"Grybauskaitei barantis, jog Lietuva
neturėjo drąsos atstovėti savo pozicijos, labai svarbu patikslinti, kad ją
reikėjo atstovėti ne po, o prieš skandalą. Lietuva turėjo siekti griežtesnių
tranzitą apimančių sankcijų, tačiau tik kaip bendro ES sprendimo, kuris
atsispindėtų pačiose sankcijose. To nepasiekusi Lietuva eilinį kartą išsišoko
vienašališkais veiksmais ir eilinį kartą liko be sąjungininkų palaikymo tokioje
avantiūroje. Tas pats veiksmas nebūtų jokia avantiūra, jeigu būtų pasiektas ir
priimtas ES vardu. Ten reikėjo stengtis ir rodyti stuburą. Nesugebėjus to
padaryti, tenka pripažinti ES sprendimus ten, kur jie iš tiesų yra ES.
Piktinimaisi, kaip gali būti, kad Lietuva dabar neva nebe valstybė, o tik
pravažiuojama teritorija, žavūs, bet demagogiški – su tokiu sienų traktavimu
besąlygiškai sutikta, pasirašant ES sutartis.
Apibendrinant reikia įvardyti
tikrąją tranzito draudimo istorijos žalą. Tranzito
istorija buvo žalinga ne dėl to, kad buvo provokuojama Rusija, o dėl to, kad
mūsų svarbiausių partnerių akyse vėl – kaip su Taivano atstovybės atidarymu –
vienašališkais veiksmais stojome į kovą, kurioje ne tik norimas, bet ir būtinas
visos ES ir, tiesą sakant, NATO palaikymas. Šių veiksmų, dabar jau aišku,
ėmėmės be išankstinio susitarimo su partneriais ir jų akyse praradome bent dalį
pasitikėjimo ir pagarbos, kaip nuspėjama ir stabili valstybė. Tai yra tikroji
istorijos žala. Pastarieji du metai rodo, kad Užsienio reikalų ministras iš
tokių klaidų niekada nepasimoko."
Kam jam mokytis? Jis juk atsidūrė jo postuose giminystės ryšių dėka. Ką jis bedarytų, nieko jam nebus. Jis tyčiojasi iš mūsų visų ir iš viso likusio pasaulio. Tikėkimės, kad Šimonytė nekeičia jos nuomonės ir leis mums išsirinkti kitus, kai ateis tam laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą