Vokiečiai dirba, o mes kariaujame kabutėse su rusais ir švaistome brangų laiką

Vokietijos vyriausybė planuoja iki 2030 metų pagaminti šešiasdešimt procentų elektros energijos, naudodami atsinaujinančius šaltinius, o elektros panaudojimą sumažinti nuo penkiolikos iki dvidešimt procentų efektyvumo padidinimo dėka.

Priminsiu, kad suskystintų dujų terminalas nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet akmuo ant mūsų kaklo Iškvepiame.bereikalingai  daug karšto oro, rėkaudami apie baltarusių atominę elektrinę. O ką realiai darome mes?

Dauguma Lietuvos vyrų normaliai nepasinaudoja pensija

"Europos kardiologų asociacija išsiaiškino, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra trumpiausia visoje Europoje, vidutiniškai – 68 metai. Pasak širdies asociacijos prezidento Raimundo Kubiliaus, apie pusė mūsų vyrų mirties priežasčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. "

Tuo tarpu nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius.  Žmonės, gimę 1962 m. ir vėliau, į pensiją išeina jau būdami 65 metų.  Pensijinis amžius daugumoje Europos šalių irgi siekia 65 metus. 

Moterų gyvenimo vidutinė trukmė Europoje – 80 metų, Lietuvoje -78, tačiau vyrų gyvenimo trukmė žymiai mažesnė: Europoje – 74, o Lietuvoje tik - 68 metai, be to kaimo vyrai Lietuvoje gyvena dar mažiau tik 65 metus. Įvertinę tai, matome, kad Lietuvos vyrai pirmą pensijos išmoką gaus jau stovėdami viena koja grabe, o kaime gyvenantys pensijos visiškai nesulauks.

Taigi, kitur Europoje vyrai gyvena žymiai ilgiau, negu Lietuvoje, todėl nelietuviams toks senyvas pensijinis amžius yra normalus. 



Kodėl dauguma vyrų Lietuvoje negauna pensiją tiek pat laiko, kiek gauna vyrai kitose, net skurdesnėse, Europos šalyse? Iš kur tokia neteisybė? Gal mūsų seimūnai yra pernelyg gudrūs? Kas išsidalina mūsų uždirbtus pinigus? Kieno šis brangus automobilis yra pirktas už mano pensijai iš manęs atimtas lėšas? Neieškokite šio automobilio Vilniaus gatvėse. Didžiausi maišai pavogtų pinigų skubiai palieka Lietuvą.

Demokratijoje valdo dauguma. Todėl klauskime kandidatų į Seimą, kaip jie ruošiasi ištaisyti šią žiaurią neteisybę.

.

Donaldas Trumpas nugalėjo rinkimuose Tedą Cruzą ir tapo vieninteliu realiu respublikonų kandidatu į JAV prezidento postą

Tai rodo, kad Donaldo Trumpo požiūris yra gana populiarus Amerikoje. Reikia ruoštis perdaryti visą Lietuvos užsienio politiką, nes net ir be galutinės Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose mūsų veikla darosi pavojinga Lietuvos išlikimui. Dalios Grybauskaitės piruetai ant bedugnės krašto darosi nebejuokingi. Amerikiečiai daugiau  nebenori mokėti už mūsų apsaugą nuo Rusijos, mums tą Rusiją nuolat erzinant [1]. Mes gi sugriovėme mūsų ekonomiką ir patys susimokėti net už kalafiorą neturime iš ko.

Skrido žvirblis šaltą žiemos rytą, sušalo ir nukrito ant gatvės. Pro šalį ėjo arklys ir užvertė žvirblį šiltu mėšlu. Žvirblis sušilo ir pradėjo čirškėti. Katinas išgirdo, iškasė žvirblį ir suėdė. Moralė Daliai Grybauskaitei: jei tupi šiltai mėšle, tai bent nečirškėk.

1. Peter Westmacott, a former British ambassador to the United States, where he was regarded as one of the savviest analysts of American-European relations:
 “NATO members need to reflect on whether it’s right, or sustainable, for the U.S. to pay over 70 percent of the bill for our collective security, or how to ensure we take care of the losers as well as the winners in global free trade.”

Mokykimės iš Ispanijos

Prieš Didžiąją Recesiją (taip gražiai vadinama paskutinė krizė), trečdalis ispanų dirbo, naudodamiesi laikino darbo sutartimis. Tai žymiai daugiau, negu kitur Europoje. Verslininkų rojus kabutėse. Atleidi iš darbo, kada nori,  ir nesuki galvos. O gal nesukti galvos yra kvaila?

