Genetiškai modifikuoti organizmai

Naudodamiesi herbicidams atspariais augalais, išaugintais po genų modifikavimo, amerikiečiai pylė daug herbicidų. Todėl atsirado daug piktžolių, atsparių herbicidams. Dabar JAV turi kovoti su piktžolėmis, pildami naujus herbicidus, arba naudodamiesi mechaniniu piktžolių naikinimu.

Gerai, kad Europa susilaikė nuo plataus genetiškai modifikuotų augalų taikymo, todėl neturi šių brangių problemų.

Mes gimdome matematikos genijus, kaip triušiai, o suomiai gimdo tik matematikos vidutinybes, kaip ponas Beresnevičius

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas Gediminas Beresnevičius pastebi, kad tam tikrose srityse Suomiją vis dėlto sugebame aplenkti:

Per pastaruosius 5 metus mūsų šalies mokiniai tarptautinėse matematikos olimpiadose laimėjo 2 sidabro  medalius, Suomijos mokiniai – 3 sidabro  medalius.

Bet palaukite. Juk trys suomiški medaliai yra daugiau, negu du lietuviški medaliai. Skubiai atsiųskite ponui Beresnevičiui matematikos genijų, kad išaiškintų, kas čia darosi. Ką, visi genijai jau Kembridže? Darn...

Ar gali motina viena užauginti vaikus?

Klausimas kvepia naivumu. Deja, daugely šeimų, ypač karo amatui pasišventusių, galioja taisyklė: vyras atveža auksinius laikrodžius, atimtus nelygiuose mainuose iš vokiečių, afganų, čečėnų ir kitų, o moteris atsako už viską, kas vyksta sodyboje.

Bloga idėja. Vienos moters pastangų neužtenka. Pakrypusios tvoros, kur yra tokių šeimų, parodo, kad tie atimti auksiniai laikrodžiai nepadeda.

Svarbiausia, atimti iš tėvų rūpestį vaikais, kai vaikai serga, mokosi ar žaidžia, yra nusikaltimas. Vaikams reikalingas tėvas, kaip rodo daugelio tyrimų rezultatai (ir kaip elgesio pavyzdys, ir kaip žmogus, stimuliuojantis dvasinį vaikų vystymąsi).  Jei tėvai dalyvauja vaikų kasdieniniame gyvenime, motinos labiau pasitiki ateitimi, ir šeimos būna gausesnės.

 Profesionalėjant karo menui, auginti vaikus be tėvo yra nusikaltimas ne tik šeimai, bet ir nusikaltimas Tėvynei.

Ką daryti? Ačiū Dievui, Žemės para turi tris aštuonių valandų laikotarpius. Vienu laikotarpiu gali dirbti tėvas, o mama gali būti su vaikais. Antru aštuonių valandų paroje laikotarpiu su vaikais gali būti tėvas, o mama gali dirbti pilnas aštuonias valandas. Na o trečias aštuonių valandų laikotarpis paprastai skiriamas lovai. Ir nesakykit man, kad transporto bei komunikacijų amžiuje motina negali rasti gerai apmokamo darbo antroje pamainoje... 

Kai dauguma mano vaikų buvo maži, aš studijavau aspirantūroje. Tokios studijos baigiasi sudėtingu patikrinimu: disertacijos gynimu. Bet aš rasdavau laiko užsiimti mano mažais vaikais. Kai skalbiant drabužėlius, ant mano rankų pasirodė kruvinos pūslės, panaudojau visą mano vyrišką technikos supratimą, kad namuose atsirastų skalbyklė, tinkama švelniems kūdikių drabužėliams. Mano poveikį vaikų kalbos įgūdžiams negali paneigti nei vienas, kuris pažįsta mano vaikus. Linkiu ir jums panašių pasiekimų. Ir, tarp kitko, viskas tvarkoj buvo su disertacija.

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje slibinas vėl kelia ugnimi kvėpuojančias galvas.

 Mūsų valdžia vėl tiria, ar, baidydami mus Rusija, nesugebėtų atvesti Fukušimą į Lietuvą. Kuo didesni otkatai, tuo daugiau tokių bandymų. Čia Lietuva, čia tokia politika.

Kokia padėtis atominėje energetikoje? Ji brangsta. Kas atsitiko Fukušimoje, mes žinome. Atomininkai susidėjo su valdžios organais, kontrolės nebuvo. (Kaip panašu į mūsų, Lietuvos, valdžios parsidavimą dideliems pinigams...) Ir Fukušima neatlaikė išorinių smūgių, nes nebuvo pakankamai patikima. Jei galvojate, kad atominė turi tik cunamio pavojų išorėje, tai be reikalo. Išorėje yra ir žmonių, kurie nelinki nieko gero nei atominei, nei mūsų Tėvynei, kurioje ta atominė stovėtų. Tokie žmonės yra pavojingesni, negu cunamis.

