Atsimenat Pensilvaniją? Taip, Pensilvaniją, į kurią emigravo tiek daug mūsų giminių. Ten tų žmonių šuliniuose, kurie yra arčiau skalūnininkų gręžinių, rastas kenksmingas chemikalas, kurį skalūnininkai naudoja. O toliau esančiuose šuliniuose šio chemikalo nėra.
Prakeikti būkite tautos nuodytojai, tame tarpe Mazuroni, Grybauskaite ir Butkevičiau. Jūs dėl jūsų primityvios politikos pasirengę išnuodyti Lietuvos žmones su šia menkai pažįstama ir pavojinga technologija.
2015 m. gegužės 5 d., antradienis
Šiuolaikinės ekonomikos jėga ir silpnybės
Ekonomistai neatspėja, kada gali prasidėti tokia didelė krizė, kaip dabartinė Didžioji Recesija. Kodėl? Klasikinės finansų akademinės teorijos paremtos ekonomikos dalyvių racionalumo prielaida. Efektyvios rinkos hipotezė teigia, kad kainos rinkoje atspindi rinkos dalyviams prieinamą inforrmaciją. Griežčiausia tokio tipo hipotezė teigia, kad kainos įskaito net tą informaciją, kuri yra privati, visai publikai neprieinama. Tai, kad investicinių fondų vadovai negali pastoviai gauti didesnės grąžos, negu rinka bendrai, paremia tokio efektyvios rinkos idėją. Todėl dabar tokie populiarūs pigūs indekso fondai, kurių grąža auga kartu su didelės rinkos dalies grąža, o nepriklauso nuo vienos kurios nors kompanijos.
Kita svarbi idėja yra kapitalo investicijų įkainavimo modelis. Šis modelis teigia, kad labiau rizikingos investicijos turi atnešti didesnę grąžą. Rizika reiškia labiau kintamą grąžą. Pagrindinis kintamumo matavimas yra koreliacija su visa rinka (arba pagal ekonomikos žargoną, beta). Akcijos, kurių grąža yra mažiau kintama, negu negu visos rinkos, turi betą mažesnę, negu vienetas ir grąža iš šių investicijų yra mažesnė, negu rinos vidurkis. Akcijos, kurių grąža yra labiau kintanti, negu visos rinkos, turi betą, didesnę, negu vienetas ir atneša investuotojui didesnę grąžą, negu rinkos vidurkis. Todėl verta saugotis pardavėjų, kurie žada garantuotą aštuonių procentų grąžą visai be jokios rizikos. Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai toks pasiūlymas yra melas.
Du mokslininkai, remdamiesi šiomis idėjomis, sukūrė jų vardu pavadintą teoremą (Miller-Modigliani), teigiančią, kad rinkai nėra skirtumo, kaip kompanija yra finansuojama. Jei kompanija daugiau pasiskolina, vietoje to, kad išleisti daugiau akcijų, tai akcininkų rizika išauga, bet bendra grupės vertė nuo to skolinimosi nekinta. Todėl, jei procentai, išmokami skolininkams, yra neapkraunami mokesčiais, kompanijai yra verta daugiau skolintis.
Deja, visa ši klasikinė, paremta gražiais matematiniais modeliai,s ekonomika nepaaiškina visko to, kas vyksta dabartinėje krizėje. Matyt, bankai turi daugiau informacijos, negu mes visi likusieji, ir ta informacija naudojasi mūsų sąskaita. Matyt, reikia daugiau remtis žmonių elgesio supratimu kad suprasti burbulų susidarymą (niekas mus nepadaro taip nelaimingais, kaip staigus kaimyno praturtėjimas, todėl stengiamės kartoti to kaimyno sėkmingus veiksmus), nors to elgesio matematinis modeliavimas dar nėra toks stiprus, kaip modeliavimas klasikinėje ekonomikoje.
Kita svarbi idėja yra kapitalo investicijų įkainavimo modelis. Šis modelis teigia, kad labiau rizikingos investicijos turi atnešti didesnę grąžą. Rizika reiškia labiau kintamą grąžą. Pagrindinis kintamumo matavimas yra koreliacija su visa rinka (arba pagal ekonomikos žargoną, beta). Akcijos, kurių grąža yra mažiau kintama, negu negu visos rinkos, turi betą mažesnę, negu vienetas ir grąža iš šių investicijų yra mažesnė, negu rinos vidurkis. Akcijos, kurių grąža yra labiau kintanti, negu visos rinkos, turi betą, didesnę, negu vienetas ir atneša investuotojui didesnę grąžą, negu rinkos vidurkis. Todėl verta saugotis pardavėjų, kurie žada garantuotą aštuonių procentų grąžą visai be jokios rizikos. Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai toks pasiūlymas yra melas.
