Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. gegužės 3 d., pirmadienis

The Big Tech Oligarchy Calls Out for Trustbusters


"This is the year of the woke corporation, the year the chieftains of the most powerful companies got bored with making money and decided to remake America, principally by telling Americans how bigoted and backward they are.

Major League Baseball shipped the All-Star Game out of Georgia when that state's elected representatives dared enact modest election-integrity measures. Big Tech silenced a sitting president, banned books it didn't like, and threatened to install itself as censor of the nation's speech.

America's founders had a word for this state of affairs: aristocracy. We might call it oligarchy, rule of the wealthy and the few. The founders understood that concentrations of power in either government or the economy are dangerous, threatening the rule of the people. That's why they curbed monopolies and strictly limited the corporate form, largely confining its use to educational institutions and churches and sometimes public-works projects. They wanted the people to govern the nation, not an elite, whether that elite resided in government or business.

It's time America recovered the founders' political economy. We need a new era of trustbusting, an agenda to break up Big Tech and the other concentrations of woke capital that threaten to turn the U.S. into a corporate oligarchy. The aim should be simple: Give working Americans control again over their government and their society. In short, protect our democracy.

We are living in an age of monopoly power. Since the 1990s, two-thirds of American industry has become more concentrated. In 1995 the nation boasted 60 major pharmaceutical companies. By 2015 they had merged to form just 10. Big banks grow bigger while top airlines control ever larger shares of revenue. The credit-card market is now effectively a duopoly, and online it's no better. Google and Facebook control more than 60% of digital advertising.

Big-business consolidation strips Americans of economic opportunity. In today's corporate economy, small and new businesses struggle. New-business formation is barely half what it was in the 1970s, and the pandemic has further privileged the largest players at the expense of local and family enterprises. Concentrations of market power also mean a smaller share of gross domestic product for labor, which leads to flat wages for workers. As the market power of big U.S. corporations has increased, business investment has declined, meaning less spending on innovation and less productivity growth.

Not surprisingly, corporate monopoly leads to political power. It has always been thus. The giant railroads of the 19th century tried to bully and buy entire legislatures, including the U.S. Congress. Today, Major League Baseball -- exempt from antitrust laws -- and a cohort of megacorporations such as Delta and Coca-Cola are trying to order about states on election integrity, while Google, Facebook and Twitter decide which citizens may say what in the public square. Nike lectures the nation on social justice while it is suspected of profiting from forced labor overseas, as the Congressional-Executive Commission on China noted in its March 2020 report. Welcome to the woke economy, led by concentrated woke capital. Do as these companies say or face cancellation.

Americans weren't content to let monopolists run the country a century ago, and we shouldn't be today.

I propose three measures. First, break up Big Tech. The tech companies are the most powerful corporations in the country and likely in American history. They control what Americans read and what they say, what Americans share and what they buy. The Big Tech companies are the railroad monopolies, Standard Oil and the newspaper trust rolled into one, and tech CEOs are our robber barons. Congress should enact new bars on industry consolidation that will prevent the dominant tech platforms from simultaneously controlling separate industries and services. Google, for example, shouldn't be able to own the world's dominant web-search platform and run the cloud. That's too much power and it's bad for competition.

Second, cut the other megacorporations down to size. We can start by banning mergers and acquisitions for corporations larger than $100 billion. No exceptions. There is no good reason for a corporation to buy its way to the size of a small country. Vertical integration, in which one company buys up an entire supply chain -- think Amazon marrying Whole Foods with its Prime shipping network -- should also receive antitrust scrutiny.

Third, give courts a new standard to evaluate anticompetitive conduct. For years, courts have asked whether an alleged monopolist harms consumer welfare. In other words, does the business behavior in question drive up consumer costs? That's a fine question, but trustbusting isn't about consumer prices alone. The tech companies insist that most of their services are free, even as they extract monopoly rents in other ways, like taking private consumer data without consent.

Trustbusting is about promoting robust competition. It's competition that helps workers, spurs innovation and ultimately preserves the power of the ordinary citizen. Our founders understood that competition, not monopoly, is a friend to liberty.

Republicans were once the party of trustbusters. They should be again. The left is increasingly willing to cheer on the new monopolists -- so long as they push the left's agenda on cultural and other issues. In the face of this new alliance between big government and big business, conservatives must recover the wisdom of the founders' vision: liberty, not monopoly. [1]


1. The Big Tech Oligarchy Calls Out for Trustbusters
Hawley, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]01 May 2021: A.15.

