Nustokite svajoti ir eikite dirbti: jaunimas yra priverstas gauti niūrią investicijų grąžą

 "Gimę klestėjimo laikotarpiu žmonijos istorijoje, šių dienų jaunuoliai nori daug ko tikėtis. Tačiau jie taip pat turi daug ko bijoti. Be paveldėtos klimato krizės, jaunuoliai turės patirti ekonomines pandemijos pasekmes. Z kartai, gimusiems po 1997 m., tai gali reikšti didesnį nedarbo lygį, mažesnį uždarbį ir didesnius mokesčius, kad būtų galima sumokėti pandemijos epochos skolas. 

Į šį nelaimingą sąrašą įtraukite mažiau pastebėtą, bet ne mažiau rimtą problemą: „Credit Suisse“ duomenimis, Z kartos pajamos iš akcijų ir obligacijų bus žymiai mažesnės, nei ankstesnių kartų.

 Ataskaitos autoriai Elroy Dimson iš Kembridžo universiteto ir Paulas Marshas bei Mike'as Stauntonas iš Londono verslo mokyklos pirmiausia pradeda apžvelgti vidutinę investicijų grąžą nuo 1900 m. Bumeriams (g. 1946-1964), X kartai  (g. 1965–80 m.) ir Tūkstantmečio kartai (g. 1981–1996 m.) vidutinė reali grąža iš akcijų buvo mažiausiai 5 proc. ir mažiausiai 3,6% iš obligacijų. Tada autoriai prognozavo, ką Z karta gali tikėtis uždirbti per ateinančius dešimtmečius. Norėdami tai padaryti, jie daro prielaidą, kad reali nuosavybės vertybinių popierių grąža bus lygi nerizikingo turto (išreikšto iždo vekseliais) pagal infliaciją pakoreguotai grąžai, kuri, jų manymu, yra –0,5%, pridėjus „rizikos premiją“ perkant akcijų apie 3,5%, o reali grąža siekia tik 3%. Obligacijų atveju autoriai daro prielaidą, kad dabartinis neigiamas realus derlius yra susijęs su indeksu. Visa tai sudaro metinę „Gen Z“ grąžą, tesiekiančią 2% akcijų ir obligacijų 70:30 portfelio - nesiekia net trečdalio istorinės bumerių grąžos. 

Šie spėjimai gali pasirodyti pernelyg pesimistiški, bet galbūt ne dramatiškai. Autoriai pripažįsta, kad rimta defliacija gali padidinti obligacijų grąžą. Tačiau šiuo metu nerimą kelia infliacija, o ne defliacija. Ką  Z karta gali padaryti, kad sumažintų žalą? Pradedantiesiems jie neturėtų „kalibruoti praeities“, sako p. Marshas. 

Norėdami turėti vilties išeiti į pensiją taip pat patogiai, kaip jų tėvai, jie turės sutaupyti daugiau. 

Ponas Marshas rekomenduoja priimti seniai laikomus (jei nepajudinamus) ilgalaikių investicijų principus, įskaitant ankstyvą pradžią, rizikos diversifikavimą ir vengimą didelių valdymo mokesčių. 

Užuot tikrinę savo investicijų vertę kas dešimt minučių ir siautulingai prekiaudami, jie turėtų būti kantrūs ir ignoruoti laikinus sukrėtimus bei neramumus. „ Z karta turi eiti prieš tai, kas jiems natūraliai ateina“, - sako p. Marshas. Jaunieji investuotojai taip pat neturi daryti nepagrįstų išvadų iš pandemijos pamokos. Ankstyvais protrūkio mėnesiais smukę akcijos greitai atsigavo. Nuosmukių istorijos retai būna tokios trumpalaikės, ir Z karta turėtų tai pripažinti, sako p. Marshas. "Akcijų rinkos yra rizikingos ir šį kartą mums pasisekė." [1]

1. "Young people stand to make dismal returns on their investments; Daily chart." The Economist, 15 Mar. 2021, p. NA.

Young people stand to make dismal returns on their investments

"HAVING BEEN born into the most prosperous period in human history, today's youngsters have much to hope for. But they have much to fear as well. On top of an inherited climate crisis, the young will have to suffer the economic consequences of a pandemic. For "Generation Z", those born after 1997, this could mean higher rates of unemployment, lower earnings and higher taxes to pay off pandemic-era debts. Add to this unhappy list a less-noticed but no less serious problem: Generation Z's dismal financial prospects. According to Credit Suisse's latest, Generation Z's earnings from stocks and bonds will be significantly lower than those of previous generations.

The report's authors, Elroy Dimson of Cambridge University and Paul Marsh and Mike Staunton of London Business School, begin by looking at average investment returns since 1900. They estimate that baby-boomers (defined here as those born 1946-64), Generation X (born 1965-80) and Millennials (born 1981-96) have all earned average real returns of at least 5% on equities and at least 3.6% on bonds. The authors then forecast what Generation Z might expect to earn in the coming decades. To do this, they assume that the real return on equities will be equal to the inflation-adjusted return on a risk-free asset (represented by Treasury bills), which they estimate at -0.5%, plus a "risk premium" for buying equities of about 3.5%, for a real return of just 3%. For bonds, the authors assume the current, negative real yields on the index-linked variety. All of this adds up to annualised returns for Gen Z of a mere 2% on a 70:30 portfolio of stocks and bonds--not even a third of the historical return of the baby boomers (see chart). These guesses could prove too pessimistic, but perhaps not dramatically so. The authors concede that a serious bout of deflation could drive up bond returns. But currently inflation, not deflation, is the worry.

What can Gen Z-ers do to mitigate the damage? For starters, they should not "calibrate off the past", says Mr Marsh. To have any hope of retiring as comfortably as their parents, they will have to save more. Mr Marsh recommends adopting the time-honoured (if unexciting) principles of long-term investment, including starting early, diversifying risk and avoiding high management fees. Rather than checking the value of their investments every ten minutes and trading frantically, they should exercise patience and sit out temporary shocks and turbulence. "Gen Z needs to go against the grain of what comes naturally to them," Mr Marsh says.

Young investors must not draw ill-advised lessons from the pandemic, either. Having plummeted during the early months of the outbreak, stocks quickly bounced back. Crashes are rarely so fleeting, and Gen Z should recognise this, says Mr Marsh. "Equity markets are risky and this time we got lucky." [1]

1. "Young people stand to make dismal returns on their investments; Daily chart." The Economist, 15 Mar. 2021, p. NA.

What kind of economy do we have in 21st century Lithuania?

 "The chain is simple. If the US consumer consumes, the Chinese produce. If the Chinese produce, the Germans export technology. If the Germans export technology, we are lucky too."

We sell in Germany at German prices, we pay low Lithuanian salaries though . Therefore, one rule applies to Lithuanian entrepreneurs: live and laugh. No need for any robots, no need to use your head. The head is not needed at all, a thick ass is enough. 

 "That chain is good and global industrial confidence indices are high enough for both the US and China and Germany. This gives us hope that we will be able to maintain our exports. 

We often see that Lithuania has a lot of problems because hotels or something else is closed. However, two-thirds of our economy is made up of exports, and the export chain we have been talking about is strong enough. 

 At present, we have twice as much unemployment in Lithuania as in the euro area, which is a problem. Despite all the optimistic knowledge, we have a spoonful of tar in our barrel. It is important not to cut 20 percent - the boundary, which in theory is termed the boundary from which local unrest begins. We’re far enough away from it yet, but we wouldn’t want to cross it.” 

 

Kokią ekonomiką turime 21-o amžiaus Lietuvoje?

 "Grandinėlė paprasta. Jei JAV vartotojas vartoja, kinai gamina. Jei kinai gamina, vokiečiai eksportuoja technologijas. Jei vokiečiai eksportuoja technologijas, mums taip pat sekasi."

ParduodameVokietijoje už vokiškas kainas, o atlyginimus čia mokame lietuviškai mažus.Todėl mūsų verslininkams galioja taisyklė: gyvenk ir žvenk. Nereikia jokių robotų, nereikia sukti galvos. Galva išvis nereikalinga, stora šikna pakankama.

"Ta grandinė yra gera ir globalūs pramonės pasitikėjimo indeksai yra pakankamai aukšti tiek JAV, tiek Kinijos, tiek Vokietijos. Tai mums leidžia tikėtis, kad galėsime išlaikyti savo eksportą.

Dažnai žvelgiame taip, kad Lietuva turi daug problemų, nes viešbučiai ar dar kažkas yra uždaryti. Tačiau du trečdalius ekonomikos sudaro eksportas, o eksporto grandinėlė, apie kurią kalbėjome, yra pakankamai stipri.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbą turime dvigubai didesnį negu euro zonoje, tai problema. Nepaisant visų optimistinių žinių, turime degutą šaukšto mūsų statinėje.

Svarbu nekirsti 20 proc. ribos, kuri teorijoje yra įvardijama kaip riba, nuo kurios prasideda vietos neramumai. Kol kas esame pakankamai toli nuo jos, bet nesinorėtų jos kirsti."

Kodėl Lietuvoje tiek daug sekimo, palyginus su kitomis valstybėmis?