Du mokslininkai, remdamiesi šiomis idėjomis, sukūrė jų vardu pavadintą teoremą (Miller-Modigliani), teigiančią, kad rinkai nėra skirtumo, kaip kompanija yra finansuojama. Jei kompanija daugiau pasiskolina, vietoje to, kad išleisti daugiau akcijų, tai akcininkų rizika išauga, bet bendra grupės vertė nuo to skolinimosi nekinta. Todėl, jei procentai, išmokami skolininkams, yra neapkraunami mokesčiais, kompanijai yra verta daugiau skolintis.
Deja, visa ši klasikinė, paremta gražiais matematiniais modeliai,s ekonomika nepaaiškina visko to, kas vyksta dabartinėje krizėje. Matyt, bankai turi daugiau informacijos, negu mes visi likusieji, ir ta informacija naudojasi mūsų sąskaita. Matyt, reikia daugiau remtis žmonių elgesio supratimu kad suprasti burbulų susidarymą (niekas mus nepadaro taip nelaimingais, kaip staigus kaimyno praturtėjimas, todėl stengiamės kartoti to kaimyno sėkmingus veiksmus), nors to elgesio matematinis modeliavimas dar nėra toks stiprus, kaip modeliavimas klasikinėje ekonomikoje.
2015 m. gegužės 3 d., sekmadienis
Švietimas Lietuvoje
Džiugu, kad nemažai Lietuvos šviesuolių yra nepatenkinti švietimu Lietuvoje ir ieško išeities. Gaila, kad neišskiriamos svarbiausios problemos, juk mažame krašte bent kiek neadekvatus tikrovės supratimas atveda prie bėdos, nes tiesiog turime mažai nuomonių, todėl klaidingos nuomonės dažnai realizuojamos viso krašto mastu.
Niekas neužaštrina minties, kad esame nuolatinės kaitos būsenoje. Iš rytietiškos despotijos labai lėtai bandome tapti vakarietiška demokratija. Turime laisvę, bet nemokame ta laisve naudotis. Todėl švietimui tenka didelė atsakomybė paruošti vakarietiškos demokratijos dalyvius, galinčius konkuruoti pasaulinėje rinkoje, kartu išsaugant tas kultūrinio savitumo formas, kurias yra verta išsaugoti.
Konkuruoti pasaulinėje rinkoje nesugebėsime, jei nesukursime krašte gyvybingos ūkinės ekosistemos, kaip tai padarė, pavyzdžiui, vokiečiai. Todėl turime maksimaliai išnaudoti esamą krašte gabumų fondą. Užsieny atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad, lyginant žmones, įstojusius į gerus universitetus su tais, kurie turi tik truputėlį blogesnius pažymius ir į tuos universitetus nepatenka, žmonių tolimesnio dalyvavimo ekonomikoje rezultatai katastrofiškai skiriasi. Todėl noras priversti gabius žmones Lietuvoje remontuoti televizorius yra kenksmingas ir tiems žmonėms, ir visam mūsų kraštui. Beje, mes turėtume tokius tyrimus atlikti ir Lietuvoje, juk turime neturtingų, kuriems aukštasis mokslas nebeprieinamas, nors pažymių skirtumas tarp tokio jaunimo ir studijuojančių nemokamai yra atsitiktinis, labai mažas. Na o išsilavinimas Lietuvoje turi būti tikrai nemokamas, nes tai yra mūsų krašto gyvybingumo pagrindas.
Niekas neužaštrina minties, kad esame nuolatinės kaitos būsenoje. Iš rytietiškos despotijos labai lėtai bandome tapti vakarietiška demokratija. Turime laisvę, bet nemokame ta laisve naudotis. Todėl švietimui tenka didelė atsakomybė paruošti vakarietiškos demokratijos dalyvius, galinčius konkuruoti pasaulinėje rinkoje, kartu išsaugant tas kultūrinio savitumo formas, kurias yra verta išsaugoti.
Konkuruoti pasaulinėje rinkoje nesugebėsime, jei nesukursime krašte gyvybingos ūkinės ekosistemos, kaip tai padarė, pavyzdžiui, vokiečiai. Todėl turime maksimaliai išnaudoti esamą krašte gabumų fondą. Užsieny atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad, lyginant žmones, įstojusius į gerus universitetus su tais, kurie turi tik truputėlį blogesnius pažymius ir į tuos universitetus nepatenka, žmonių tolimesnio dalyvavimo ekonomikoje rezultatai katastrofiškai skiriasi. Todėl noras priversti gabius žmones Lietuvoje remontuoti televizorius yra kenksmingas ir tiems žmonėms, ir visam mūsų kraštui. Beje, mes turėtume tokius tyrimus atlikti ir Lietuvoje, juk turime neturtingų, kuriems aukštasis mokslas nebeprieinamas, nors pažymių skirtumas tarp tokio jaunimo ir studijuojančių nemokamai yra atsitiktinis, labai mažas. Na o išsilavinimas Lietuvoje turi būti tikrai nemokamas, nes tai yra mūsų krašto gyvybingumo pagrindas.