2021 m. gegužės 2 d., sekmadienis

Landsbergiai prašo pradėti branduolinę katastrofą

"1962 m. SPALIO 27 d. Kubos raketų krizės įkarštyje pasaulį nuo branduolinės katastrofos išgelbėjo tik gryniausia sėkmė. ​​Penkiomis dienomis anksčiau prezidentas Johnas Kennedy paskelbė karinę salos blokadą, kad priverstų Kremliaus Nikitą Chruščiovą atsiimti vidutinio nuotolio branduolines raketas, kurias jis tų metų vasarą pasiuntė į Kubą. 

 JAV karinio jūrų laivyno kovos su povandeniniais laivais patruliai medžiojo sovietų branduolinius povandeninius laivus, kurie kėlė grėsmę blokadai. Planas buvo „spausti“ povandeninius laivus palikti veikimo zoną, nuleidžiant praktinio gylio užtaisus ir granatas, tačiau laivų nesunaikinti, nebent tai būtina. Sovietų povandeninis laivas B-59 dvi dienas patyrė šio slėgio poveikį, o jo įguloje vis augo beviltiškumas dėl stiprios kaitros ir toksinio anglies dioksido kiekio. Kai šis laivas pasirodė ore, jis atsidūrė  Amerikos lėktuvų poveikyje, lėktuvams šaudant žymėjimo kulkomis ir raketomis. 

Įsitikinęs, kad jo laivas yra užpultas ir kad prasidėjo karas, laivo kapitonas Valentinas Savitskis davė nurodymą nerti ir pasiruošti paleisti branduoline ginkluota torpedą. Turėdama dešimt kilotonų sprogstamosios galios, tai sukeltų didžiulius bangas ir paskandintų ar neveiksmingus bet kokius netoliese esančius Amerikos karo laivus. 

Du dalykai sustabdė įsakymo vykdymą. Vieno iš amerikiečių naikintuvų „Cony“ vadas suprato, kas turėtų įvykti, ir atsiprašė už agresyvų lėktuvų elgesį. Atsiprašymas niekada nebūtų buvęs matomas, jei antrinės grandies signalų pareigūnas nebūtų įstrigęs po prožektoriumi jungiamojo bokšto šachtoje. Tai suteikė povandeninių laivų darbo grupės vadui Vasiliui Arkhipovui galimybę veikti prieš įsakymą. Jei būtų iššauta branduolinė torpeda, Kennedy nebūtų turėjęs nieko kito, kaip tik įsakyti smūgį prieš sovietinius taikinius, neišvengiamai sulaukiant eskalacinių atsakomųjų priemonių pasekmių “[1]. 

Dabar įgalindami Landsbergius ir kitus nacionalistus, mes vėl artėjame prie to slenksčio.

 

1. "A very close shave; The cold war." The Economist, 17 Apr. 2021, p. 72(US).

Landsbergiai are asking for a nuclear catastrophe to begin

 "ON OCTOBER 27TH 1962, at the height of the Cuban missile crisis, it was only the purest luck that saved the world from nuclear catastrophe. Five days earlier President John Kennedy had announced a naval blockade of the island to force his opposite number in the Kremlin, Nikita Khrushchev, to withdraw the medium-range nuclear missiles he had sent to Cuba in the summer of that year. US Navy anti-submarine warfare patrols were hunting down Soviet nuclear-armed subs that posed a threat to the blockade.

The plan was to "pressure" the submarines into leaving the area of operation by dropping practice depth charges and grenades, but not to destroy them unless absolutely necessary. Submarine B-59 had experienced the effects of that pressure for two days and its crew were growing desperate from intense heat and toxic levels of carbon dioxide. When it surfaced for air, B-59 found itself harassed by American planes firing tracer bullets and flares.

Convinced that his ship was under attack and that war had broken out, the sub's captain, Valentin Savitsky, gave the order to dive and prepare to launch a nuclear-armed torpedo. With ten kilotonnes of explosive power, it would produce massive waves and sink or incapacitate any nearby American warships. Two things stopped the order from being carried out.

The commander of one of the American destroyers, the Cony, realised what was about to happen and flashed an apology for the aggressive behaviour of the planes. The apology would never have been seen had the sub's signals officer not got stuck with his searchlight in the shaft of the conning tower. That gave the commander of the submarine task force, Vasili Arkhipov, who was behind him, the chance to countermand the order. If the nuclear torpedo had been fired, Kennedy would have had little choice other than to order a strike against Soviet targets with the inevitable consequence of escalatory retaliation." [1]

 Now, with the empowerment of Landsbergiai and other nationalists, we are approaching that threshold again.

1. "A very close shave; The cold war." The Economist, 17 Apr. 2021, p. 72(US).