 "Formaliosios žmogaus teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (kuria remiamasi priimant bet kokį teismo sprendimą), yra likusios deklaratyvių tezių lygmenyje. Susidūrus su kodifikuotais, per 20 metų absoliučiai „patobulintais“ įstatymais, kurie reglamentuoja kiekvieno Lietuvoje esančio fizinio ar juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, paaiškėja, jog nėra praktiškai jokios realios begalinės jėgos kontrolės, jokių konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų įmanoma įsitikinti inicijuojamos procesinės prievartos poreikiu. Įstatymuose paprasčiausiai nebeliko nuostatų, įgalinančių realiai patikrinti teisėsaugos veiksmų teisėtumą, nes nustatyti tokie trumpi terminai (7 dienos), kad jokios profesionalios teisinės pagalbos neįmanoma užtikrinti.

Apskundimo procedūrose, kurių metu būtina įvertinti konkrečių pavaldžių pareigūnų veiksmus ar sprendimus, dalyvauja tų pačių institucijų, nesuinteresuotų, kad į viešumą patektų vidinių struktūrų problemos, vadovai, kurie probleminius klausimus slepia po formalių tezių priedanga. Ikiteisminio tyrimo teisėjai yra priklausomi nuo karjeros valstybės tarnyboje bei poįstatyminiais teisės aktais ir praktine veikla yra įpareigoti bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu, o ne konstatuoti pareigūnų darbo trūkumus ar veiklos broką, todėl žmogaus teisių pažeidimus tiria ypač formaliai. Galima manyti, kad jie toli gražu nėra suinteresuoti savo, kaip absoliučiai nepriklausomo arbitro, vaidmenį atlikti nepriekaištingai ir principingai. Nors, kaip savotiško nepriklausomo procesinės prievartos teisėtumo tikrintojai, kiekvienu atveju privalėtų objektyviai ir principingai įvertinti kiekvieną žmogaus teisių pažeidimo atvejį, kuomet iškeliamas žmogaus ar juridinio asmens teisių pažeidimo faktas.

Štai keletas LR kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje vykdydamos kriminalinės žvalgybos perliukų. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų nutarimus. Tai reiškia, kad kriminalinė žvalgyba galima nesant teismo nutarties. Pagal kitą to paties straipsnio dalį pasirodo, jog kriminalinei žvalgybai reikalinga informacija iš juridinių asmenų, kuriai gauti motyvuota teismo nutartis nereikalinga (o kokiais atvejais nereikalinga – neaišku), gaunama kriminalinės žvalgybos subjekto prašymu.

Pagal 10 straipsnį, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.
Tačiau ką šiuo atveju reiškia „asmuo sutinka“? Ar būtinas rašytinis, pavyzdžiui, jūsų vadovaujamo ūkio subjekto vadovo sutikimas, ar pakanka žodinio – įstatymas taip pat nereglamentuoja. Todėl jūsų komercinio partnerio elektroniniais ryšio tinklų įrenginiais perduodama komercinę paslaptį sudaranti informacija be jokio teismo leidimo patenka teisėsaugos įstaigos dispozicijai, nepraėjus jokio faktinės ir teisinės kontrolės filtro.

Dar vienas aptariamo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas perliukas, viena vertus, sako, jog techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t.y. jūsų telefoninių pokalbių pasiklausymą), slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, įvertinus pateiktus duomenis. Tačiau kita to paties straipsnio nuostata, įstatymo leidėjui neapibrėžiant jokių neatidėliotinų atvejų sąvokos, leidžia atlikti minėtus veiksmus vadovaujantis vien prokuroro nutarimu. Jis, per dvi paras surašęs formalų ir nebūtinai motyvuotą bylos medžiaga, prašymą, pasitvirtina savo veiksmų formalųjį teisėtumą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam įstatymas nenumato jokios pareigos ar juolab jokių konkrečių kriterijų, kuriuos šis privalėtų patikrinti, prieš uždėdamas savo, kaip teisėjo, rezoliuciją ant priimamos nutarties šiuo klausimu.
Galite įsivaizduoti, kaip tokiu atveju elgsis teisėjas, kurio neseniai Teisėjų taryba neteikė Prezidento dekretu atleisti iš pareigų dėl jo veiksmų, aiškiai žeminančių teisėjo vardą. Dar didesnis šokas gali apimti supratus, jog aprašomo straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas, o pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju veiksmus pratęsti galima ne ilgesniam negu 12 mėnesių nustatytam laikotarpiui.
Pagal minimą įstatymą, tais pačiais „neatidėliotinais atvejais“,  paprasčiausiu prokuroro nutarimu kriminalinės žvalgybos subjektai, įgavę teisę slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, gali atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, nepranešant apie jų paėmimą. Šioje vietoje pabrėžtina, kad kol kas jokios institucijos, tikriausiai, niekada nesidomėjo, kodėl per pastaruosius keletą metų straipsnyje  aprašomų  prokurorų nutarimais paremtų „neatidėliotinų atvejų“ statistinis skaičius ir poreikis yra žymiai didesnis nei teismo sankcionuotų atvejų skaičius.

