proc. BVP, tuo metu Lietuva – 5 proc.

Dėl tos pačios priežasties Lietuvos pensijų ir socialinė sistema yra gana skurdi, o švietimo sistema nudreifavo į masiškumą ir standartų kritimą.

„Policininkai be benzino ir su mažomis algomis, muitininkai dirba už 1 tūkst. Lt“, – auditorijai pavyzdžius žėrė jis._ R. Kuodis – apie nematomus mokesčius, kurie atima norą dirbti

Eurazijos sąjunga

Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija pasirašė ekonominės sąjungos sutartį. Tai 170 milijonų gyventojų turinti rinka su laisvu darbo jėgos, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimu, turinti daug gamtinių resursų.  Armenija ir Kirgizstanas dalyvavo ceremonijoje, kaip stebėtojai, kurie norėtų taip pat prisijungti [1].

Tikimės, kad mūsų diplomatija užtikrins mūsų verslo galimybes pilnai išnaudoti šios naujos rinkos kaimynystėje susidarymą, nepaisant valdančiųjų politikavimo.

1. Putin Signs Economic Pact With Kazakhstan and Belarus 

Ištaisykime laukinį kapitalizmą Lietuvos universitetuose

Ką reiškia laukinis kapitalizmas? Reiškia, kad apgavikai klesti, nes nėra tvarkos. Jei gyvatės taukų pardavėjai gali tvirtinti, kad tokie taukai yra vaistas nuo visų ligų, bei niekas negali jų patikrinti, tai čia tikras laukinis kapitalizmas. Toks kapitalizmas klesti Lietuvos universitetuose. Štai  VDU rektoriaus Z. Lydekos atsakas į Veido tyrimą: VDU nėra bedarbių kalvė. Kuo remiasi VDU rektorius Z. Lydeka? Ogi tuo, kad iki šiol nebuvo pakankamai ilgo tyrimo, todėl niekas nežino šimtu procentų, ar VDU tikrai nėra didžiausia bedarbių kalvė Lietuvoje. Todėl galima apsirengti senoviniais klouno drabužiais (žiūrėk nuorodą) ir pareikšti, kad viskas gerai [1]. Klounams Lietuvoje visi tikime, nes daugiau dėmesio vertų asmenybių nebeturime.

O juk informacijos amžiuje valstybė gali lengvai surasti ir nubausti pačius įžūliausius apgavikus. Tereikia tik surinkti informaciją, kokia studentų dalis sėkmingai baigia vieną ar kitą akademinę programą, kokia dalis įsidarbina pagal specialybę, ir kiek jie uždirba bei yra įsiskolinę už mokslus, pabaigę studijas. Ši informacija turi būti prieinama visiems Lietuvos stojantiesiems. Aišku, žinias apie pasiturinčiųjų tėvų vaikus neverta naudoti šioje analizėje, nes tokie žmonės turi daug geresnes galimybes, negu vidutiniokai ir skurdesnieji.  

Panaši sistema dabar įvedama JAV [2]. Taip daroma ne todėl, kad situacija JAV universitetuose būtų labai bloga.  Jau 2013 metais amerikiečiai su universitetiniu išsilavinimu gaudavo per valandą 98 procentais daugiau, negu žmonės, neturintys tokio išsilavinimo [3]. Tokie skaičiai rodo, kaip reikalingi žmonės su aukštuoju išsilavinimu Vakarų pasaulyje.  Amerikiečiai nori dar pagerinti gerą padėtį. Mums laikas taisyti tikrą bėdą, kurią turime mūsų universitetuose [4].