 

 

Kas tas fintech?

Žinodamas mūsų, lietuvių sugebėjimą daryti iš šūdo vašką ir dingti su surinktais pinigais, visada su nepasitikėjimu žiūrėjau, kaip Lietuvos valdžia stumia startuolius fintech srityje. Jei taip lekiame, kaip bitės prie medaus, tai čia kažkas yra ne taip. Kinijoje fintech jau gerai išvystytas. Kinijos valdžia imasi fintech tvarkyti ir mums parodo, kas su tuo fintech yra ne taip:

„Net po „Ant“ restruktūrizavimo įsakymo „Xinhua“ naujienų agentūros straipsnyje sakoma: „Kai kurios interneto finansinių platformų firmos, turinčios panašių problemų, laikosi laukimo ir pažiūrėjimo politikos ir neturi sąmoningumo, kad galėtų ištaisyti jų problemas“. 

Reguliavimo institucijos, vadovaujamos vicepremjero Liu He, Kinijos prezidento Xi ekonominio kapitono, taip pat nori, kad visoms didelėms technologijų įmonėms, dalyvaujančioms finansavime, būtų taikomi didesni kapitalo ir atsargų reikalavimai bei duomenų reglamentai. 

Pagrindinė kliūčių priežastis yra jų mokėjimų verslas, kuris paskatino Kinijos „Big Tech“ įsitraukimus į finansus ir pasirodė, kaip griežtas konkurentas valstybiniams bankams, kurie tradiciškai apdorodavo mokėjimus. „WeChat“, visur esanti „Tencent“ pranešimų platforma, turi daugiau, nei milijardą, vartotojų, iš kurių daugelis naudojasi populiariąja mokėjimų paslauga „WeChat Pay“. Anot „S&P Global Market Intelligence“, 95% praėjusiais metais apklaustų Kinijos interneto vartotojų teigė, kad naudoja „WeChat Pay“, panašų, kaip ir „Ant“ ne mažiau populiarus „Alipay“. Internetinis mažmenininkas „JD.Com“ irgi parduoda kai kuriuos turto valdymo produktus ir teikia vartojimo paskolas, tuo tarpu kelionių organizavimo bendrovė „Didi“ ir kitos technologijų įmonės taip pat ryžosi paskolų išdavimui ir kitoms finansinėms paslaugoms. 

Pagal ketvirtadienį išleistas reguliuotojų gaires technologijų įmonės turi „atjungti netinkamą mokėjimo priemonių ir kitų finansinių produktų ryšį“. Neaiški kalba rodo, kad būtų labai apribota įmonių galimybė nukreipti lėšas iš savo mokėjimo programų į skolinimo ir pinigų tvarkymo veiklą. Reguliavimo institucijos nori apriboti mokėjimo programų naudojimą verslo sektoriuje, o tai gali gerokai pakenkti technologijų įmonių mokėjimo verslo plėtrai. 

Be to, bandydamas nutraukti tai, ką centrinio banko ataskaita vadina duomenų kontrole, Kinijos Liaudies Bankas pranešė apie savo ketinimus priversti technologijų gigantus dalytis savo vartojimo kreditų duomenų kaupikliais. Reguliavimo institucijos mano, kad firmų kontrolė per tokius duomenis suteikia nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš mažus skolintojus ar net didelius bankus, naudodama daugybę asmeninės informacijos, kurią surenka jų mokėjimo programos. Pavyzdžiui, „Alipay“ naudoja daugiau nei milijardas žmonių ir turi ji daugybę duomenų apie vartotojų išlaidų įpročius. 

 „Matome pradžią, kas galėtų būti esminis „fintech“ modelio pakeitimas Kinijoje“, - sakė Kinijos ekonomikoje besispecializuojantis Petersono tarptautinės ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis Martinas Chorzempa." Panašu, kad tai bandymas pakeisti kursą iš Kinijos superprogramos modelio, kuris pasirodė toks revoliucingas."" [1] 

Pasirodo, vagys Lietuvos valdžioje organizuoja vagių sambūrius Lietuvos finteche, nes čia lengva dingti su surinktais pinigais.


1. China Steps Up Oversight of Tech
Wei, Lingling; Yang, Stephanie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]30 Apr 2021: A.1.

What is fintech?

 

 Knowing our Lithuanian ability to make wax out of shit and to disappear with the money raised, I always watched with distrust as the Lithuanian government pushed start-ups in the field of fintech. If we fly here like bees to honey, then something is wrong here. In China, fintech is already well developed. The Chinese government is taking care of fintech and showing us what is wrong with fintech:

"Even after the Ant restructuring order, a Xinhua News Agency article said, "Some internet financial platform firms with similar problems hold a wait-and-see attitude and lack of consciousness to carry out rectification."