Toks reiškinys, kaip nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, pasirodo, Lietuvoje yra  sankcionuojami prokuroro pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą ir joks teismas tokiems veiksmams įgalinti nėra reikalingas. Blogiausiu atveju, jei prokuroras atsisako veiksmus sankcionuoti, tą padaro jo vadovas – aukštesnysis prokuroras: vyksta žaidimas be pralaimėjimo.

Paradoksalu, bet lygiai tas pats pasakytina tiek apie kontroliuojamo gabenimo, tiek apie slapto sekimo sankcionavimą. Nei teismo, nei kitokio leidimo nereikia net 3 (trijų) mėnesių sekimo terminui. Ir tik jam pasibaigus, jei iškyla poreikis jį dar pratęsti, pratęsimą sankcionuoja teisėjas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Čia vienintelė prošvaistė – sekimo negalima tęsti ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Šių veiksmų kontrolė pasireiškia vien tuo, jog sankcionavus sekimą arba jį pratęsus, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną teikimo egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sankcionavimo išsiunčia (perduoda) generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui."

Lietuvėlėje niekas nepraeina pro gerą uždarbį:

"Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tai pirmas toks susitarimas, kurį per trisdešimt savo veiklos metų pasirašė Lietuvos karinė žvalgyba."

Ką ir kodėl skiepiname Lietuvoje

 Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 40 proc. 70-ies ir vyresnių gyventojų. Jie seni ir gali nuo to viruso numirti. Ir Landsbergio anūkas paskiepintas. Jis protiškai atsilikęs, todėl taip pat yra rizikos grupėje.

Dabar užblokuotas Sueco kanalas rodo, kad globalizacija nuėjo pernelyg toli

 "Pastaraisiais dešimtmečiais vadybos ekspertai ir konsultacinės firmos palaikė vadinamąją "just-in-time" gamybą, kad apribotų išlaidas ir padidintų pelną. 

Užuot švaistę pinigus, sandėliuodami papildomas prekes, įmonės gali priklausyti nuo interneto ir pasaulio transporto magijos, įsakydami laivybos pramonei atvežti tai, ko jiems reikia. 

Šios idėjos priėmimas ne tik sukėlė revoliuciją pagrindinėms pramonės šakoms - automobilių ir medicinos prietaisų gamybai, mažmeninei prekybai, farmacijai ir kt. 

Tai taip pat suteikė pranašumą įmonių vadovams ir kitiems akcininkams: pinigai, neišleisti, užpildant sandėlius nereikalingomis automobilių dalimis, bent iš dalies yra pinigai, kuriuos akcininkams galima skirti dividendų forma. 

Vis dėlto, kaip ir visame gyvenime, turint pernelyg daug gero daikto gali kilti pavojus. Pernelyg didelis pasitikėjimas laiku pagaminta produkcija padeda paaiškinti, kaip medicinos personalas nuo Indianos iki Italijos atsidūrė, prižiūrint Covid-19 pacientus per pirmąją pandemijos bangą be tinkamų apsauginių priemonių, tokių kaip kaukės ir chalatai. Sveikatos priežiūros sistemos - daugelį jų kontroliuoja pelną gaunančios įmonės, atskaitingos akcininkams - manė, kad jos gali priklausyti nuo interneto ir pasaulinės laivybos pramonės, kad realiu laiku pristatytų tai, ko jiems reikia. Tai įrodė mirtiną neteisingą skaičiavimą. Ta pati priklausomybė paaiškina, kaip „Amazon“ pirmaisiais pandemijos mėnesiais savo sandėlių darbuotojams Jungtinėse Valstijose nepateikė pakankamų kaukių ir pirštinių atsargų. „Užsakėme milijonų veido kaukių, kurias norime suteikti savo darbuotojams ir rangovams, negalintiems dirbti namuose, tačiau labai nedaug šių užsakymų buvo užpildyti“, - laiške visiems pareiškė „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas.  "Visame pasaulyje kaukių trūksta." 

Kai kurie ekspertai daugelį metų perspėjo, kad trumpalaikiai akcininkų interesai užtemdė protingą valdymą, paskatindami įmones taupyti prekių atsargų sąskaita. 

"Kai tampame labiau priklausomi, esame dar labiau veikiami kylančių silpnybių, kurios visada yra nenuspėjamos", - sakė Oksfordo universiteto globalizacijos profesorius Ianas Goldinas. „Niekas negalėjo nuspėti, kad kanalo viduryje užplauksant seklumos laivas, kaip ir niekas neprognozavo, iš kur kils pandemija. Kaip negalime nuspėti kito kibernetinio užpuolimo ar kitos finansinės krizės, bet žinome, kad tai įvyks “. 

 Jei Sueco blokada truks dvi savaites, gali užstrigti net ketvirtadalis konteinerių, kurie paprastai būtų Europos uostuose “. 

https://www.nytimes.com/2021/03/26/business/ship-suez-canal.html