„Vistra Corp.“ priklauso 36 gamtinių dujų jėgainės, viena didžiausių Amerikos pajėgumų. Daugiau neplanuojama nei pirkti, nei statyti. „Vietoj to,„ Vistra “ketina investuoti daugiau, nei 1 milijardą dolerių į saulės ūkius ir baterijų kaupiklius Teksase ir Kalifornijoje, bandydama pertvarkyti savo verslą, kad išliktų elektros pramonėje, kurią pertvarko naujos technologijos. „Aš be galo vengiu tapti kitu „Blockbuster“ atveju (seniai bankrutavusiu)“, - sakė „Vistra“ vadovas Kurtas Morganas. - Neketinu ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip šis senas verslas mažėja.
Prieš dešimtmetį gamtinės dujos išstūmė anglį, kaip pagrindinį Amerikos elektros energijos šaltinį, nes skalūnų skaldymu atrakinta pigūs degalų kiekiai. Greitai iš eilės gamtinėms dujoms gresia tas pats sutrikimas, tik šį kartą dėl ekonomiškai efektyvių baterijų, įkrautų vėjo ir saulės energija.
Gamtinėmis dujomis kūrenama elektros energija sudarė 38% visos JAV gamybos 2019 m., pasak JAV Energetikos informacijos administracijos arba PAV, ir ji tiekia elektrą visą parą, taip pat gelbsti didžiausios paklausos metu. Vėjo ir saulės generatoriai įgijo didelę rinkos dalį, o mažėjant akumuliatorių kaštams, baterijos, susietos su ta žaliaja galia, pradeda žaisti tuos vaidmenis, kaupdamos nebrangią žaliąją energiją ir iškraunant ją saulei patekėjus ar nutilus vėjui.
Akumuliatorių atsargos išlieka mažiau nei 1% Amerikos elektros rinkos ir kol kas energiją daugiausia sunaudoja saulės generatoriai, kurių galia yra gana nuspėjama ir lengviau papildoma kaupiant. Tačiau, naudojant baterijas ir atsinaujinančią energiją, gresia bankrotas milijardų dolerių investicijoms į gamtines dujas, o tai kelia susirūpinimą, ar per pastaruosius 10 metų statytos elektrinės, finansuojamos tikintis, kad jos veiks dešimtmečius, taps "įstrigęs turtas“, įrenginiai, kurie išeina į pensiją, kol nesusimoka.
Visoje šalyje didelį atsinaujinančios energijos augimą iki šiol lėmė valstybės įgaliojimai, pagal kuriuos komunalinėms įmonėms reikėjo įsigyti tam tikrą ekologiškos energijos kiekį, ir federalinės mokesčių lengvatos, kurios vėją ir saulės energiją pavertė ekonomiškai konkurencingesne.
Tačiau pastaraisiais metais atsinaujinantys energijos šaltiniai tapo vis labiau konkurencingi be subsidijų, paskatindami daugiau įmonių savanoriškai mažinti anglies dvideginio išmetimą investuodami į vėjo ir saulės energiją iškastinio kuro sąskaita.
Švelnesnę tendenciją spartina didesnių valstijų ir federalinių reglamentų, skirtų klimato kaitai spręsti, šmėkla. Tuo tarpu saulės baterijų ūkiai kartu su baterijomis tampa konkurencingi su nuolat veikiančiomis dujų jėgainėmis. Tokio tipo projektai gali pagaminti energiją vos už 81 USD megavatvalandę, teigia Lazardas, o brangiausia dujų gamykla vidutiniškai siekia 73 USD už megavatvalandę. Pagrindinius Niujorke ir Kalifornijoje vykdomus akumuliatorių projektus iš dalies skatina valstybės įgaliojimai sumažinti anglies dvideginio išmetimą, o ne tik pagerinti akumuliatorių ekonomiką “[1].
Prisimenate, Lietuvos mokslininkai karštai rėmė skalūnų skaldymą Lietuvoje, kad, sunaikinus sunkia technika žemaičių melioracijos įrenginius, pabandyti išgauti truputėlį skalūnų dujų? Ar verta dalinti Europos Sąjungos pinigus tokiems durniems Lietuvos mokslininkams?
1. Batteries Challenge Natural Gas As America's No. 1 Power Source --- The dominant fuel faces disruption a decade after displacing coal
Blunt, Katherine. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]17 May 2021: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą