"Kalbant apie tikrąją baudžiavą, įdomu, kad labai daug
dvarininkų, kai neteko nemokamų darbo rankų, nesugebėjo pakeisti veiklos,
pardavė savo dvarus ir išvažiavo į miestą pravalgyti paskutinių turto likučių.
Prisipažinsiu, kiek primena šiuolaikinius veikėjus, kurių
ypatingai daug provincijoje, kurie sėkmingai privatizavo kokią gamyklėlę ir dabar
arti žlugimo, nes kiekvienas minimalios algos pakėlimas smūgis į kepenis, kai
pakimba išmokos už naują džipą, o ir norinčių dirbti praktiškai už dyką nėra.
Verslas laikosi tik dėl to, kad dar yra senų partiečių vietos savivaldybėje ir
šie per „Rotary“ klubą pasuka pelningų užsakymų.
Didžiausia baimė, kad baudžiauninkai per rinkimus balsuos ne
taip, kaip norisi, ir prieigą prie vietinių finansinių upelių gaus kiti."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą