„Konfliktą su Kinija konstruodami kaip antikomunistinę užsienio politiką, jie kita ranka Seime priima sutartį su komunistiniu Vietnamu. Seime kuriamos rezoliucijos apie žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, bet Lietuva Jungtinėse Tautose (JT) balsuoja už Jungtinių Valstijų (JAV) sankcijų Kubai pasmerkimą. Kalbame apie žmogaus teisėmis grįstą užsienio politiką, o kitoje nuotraukoje ministras šypsosi, spaudžia rankas, ir giriasi būsimu bendradarbiavimu su politiniais režimais, pavyzdžiui, Jungtiniais Arabų Emiratais, kurių žmogaus teisių padėtis yra viena blogiausių pasaulyje“, – pateikė pavyzdžius socialdemokratas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dr. Laurynas Šedvydis.
„Šiemet Lietuva sau leido įsivelti į daug ir didelių užmojų įvairiuose diplomatiniuose frontuose, tačiau teigiamų rezultatų kol kas nematyti. Antai metų pradžioje po neatsakingo energetikos ministro komentaro susvyravo santykiai su Latvija. Vėliau sekė bandymas tarpininkauti politinėje krizėje Sakartvele, peraugęs į dar didesnį konfliktą. Ten Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pradėjo vykdyti savo asmeninę, o ne valstybės diplomatiją. Išeities konflikte su Baltarusija nesiseka rasti jau daugiau nei metai. Paskutinės batalijos su Kinija, panašu, didesnio palaikymo nesulaukė ir Europos Sąjungos tarpe, kuri iš esmės keisti savo politikos Kinijos atžvilgiu neketina“, – vardino L. Šedvydis.
Socialdemokratas diskusijai kėlė klausimą, ar dabartinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) diktuojama užsienio politika laikytina apskritai vertybine politika."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą