Kodėl reikia būtinai sudaryti sąlygas vaikams baigti universitetą?

Nes universitetinis išsilavinimas tampa paveldimas.

"Remiantis kitais tyrimais (to paties EBPO rėmuose) vaikai, kurių tėvai nėra baigę universiteto, turi 15 procentų galimybę baigti mokslą, o „išsilavinusiose šeimose“ - 60 procentų."

Vokietijos strategija informacinių technologijų srityje

"Vokietija gauna tris naujas galimybes informacinių technologijų srityje. Raktiniai žodžiai yra „Blockchain“, kompiuterių lustai iš Europos ir atviras kodas. Naudojantys tai prisijungia prie daiktų interneto su vis geresnėmis AI galimybėmis ir jau pritraukia čempionų lygos skaitmeninimo būdus - bent jau tada, kai politika nustato teisingą kursą ir įmonės koreguoja savo procesus ir darbuotojų kvalifikaciją."

Na o mes? Mes prisipirksime brangių Boxerių ir eisim užkariauti Rusijos. Jei ir neužkariausim (gal rusai neleis, kaip jums atrodo?), tai bent pasivažinėsim prieš mirtį. Nieko kito nesugebam. Landsbergiai neleidžia, nes bijo, kad ateisim į protą ir daugiau jų neklausysim.

Bet koks kompiuterizuotas įtaisas prikimštas programavimo klaidų

"Kompiuterių programinė įranga yra sudėtinga. Pavyzdžiui, manoma, kad geriausiai parduodamas „Ford“ F150 pikapas turi apie 150 milijonų eilučių programinio kodo. Bendra taisyklė yra tai, kad geri, kruopščiai prižiūrimi, programuotojai vidutiniškai padaro vieną klaidą 2000-čiams kodo eilučių. Tai reiškia, kad beveik bet koks kompiuterizuotas įtaisas prikimštas programavimo klaidų." [1]

 1. "Hack the planet; Cyber security." The Economist, 14 Sept. 2019, p. 13(US).

Kaip pertvarkyti mūsų verslus?

 Darbuotojai, investuotojai ir klientai vis dažniau ieško bendrovių, kurių vertybės jiems patinka. Interneto laikais tai labai lengva padaryti. Labai lengva ir organizuoti gana kenksmingus korporacijoms protestus. Veiksmingi Google darbuotojų protestai yra neseni ryškūs pavyzdžiai. Ką daryti?

"Pirma, verslo vadovai turi suvokti platesnę savo atsakomybės viziją, žvelgdami ne tik į akcininkų grąžą, bet ir įvertindami kitų suinteresuotų asmenų grąžą. Tam reikia, kad jie sutelktų dėmesį ne tik į savo akcininkus, bet ir į visus suinteresuotuosius subjektus - darbuotojus, klientus, bendruomenes ir planetą. Laimei, beveik 200 JAV „Apskritojo stalo“ vadovų neseniai įsipareigojo su savo įmonėmis laikytis šio požiūrio, sakydami, kad „korporacijos tikslas“ apima „esminį įsipareigojimą visiems mūsų suinteresuotiesiems subjektams“. Kaip kitą žingsnį vyriausybė galėtų įforminti šį įsipareigojimą, galbūt kartu su JAV Saugumo ir mainų komisija (Security and Exchange Commision) reikalaudami valstybinių bendrovių viešai atskleisti savo pagrindines suinteresuotąsias šalis ir parodyti, kaip jos daro įtaką toms suinteresuotosioms šalims."

Konkrečiai, jei korporacija pagerino, ar pablogino  akcininkų, darbuotojų, klientų, bendruomenės ar planetos padėtį, tai susidaręs vertės nuosmukis ar prieaugis akcininkų, darbuotojų, klientų, bendruomenės ar planetos gyventojų tarpe turi būti įvertintas JAV Saugumo ir mainų komisijos bei atitinkamų valstybės organų kitose valstybėse. Tas įvertinimas turėtų tapti verslo lyderių atlyginimo pagrindu. Kiekvienos suinteresuotosios šalies gaunamos vertės nuostolis ar prieaugis turėtų vienodai veikti verslo lyderio atlyginimą, atitinkamai tą atlyginimą sumažinant ar padidinant.

Kodėl Lenkijoje rinkimus į Seimą vėl laimėjo valdantieji?

 Nes jie yra teisūs. Po komunistų nuvertimo, buvę komunistai ir antikomunistai susivienijo ir užgrobė Lenkijos ir aLietuvos turtus. Juos reikėjo pastumti nuo lovio. I Lenkijos valdantieji tai padarė. O Lietuvos - dar ne.

"Lenkijoje valdančiąjai partijai pasisekė, ne tik prisidedant prie savo kaimo ir mažų miestelių bazės konservatyvumo, bet ir bandant perskirstyti turtus, iki šiol neturėdami biudžetą ribojančių dovanų, kurios dažnai lydi populizmą.

'' Įspūdinga šioje vyriausybėje yra ne tik tai, kaip ji padidino socialines išlaidas universaliais būdais, bet ir paveikė savo rinkimų apygardą '', - sakė jis. '' Ir jie tai padarė išlaikydami mažą deficitą, ir iš tikrųjų bando subalansuoti biudžetą. ''
Vyriausybė ne tik išplėtė vaiko kreditų programą, pagal kurią kiekvienam šeimos vaikui kas mėnesį skiriama maždaug 125 USD stipendija, ji padidino pensijų išmokas ir panaikino mokesčius asmenims iki 26 metų.
 
Likus kelioms savaitėms iki sekmadienio rinkimų, vyriausybė pareiškė, kad ji beveik padidins minimalų atlyginimą iki maždaug 1000 USD per mėnesį. Ji taip pat paskelbė daugybę naujų pasiūlymų dėl išlaidų.

Tai yra partijos „Teisė ir teisingumas“ idėja: taikus perėjimas prie demokratijos Lenkijoje ir Lietuvoje buvo iš esmės ydingas ir buvo naudingas tik elito klasei, kuriai priklausė buvę komunistai ir antikomunistai.

Kaip teigia partija, ji pertvarko teismus, siekdama spręsti iš tų dienų kylančias problemas, ji sako, kad pertvarko ekonomiką, siekdama išspręsti nelygybę ir atitaisyti praeities nuodėmes.

Tai yra darbotvarkė, kurią dar labiau įtikina tai, kaip Įstatymų ir teisingumo partijos lyderis p. Kaczynski savo finansinius planus paverčia religine simbolika ir nacionalistine nuojauta.
'' Asmuo, kurio kišenės tuščios, tikrai nėra laisvas '', - pasakoja jis pasekėjams.

Paskelbdamas planus didinti minimalų atlyginimą, jis paskelbė, kad nutraukia „kolonijinę Lenkijos koncepciją kaip pigios darbo jėgos šaltinį“." [1]

Seniai laikas ir Lietuvoje susivokti, kaip giliai į šūdą mes įbridome su Landsbergių tariama demokratija. 



1. Santora, Marc. "Poland's Top Party Reaches Voters Where It Counts: Their Pocketbooks." New York Times, 11 Oct. 2019, p. A10(L)

Kodėl bijoti Kinijos komunistų yra mums naudinga?

"Šiandien liberaliuose Vakaruose baiminamasi, kad Pekinui sėkmingai sekasi ten, kur žlugo sovietinis komunizmas, ir kad Kinijos Liaudies Respublikoje praktikuojamas savotiškas maoistų dogmatikos, nacionalistinio užsidegimo, vienos partijos meritokratijos ir sekimo bei valstybinio kapitalizmo mišinys. Kinijoje iš tikrųjų yra veikianti liberaliosios demokratijos alternatyva - su žiaurumu, kurį palaiko efektyvumas, ir atsparumu, kuris gali pranokti mūsų pačių.

Šią baimę lėmė didėjantis suvokimas, kad „Kinijos ir Vakarų“ projektas, mūsų toli pažengusi prekyba su puikia mūsų rinkų ir tiekimo grandinių integracija, turėjo maždaug priešingą efektą, nei tikėjosi jos Vakarų architektai. Užuot importavęs liberalias idėjas į Kiniją ir pakenkęs Politbiuro valdymui, „Kinijos ir Vakarų“ amžius sustiprino Pekino socialinės kontrolės politiką ir importavo totalitarines įtakas į oficialiai laisvą Vakarų pasaulį.

Viena vertus, mūsų politinį požiūrį į Kinijos galią, be abejo, reikia pakoreguoti, ir vis dėlto mūsų elitui yra daug priežasčių, susijusių su dideliais pinigais, siekiant apsaugoti Kinijos ir Vakarų draugystę.

Apčiuopiama Kinijos, kaip skirtingo, tamsesnio aukštųjų technologijų modernumo modelio, baimė gali būti naudingas stabdis mūsų pačių galimam slydimui jų kryptimi. Ne tai, kad mes kada nors pasieksime Xi Jinping Minties ir uigūrų perauklėjimo pilnatvę. Tačiau mūsų pačių visuomenėje pastebimos aiškios tendencijos - privatumo išnykimas ir internetinių gaujų įtakos didėjimas, „vidinės partijos“ oligarchijų galia ir technikos milžinų konsolidacija, tam tikros radikalios ambicijos tarp progresyvių ir tam tikri autoritariniai flirtai dešinėje - tai mus supanašina su Kinijos oligarchijos modeliu, sekimu ir ideologine kontrole."

Dideli Kinijos pinigai nenumaldomai apakina ir Lietuvos elitą. Lietuvos valdantieji stengiasi nematyti pavojaus, kuris iškyla, mūsų prekyba stiprinant Kinijos komunizmo drakoną:

 "Paklaustas apie bendradarbiavimo su Kinija galimybes ir rizikas, G.Nausėda atsakė, kad, kalbant apie prekybos plėtojimą, jokių didelių rizikų jis neįžvelgia."

Ar reikia apkrauti mokesčiais Numavičiaus ir Mockaus turtus?

"Kiti ekonomistai šildosi prie šios idėjos. Naujame Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro paskelbtame dokumente penkių ekonomistų komanda aiškiai siekia standartinių ekonominių argumentų prieš turto mokesčius paneigimo. Kai kada teigiama, jog šiandienos turtas yra vakarykštės pajamos, tokios priežastys pagrįstos, taigi turto mokesčiai yra blogi, nes atgraso nuo pajamų duodančios veiklos, tokios kaip darbas ir investicijos. Ypač reikėtų atsisakyti kapitalo mokesčių, nes investicijos yra indėlis į augimą ateityje. Mokesčiai, kurie atgraso nuo investicijų, reiškia, kad šiandien bus mažiau produkcijos, o rytoj - mažesnė ekonomika. Kai kuriais ekonominiais modeliais sekant, optimalus kapitalo mokestis yra 0 proc.

Tačiau šie modeliai dažnai daro prielaidą, kad viena investicija yra tokia pati gera, kaip kita. Praktiškai, sako naujojo straipsnio autoriai, tai toli gražu nėra tiesa. Kai kurie žmonės kaupia pinigus mažo pajamingumo vyriausybės obligacijose; kiti finansuoja startuolius, kurie tampa trilijonų dolerių įmonėmis. Mokesčių naštos perkėlimas iš kapitalo pajamų į turtą, jų teigimu, būtų atlygis investuotojams, galintiems pasiekti daug per didelę investicijų grąžą, ir sumažintų turtus tų, kurie nenori ar negali panaudoti savo pelno padidinimui, našumui. Įpėdiniai jaustų spaudimą naudotis savo turtais arba juos prarasti. Verslininkai, įpratę pasiekti dviženklę grąžą, vos pastebėtų nedidelį turto mokestį. Gerai suplanuotas turto mokestis, autoriai mano, galėtų sumažinti nelygybę ir kartu padidinti našumą." [1]

Na o pinigus, paliekančius Lietuvą ir keliaujančius į Londoną, pas Numavičių, patartina apmokestinti 40 proc. mokesčiu.





1. "Outrageous fortune; Free exchange." The Economist, 5 Oct. 2019, p. 70(US).