Ką atomininkams daryti dabar? Niekas nežino. Atomininkai visame pasauly savanoriškai didina atominių elektrinių patikimumą. Bet niekas nežino, ar to užtenka. Aišku, sužinos per sekančią avariją, kad ir Lietuvoje, kur kiekvienas turtingas svetimšalis virves iš valdžios daro, jei mes leisim . Svarbiausia, niekas nežino, kiek galutinės naujosios saugumo priemonės galų gale kainuos. Taip, kad ekonomistas Butkevičius (ponas Butkevičius dar ir Premjeras) tegu nejuokina svieto, sakydamas, jog reikia paskaičiuoti, kad atominė Lietuvoje apsimokėtų. Pasaulyje nėra tų skaičių, geriausios galvos tyli. Ir Kubilius tyli, perrašinėja vadovėlius apie pensijų invalidams karpymą krizės metu.

Tiems, kurie gauna procentus nuo parduotos prekės kainos, bet savo nieko neturi

Brangieji, mes leidžiame jums lakstyti su brangiais kostiumėliais, vadintis nepriklausomais verslininkais. Kadangi tokių kaip jūs, nemokančių nieko, išskyrus parduoti svetimas prekes, yra daug, tai mes realiai jūsų nevertiname, dalindamiesi su jumis, duodame mažai, to nežtenka jums, todėl susitaupyti jūs negalite, tapti mūsų konkurentais jūs negalite.

Kiekvienos krizės metu (Ukraina, brangieji?) pardavimai sulėtėja, jūs, mielieji nepriklausomi pardavėjai, atleiskite, pseudoverslininkai, prasiskolinate. Nieko kapitalistinėje kultūroje taip neniekiname, kaip prasiskolinusius, neturinčius kur dėtis, nes atidirbinėjančius už skolas. Seniausioje kapitalistinėje, anglų kalba paremtoje, kultūroje tokie vargšai vadinami pionais (peon). Tai reiškia, kad pionas yra tiek niekinamas, kad kiekvienas laisvas žmogus gali nebaudžiamai ant piono šlapintis (angliškai: pee on).

Paskaitykite Death of the Salesman. JAV tai skaito vaikai vidurinėje mokykloje. Liūdna istorija. Jei esate dar pakankamai jauni ir sveiki, nusirenkite brangius kostiumėlius ir pradėkite mokytis arba kaupti pradinį kapitalą paprastesniuose darbuose. Nepasilikite pionais visam gyvenimui. Jūs verti daugiau. Bėkite nuo mūsų, jus išnaudojančių savininkų.

Ir vėl "galbūt duos man darbo porai metų." Turto savininkų šeimoms tu dar porą metų kursi puikų gyvenimą (gal pageidaujate malūnsparnio, ponios ir ponai), o tavo ir tavo šeimos sveikatą gadins milžiniškų skolų slėgis. 

Pagalvok, kas tave tokioje veikloje pririša? Juk,  studijų metu, tu išbandei visokius darbus. Gal tave pririša tai, kad toks gyvenimas paviršutiniškai gražiai atrodo žmonėms, kurie tave nepažįsta? Ekologinis pasiaukojimas? Lietuviškasis nacionalizmas? 

Taip gyventi yra liga. Gal, kai suprasi jos priežastis, pradėsi sveikti.  Ir ekologijai, ir Lietuvai bus žymiai geriau, jeigu tu pradėsi gauti atlyginimą už tavo sunkų darbą, nes dirbti tau bus smagiau ir nesinorės švaistyti laiko ir jėgų bandymams pamiršti realybę, susikuriant fantazijų pasaulį. Liks daugiau laiko ir jėgų padaryti ką nors naudingo. Galvok.

Net po Ukrainos įvykių, tęsiasi JAV ir Rusijos bendradarbiavimas.

 Rusai ir amerikiečiai kartu bando sustabdyti Irano branduolinės ginkluotės vystymąsi. Amerikiečiai vis dar naudojasi rusų raketomis, kad nugabenti astronautus į kosminę erdvę. Amerikiečiai tebeperka rusų variklius karinėms raketoms.

Ką mes darome? Maivomės, vežiodami valdžios atstovus su tankais? Nesolidu. Nedera rimtai valstybei. O dar? Nieko? Naivu.

Stipri pradinė aistra nepadeda santuokos išlikimui krizėse

Tikėjimas, kad gyvenimas kartu yra kelionė, kurioje mes galime pastoviai tobulėti, užtikrina geresnį mūsų sugebėjimą susidoroti su neišvengiamais sunkumais,  todėl žmonių, tikinčių  santuokos tobulėjimo galimybe, santuoka yra ilgalaikė.

Gi tikėjimas tobuliausio mums tinkamo partnerio egzistavimu padeda įžiebti karštą pradinę aistrą, bet trukdo išsilaikyti santuokoje sunkesniais laikais. Tikintys tobulos antrosios pusės egzistavimu tiesiog išeina ieškoti kitos tobulesnės antrosios pusės.