1. VDU rektoriaus atsakas

2. _The rating system, which the president called for in a speech last year and is under development, would compare schools on factors like how many of their students graduate, how much debt their students accumulate and how much money their students earn after graduating. Ultimately, Mr. Obama wants Congress to agree to use the ratings to allocate the billions in federal student loans and grants. Schools that earn a high rating on the government’s list would be able to offer more student aid than schools at the bottom._ 

Colleges Rattled as Obama Seeks Rating System

3. Is college worth it?

4. _Tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais po universiteto baigimo darbo nerado (o gal neieškojo?) beveik trečdalis, o kolegijas – per 40 proc. absolventų._ A. Dumčius. Kas nulems Kauno – akademinio miesto – ateitį? 

Eurosklerozė yra mitas

Rėksniai liberalai iššvaistė jų blizgučius be reikalo. EP rinkimai nieko nereiškia. O kai reikės kovoti dėl valdžios Seimo rinkimuose, tai riksmai jau nebebus naujiena, o liberaliosios idėjos tampa sukompromituotomis. Europos šalyse su aukštais mokesčiais, dosnia valstybės paramos sistema ir stipriu verslo reguliavimu kapitalizmas klesti: geriausiai darbui tinkančio amžiaus bedarbių yra žymiai mažiau [1], negu JAV, kur visi šie trys dalykai daromi priešingai [2]. Atrodo, kad ir mums teks subalansuoti kapitalizmą Lietuvoje, ypač masinės bedarbystės ir emigracijos akivaizdoje.

1. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Švedijoje.

• 2. Krugman: Europe’s Secret Success

Didžiausią gyventojų skaičių turinti Ukrainos sritis (Donetskas) surinko vos du procentus balsų prezidentiniuose rinkimuose [1]

Naujai išrinktą Ukrainos šokolado magnatą vokiečiai vadina Prezidentu be valstybės [2]s.Grybauskaitė tai vadina demokratija [3]. Tas Grybauskaitės prezidentinės pergalės tortas tikrai pakelia Grybauskaitės nuotaiką. Anglakalbiai tai vadina sugar rush, cukrinis polėkis.

1. In Eastern Ukraine, Separatists and Fear Stop Voters

• 2. Ukraine-Sieger Poroschenko: Präsident ohne Staat

3. D. Grybauskaitė: Ukraina sugebėjo organizuoti demokratiškus rinkimus 

Perspėjimas

Už Grybauskaitę nubalsavo tie, kurie pasiilgo tvirtos rankos, rodančios mums kelią Lenino statulos metodu. Tačiau beveik pusė rinkėjų atsisakė paremti konfrontacinę tvirtos rankos politiką, komunistų metodu supriešinančią piliečių grupes, tame tarpe ir lenkus su lietuviais [1]. Tai priminimas valdantiesiems: tauta, nors lėtai, tačiau pradeda prarasti kantrybę.

Norint ir toliau išlikti valdžioje, valdantiesiems teks suderinti interesus tų, kurie nori ramiai dirbti šeimoms bei verslams emigracijoje ar namie (balsavusieji už Balčytį), ir tų , kurie nori tarnauti biurokratinėse struktūrose ir didinti tų biurokratinių mūsų valstybės struktūrų aktyvumą užsienyje ir šalies viduje (balsavusieji už Grybauskaitę).

Nepaisant grėmėzdiško pergalės torto, Prezidentei Grybauskaitei ir žmonėms, kurie stovi už jos verta susirūpinti bei ieškoti kompromiso. Didelė Lietuvos dalis atmeta  ekstremizmą [2], ir apgaunamų vis mažėja.

1. Z.Balčytis už palaikymą turėtų dėkoti lenkams

2. _D.Grybauskaitė surinko 57,87 proc. rinkėjų balsų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus visų balsavusių rinkėjų balsus, už D.Grybauskaitę balsus atidavė 57,87 proc., už socialdemokratą europarlamentarą Zigmantą Balčytį - 40,14 proc. rinkėjų. Per 24 tūkst. arba beveik 2 proc. rinkimų biuletenių rasti sugadinti. Balsavimo aktyvumas siekė 47,21 proc. rinkėjų._ Grybauskaitė iškovojo