Per Didžiąją Recesiją daugelis šių žmonių neteko darbo. Žmonės prarado įgūdžius. Ir niekas neskuba juos vėl samdyti. Bedarbystė Ispanijoje šiuo metu yra dvidešimt procentų, kai ES vidurkis yra žymiai mažesnis. Ispanijos jaunieji yra kas antras bedarbis. Tai, kad atleisti iš darbo lengva, neužverčia Ispaniją užsienio investicijomis.

Lengvas atleidimas iš darbo krizės atveju tik sunaikina apmokytą darbo jėgą ir šalies ekonomiką. Vokiečiai neatleidžia iš darbo krizės atveju, bet pradeda apmokymus, kuriuos dalinai finansuoja valstybė.

Rinkimės, kas mes norime būti: Vokietija, ar Ispanija. Seimas kaip tik svarsto socialinį modelį Lietuvai. Neturime pinigų būti Vokietija, nes visi valstybės pinigai nueina Landsbergienės ir kitų brangių mums giminių versliukams? Ne bėda. Važiuojam gyventi į Vokietiją.

Įveskime Sodros lubas, ir Lietuvoje bus rojus?

Taip žada verslininkai. Girdi, ateis užsienio investicijos. O gal investicijos eina, kur investoriai nori? Užsienio investoriai yra žmonės, jie patys nuspres, kur dėti jų pinigus. Investoriai tikrai neis į Lietuvą, iš kurios geriausi darbuotojai bėga, bijodami sulaukti katastrofiškai mažų lietuviškų pensijų.

Sako, kad Sodros lubų nebuvimas yra neteisingas. Bet nutyli, kad mes, turtingieji gyvename ilgiau, todėl daugiau paimame iš Sodros. Todėl turime į Sodrą ir daugiau sumokėti.

Technologijos leidžia masiškai ir pigiai išplėsti individualų darbą su kiekvienu studentu

Individualų darbą su kiekvienu studentu jau seniai labai efektyviai naudodavo geriausi JAV universitetai. Dabar tai tampa prieinama kiekvienam, net skurdžiausiams pasaulio universitetams, pvz. skurdesniems iš esančių Lietuvoje, tiesiog vietoje paskaitų studentams tenka dirbti prie kompiuterių su greitu atgaliniu ryšiu iš dėstytojų pusės [1].


1. "As in many universities, required college algebra and pre-calculus classes were particularly a bugaboo. In 2009, 43 percent of the students taking those courses got D’s or F’s. Not only did they have to retake the class, but they also lost their state scholarships, critically important to their staying in school. But when the courses were converted from a lecture to a class in which substantial time was spent in a computer lab — with immediate online feedback and instructors at the ready — the number of D’s and F’s plummeted to 19 percent. Data showed that first-generation and low-income students were less likely to reach out for help from their professors, so the university hired upperclassmen as tutors. Students who attended at least three tutoring sessions did half a letter grade better and were 10 percent likelier to graduate."

Kodėl dabar prancūzai vis dar po senovei gimdo vaikus, o kiti europiečiai ir amerikiečiai - jau nepakankamai?

Prancūzų jaunimas, profsąjungos ir kiti dirbantieji intensyviau kovoja už savo teises. Prancūzai garsūs streikais, demonstracijomis ir protestų sėdėjimu aikštėse. Kas įdomiausia, kad Prancūzijos valdžia naudoja šiuos protestus, kaip pretekstą atsisakyti lengvesnių darbuotojų samdymo ir atleidimo iš darbo sąlygų bei kitų pasaulinio verslo elitui brangių reformų. Valdantieji visose kitose  turtingesnėse šalyse neišsilaiko ir bent jau palengvina atleidimo iš darbo taisykles. Moterys dėl didesnių šansų būti išmestomis iš darbo tose reformuotose šalyse neabejotinai turi sumažėjusį pasitikėjimą ateitimi ir tikrai linkusios mažiau (aptariama čia) gimdyti. Po paskutinės krizės, nei JAV, nei turtingose Europos šalyse, išskyrus Prancūziją, gimstamumo padidėjimo nesulaukta (žr. žemiau). O Prancūzijoje gimstamumo sumažėjimo nebuvo netgi paskutinės krizės metu (nurodyta čia). 

Mūsų lietuviškai valdžiai, taip skubančiai priimti įstatymus Seime dėl lengvesnių darbuotojų samdymo ir atleidmo iš darbo sąlygų, vertėtų priminti prūsų likimą. Prūsai išnyko. Išnyksime ir mes, jei toliau taip kvailiosime. Žinau, kad labai norite atkatų iš verslo. Bet, jei mes jus daugiau nebeišrinksime valdžion, tai bus tie atkatai paskutiniai.