Ką manome apie Lietuvos verslininkus?

 

“Per trisdešimt nepriklausomybės metų lietuviškas verslas spėjo užsitarnauti daug įvairių stereotipų. Išvardinkime labiausiai žinomus ir populiariausius.

Lietuvis prekybininkas užspaus tiekėją, išspaus iš jo paskutinius centus bei galiausiai jį nusipirks (įvykdys taip vadinamą vertikalią integraciją).

Lietuvis statybininkas sukurs schemą, kuri leis bankrutuoti neatsiskaičius su rangovais. Tas pats statybininkas parduos butus kartoninėmis sienomis ir liks nenubaustas.

Stambus lietuvis verslininkas pirks įtaką, įdėjęs grynus pinigus į dėžę nuo stipraus alkoholinio gėrimo, lyg nebūtų civilizuotesnio būdo nusipirkti tą pačią įtaką.

Lietuvis verslininkas mieliau rinksis verslo modelį, kurio pagrindinis konkurencinis pranašumas bus paremtas kaina ir todėl stengsis samdyti pigią darbo jėgą, idealiu atveju – už minimalią algą.

Lietuvis technologijų didmeistris, net jei sukurs vienaragį, tai tas vienaragis bus viso labo dėvėtų drabužių internetinė parduotuvė. Ir taip toliau, ir panašiai.

Lietuvos verslas – tai pinigų plovimas, PVM grobstymas, darbuotojų išnaudojimas, neatsiskaitymas su tiekėjais, lygių galimybių neįgyvendinimas, žemos algos, Jasikevičiaus leksika nuo pirmadienio iki penktadienio (kai kur ir savaitgaliais), apvemtos sodybos per įmonės balių, Radžio koncertas per tą patį balių, seksizmas, mobingas, patyčios ir galiausiai – bankrotas.”