Tuoj prileisim kvapių dujų, jūs tik užsimerkit, kad nematytumėt, kas dujas leidžia...
JAV federalinė valdžia aptinka daug žemės drebėjimų Amerikoje, kuriuos sukelia skalūnų energetika. Pavėluotai bandoma uždrausti skalūnininkų veiklą pavojingiausiose vietose. Ten, kur anksčiau nebūdavo stiprių žemės drebėjimų (kaip ir Lietuvoje) dabar, po skalūnininkų pasikrapštymo jau yra. Ačiū žemaičiams, jūs gelbėjate visų mūsų namus.
Geri patarimai rašantiems internete ir spaudai
Svarbiausia - padorumas, profesionalumas ir nebūti kvailu. Žinau, tai nėra lengva, bet mūsų mažoje lietuviškoje erdvėje šie patarimai yra ypač svarbūs.
2015 m. gegužės 2 d., šeštadienis
Dyzelinis kuras ir mes
Mūsų miestuose dabar pilna dyzelinio transporto, kuris skleidžia labai daug suodžių, sukeliančių uždegimus kraujagyslėse, aterosklerozę, atminties praradimą (oi, pamiršau, ką dar norėjau parašyti...). Taupūs lietuviai turi daug ir dyzelinių lengvųjų automobilių.
Butuose sukaupti daiktai tuos suodžius kaupia ir skleidžia. Aš manau, kad dažnas giminių reikalavimas tas dulkes palaikyti bute dar kelias savaites yra arogantiškas bei nepamatuotas. Visa tai, mano manymu, reikia skubiai išmesti. Aš jums pasakysiu: jei turit kokių daiktų mūsų namuose, ir jų norite, parašykit ir mes jums atvešim. Nežadėkit atvažiuoti greitu laiku, neprašykit pasaugoti. Sveikata brangiau už tuos sendaikčius. Likusius sendaikčius išmeskime, nes jie kenkia mūsų sveikatai, daugiau negu pirtis ir česnakas padeda kartu sudėjus. Jei mes tuos daiktus sukrausime į polietileną, tai tas polietilenas atrodo gražiau, bet nuo jo suodžius valyti dar sunkiau.
Išvada: drėgnas dulkių valymas ir negailestingas sendaikčių išmetinėjimas yra svarbesni sveikatai, negu beržinė vanta ir česnakas. Valio. Einu dulkių šluostyti. Oi, pamiršau, kam to reikia.
2015 m. gegužės 1 d., penktadienis
Kas yra tikrosios viršūnėlės Lietuvoje?
Žmonės, kurie turi gražiai sutvarkytus verslus bei ūkius, dirba tokiuose versluose ar ūkiuose, gano gražius gyvulius, augina gražius sodus. O Lietuvos valdžios viršuje sėdi daugumoje nerimti kadrai. Jie rašo įstatymus, tikėdamiesi lietuvius iš Lietuvos išvaikyti, kad netrukdomai rinkti kyšius iš užsienio monopolijų. Todel visi taip vadinami lietuviški futurologai spėlioja, kad, kai lietuvių Lietuvoje nebus, užvarys valdantieji Indijos lygio didžiųjų kompanijų skambinimo centrus (juk puiku, kad Lietuvos žemės ūkis ir pramonė nyksta, o iš mūsų parduodamų lazerių kiekių vištos juokiasi, ar ne?), danų kiaulidžių smarvę, užterštą radioaktyvų skalūnų vandenį, atominę elektrinę ir kitas ūkio požiūriu nesąmones Lietuvai ant sprando. Juk neva tai nebus kam tėviškę apginti, nebebus kam tuos kyšininkus pabaidyti.
Mųsų, Lietuvos gyventojų, atsakomybė yra neleisti, kad tokios pranašystės išsipildytų. Rinkimai turi pasekmes, jei rinks daugumoje lengvatikės davatkos, kurios išeina į miestelius sekmadienį, tai turėsim tai, ką turime dabar. Užtenka jau.
Mųsų, Lietuvos gyventojų, atsakomybė yra neleisti, kad tokios pranašystės išsipildytų. Rinkimai turi pasekmes, jei rinks daugumoje lengvatikės davatkos, kurios išeina į miestelius sekmadienį, tai turėsim tai, ką turime dabar. Užtenka jau.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)