The regulators, spearheaded by Vice Premier Liu He, Mr. Xi's economic captain, also want to subject all the big tech firms involved in financing to greater capital and reserve requirements as well as data regulations. At the core of the clampdown is their payment businesses, which have powered Chinese Big Tech's forays into finance and have emerged as stiff competitors to state banks, which traditionally processed payments.

WeChat, Tencent's ubiquitous messaging platform, has more than one billion users, many of whom use its popular payments service, WeChat Pay. According to S&P Global Market Intelligence, 95% of Chinese internet users surveyed last year said they use WeChat Pay, the same as Ant's equally popular Alipay. Online retailer JD.Com sells some wealth management products and makes consumer loans, while ride-hailing company Didi and other technology firms have also ventured into unsecured lending and other financial services.

Under the guidelines regulators released Thursday, the tech firms must "disconnect the improper connection between payment tools and other financial products." The vague language indicates that the ability for the firms to channel funds from their payment apps into lending and money-management activities would be severely curtailed.

Regulators want to limit the use of the payment apps by the corporate sector, which could significantly hurt the growth of the tech firms' payment business. In addition, by trying to break what the central-bank statement calls control over data, the People's Bank of China signaled its intention to get the tech giants to share their troves of consumer-credit data. The regulators believe that the firms' control over such data gives them an unfair competitive advantage over small lenders or even big banks through swaths of personal information harnessed from their payment apps. Alipay, for instance, is used by more than a billion people and has voluminous data on consumers' spending habits.

"We're seeing the beginning of what could be a fundamental shift in the model for fintech in China," said Martin Chorzempa, a research fellow at the Peterson Institute for International Economics who specializes in China's economy. "This seems to be an attempt to reverse course entirely from the China super app model that has proven so revolutionary."" [1]

It turns out that thieves in the Lithuanian government organize gatherings of thieves in the Lithuanian fintech, because it is easy to disappear here with the collected money.  



1. China Steps Up Oversight of Tech
Wei, Lingling; Yang, Stephanie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]30 Apr 2021: A.1.

Per karantinų metus amerikiečiai persikraustė --- dideli miestai prarado gyventojus, padidėjo priemiesčiai, pensininkai išvyko į pietus, kai prioritetai pasikeitė

 „Pandemija paskatino judėjimo pliūpsnį, kuris spartina amerikiečių gyvenamosios vietos pokyčius. Kai kurie jaunuoliai palieka miestus anksčiau, nei įprasta, o kai kurie vyresnio amžiaus žmonės paspartina išėjimą į pensiją. Mažiau atvykėlių bando keltis į miestus, o tai reiškia, kad išvykstančiųjų nepakeičia nauji gyventojai. Priemiesčiai tampa šių pokyčių nugalėtojais, žymėdami dešimties metų ilgio didžiųjų miestų augimo tendencijos pabaigą. 

Įmonės, ketinančios sumažinti pridėtines išlaidas ir išlaikyti talentus, atidaro ten biurus, o kūrėjai prideda patogumų, kad pramogų doleriai liktų vietoje. Didžiausiuose miestuose pokyčiai padeda ištrinti milijardus dolerių metinių pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčių ir skatina dviženklį nuomos kainų sumažėjimą. 

2020 m. didesnes pajamas gaunantys rajonai dėl migracijos prarado daugiau gyventojų, nei mažesnes pajamas gaunantys rajonai. 

Daugeliui kompanijų pranešus apie atvirumą nuotoliniam darbui pasibaigus pandemijai, miestai ruošiasi ateičiai, kai išlaidos viešajam transportui, pietavimui ir kitiems miesto ekonomikos veiksniams negrįš į iki pandemijos buvusį lygį. Visoje šalyje pietus, ypač Floridą ir Teksasą, papildė nauji namų ūkiai, o šiaurės rytuose miestai jų neteko. 

Ankstyvi 2020 m. surašymo rezultatai, susieti su 2020 m. balandžio 1 d. ir paskelbti šią savaitę, neatspindi daugumos koronaviruso pandemijos padarinių. „Wall Street Journal“ atlikta JAV pašto tarnybos nuolatinio adreso pasikeitimo duomenų analizė iki 2020 m. suteikia aiškiausią vaizdą apie tai, kaip milijonai šalies gyventojų juda per pandemiją, kai demografiniai pokyčiai yra dideli. 

Amerikiečiai migravo link mažiau tankių, prieinamesnių zonų, nes ieškojo daugiau erdvės ir kai kuriais atvejais jų nesusieja miestų centrai dėl galimybės dirbti iš bet kur. 

 Didžiuosiuose miestuose, įskaitant Niujorką, Čikagą, San Franciską ir Bostoną, pasikeitė šimtai tūkstančių gyventojų, todėl toks ryškus grynasis namų ūkių nuostolis dėl migracijos 2020 m. Praėjusiais metais Niujorke atsirado daugiau išvykusių, nei per pastaruosius dvejus metus. Didelių metropolinių zonų priemiesčiai užėmė didžiąją dalį nutekėjimo. Naujų priemiesčių namų ūkių migracija padidėjo 43% 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, padėdama išpūsti Dalasą, Indianapolį, Našvilį, Tenn. Ir Šarlotę, N.C. Mažesniuose metro rajonuose, įskaitant Solsberį, Md., Kolorado Springsą, Kolą, Alentowną, Pa, ir Boise'ą, Idaho, taip pat pastebimai išaugo naujokų skaičius. Taip padarė ir atostogų kryptys nuo Pietų Karolinos Grand Strand iki Juta pietvakarių raudonųjų uolų kalnų. Didmiesčių priemiesčiuose, kur atsirado daugiau naujų namų ūkių, kūrėjai išnaudoja permainą. Jie investuoja į vaikščiojančias priemiestines meistrų planuojamas bendruomenes, kuriose yra gryno oro erdvės, treniruoklių salės, vietinis maistas ir kiti patogumai, palengvinantys atvykėlių gyvenimą priemiesčiuose, sakė Chrisas Porteris, „John Burns Real Estate Consulting“ vyriausiasis demografas Irvine, Kalifornijoje. . "[1]

 

1. In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted. Campo-Flores, Arian; Overberg, Paul; De Avila, Joseph; Findell, Elizabeth. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Apr 2021: A.1.

In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted


"The pandemic has spurred a burst of mobility that is accelerating changes in where and how Americans live.

Some young people are leaving cities earlier than is typical, while some older people are speeding up retirement moves. Fewer newcomers are giving cities a try, meaning the people moving out aren't being replaced by fresh residents.

Suburbs are emerging as the winners from these changes, marking the end of a decadelong growth trend for big cities. Companies intent on lowering overhead and retaining talent are opening offices there, and developers are adding amenities to keep entertainment dollars local.

In the largest cities, the changes are helping erase billions of dollars of annual property tax revenue and fueling double-digit decreases in rents. In 2020, higher-income neighborhoods lost more residents to migration than lower-income neighborhoods.

With many companies signaling openness to remote work after the pandemic ends, cities are bracing for a future where spending on public transportation, lunches and other drivers of the urban economy don't return to pre-pandemic levels.

Nationwide, the South, especially Florida and Texas, added households, while the Northeast lost them. Early results of the 2020 census, pegged to April 1, 2020, and released this week, don't reflect most of the coronavirus pandemic's effects.

A Wall Street Journal analysis of U.S. Postal Service permanent change-of-address data through 2020 provides the clearest picture yet of how millions of domestic moves during the pandemic supercharged demographic shifts.

Americans migrated toward less-dense, more-affordable areas as they sought more space and, in some cases, became untethered by the ability to work from anywhere.

Big cities including New York, Chicago, San Francisco and Boston saw hundreds of thousands more residents move out than in, in changes they labeled permanent, causing the net loss of households from migration to widen by 71% in 2020 from the previous year. New York City saw more net moves out last year than it did during the two prior years combined.

The suburbs of large metropolitan areas captured much of the outflow. Net new suburban households from migration rose 43% in 2020 from the prior year, helping swell the counties surrounding Dallas, Indianapolis, Nashville, Tenn., and Charlotte, N.C., among others.

Smaller metro areas, including Salisbury, Md., Colorado Springs, Colo., Allentown, Pa., and Boise, Idaho, also experienced sharp net increases in newcomers. So did vacation destinations from the Grand Strand of South Carolina to the red-rock mountains of southwestern Utah.

In big-city suburbs -- which added more new households than smaller metros and towns combined -- developers are capitalizing on the shift. They are investing in walkable "surban" master-planned communities that feature fresh-air spaces, fitness facilities, local food and other amenities that ease newcomers into suburban living, said Chris Porter, chief demographer at John Burns Real Estate Consulting in Irvine, Calif." [1]


1. In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted. Campo-Flores, Arian; Overberg, Paul; De Avila, Joseph; Findell, Elizabeth. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Apr 2021: A.1.