JAV pareigūnų teigimu, Rusijai pritrūkus bepiločių orlaivių, Iranas planuoja įsikišti

Praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose paskelbta informacija, kad Rusija ieško šimtų ginkluotų ir neginkluotų stebėjimo bepiločių orlaivių iš Irano, atspindi Maskvos poreikį užpildyti kritinę mūšio lauko spragą ir rasti ilgalaikį itin svarbios kovos technologijos tiekėją – teigia JAV žvalgybos, karo ir nepriklausomi analitikai.

 

Prezidento Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pateikė keletą detalių apie praėjusį pirmadienį žurnalistams atskleistą žvalgybos vertinimą, įskaitant tai, ar siuntos buvo pradėtos. Tačiau kiti JAV pareigūnai sakė, kad Iranas ruošiasi pateikti net 300 nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių ir jau šį mėnesį pradės apmokyti Rusijos karius, kaip juos panaudoti.

 

Rusija išnaudojo daugumą savo tiksliai valdomų ginklų, taip pat daug bepiločių orlaivių, kuriuos ji naudojo, kad padėtų tolimojo nuotolio artilerijai smogti taikiniams per kelis mėnesius trunkantį bombardavimą. Tuo tarpu pirmosios amerikietiškų sunkvežimių, daugybinių raketų paleidimo įrenginių partijos, anot dviejų JAV pareigūnų, sunaikino daugiau, nei dvi dešimtis Rusijos amunicijos sandėlių, oro gynybos aikštelių ir komandų postų, todėl Maskvai reikia labiau kovoti su naujais, pažangiais Vakarų ginklais.

 

Įeina Iranas, kuris dešimtmečius buvo pirmaujantis bepiločių orlaivių kūrėjas.

 

Iranas tiekė bepiločių orlaivių technologijas „Hezbollah“ Libane; husių sukilėliams Jemene, puolantiems Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus; ir šiitų milicijai Irake, kurios atakavo Irako ir Amerikos kariuomenę.

 

„Rusija kreipiasi į sąjungininkę, kuri daug skraidino bepiločių orlaivių sudėtingoje aplinkoje“, – sakė Samuelis Bendetas, Rusijos dronų ir kitų ginklų specialistas iš CNA, tyrimų ir analizės organizacijos Arlingtone, Va.

 

„Nors rusai vis dar turi bepiločių orlaivių, jie neturi visų tipų, kurių jiems reikia."

 

Rusijos susitarimas su Iranu pabrėžia vis didėjančią bepiločių orlaivių svarbą šiuolaikiniam karui ne tik per sukilimus ar kovos su terorizmu operacijas, bet ir per klasikinius tradicinio stiliaus konfliktus. Ginčytame mūšio lauke, kuriame dvikovos artilerijos užtvara yra lemiamas veiksnys, jei puolimas nepavyksta arba pasiseka, dronai vaidina pagrindinį vaidmenį.

 

Rusijos delegacija bent du kartus per pastarąsias penkias savaites – birželio 8 d. ir liepos 5 d. – apsilankė oro uoste centriniame Irane, kad ištirtų bepiločius orlaivius, kuriuos galima apginkluoti, sakoma J. Sullivano pranešime, kurį paskelbė Baltieji rūmai ir anksčiau pranešė CNN. Rusai peržiūrėjo dronus Shahed-191 ir Shahed-129, remiantis palydoviniais vaizdais, kuriuos Baltieji rūmai pateikė kartu su pareiškimu „The New York Times“.

 

Ukraina turėjo savo bepiločių orlaivių parką ir taip pat panaudojo šimtus JAV ir kitų NATO šalių, tokių, kaip Turkija, tiektų, kad sunaikintų šimtus Rusijos tankų ir šarvuočių vežėjų, pranešė kariškiai.

 

Tačiau analitikai teigė, kad Rusijos kontrdronai ir elektroninė karo įranga, įskaitant trukdymo įrenginius, sumenkino buvusią Amerikos ir Turkijos bepiločių orlaivių sėkmę.

 

Neseniai paskelbtoje Londono tyrimų organizacijos „Royal United Services Institute“ ataskaitoje padaryta išvada, kad Ukrainai reikia daugiau savo elektroninės karo įrangos, kad galėtų kovoti su pažangiomis Rusijos sistemomis.

 

Ukrainos stebėjimo dronai, padedantys nusitaikyti į Rusijos karius, išgyvena tik maždaug savaitę, kol Rusijos gynyba juos sudaužo arba numuša, sakoma pranešime.

 

Ukraina ir jos šalininkai Kongrese prašė Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkų pateikti daugiau ir didesnių bepiločių orlaivių, kurie galėtų nešti daugiau ginklų ir ilgiau išbūti aukštyje, kaip ir Gray Eagle lėktuvai. JAV pareigūnai kol kas atmetė šiuos pasiūlymus, baimindamiesi, kad Gray Eagle būtų lengvi Rusijos oro gynybos taikiniai, o prezidentas Vladimiras V. Putinas taip pat gali juos laikyti eskaluojančiais.

 

Rusija turėjo savo didžiulį bepiločių orlaivių arsenalą, tačiau galimas šimtų ginkluotų ir neginkluotų Irano bepiločių orlaivių pristatymas padėtų Kremliui papildyti laivyną, kuris per beveik penkis mėnesius trukusią kampaniją patyrė didelių nuostolių.

 

Rusija prarado dešimtis žvalgybinių bepiločių orlaivių Ukrainos oro gynybai ir dėl klaidingų savo atakų bei trukdžių ankstyvoje konflikto fazėje. Stebėjimo dronai yra būtini šlifavimo mūšiui. Tačiau Rusijos gynybos pramonei sunkiai sekasi sukurti galingus ginkluotus bepiločius orlaivius dideliais kiekiais ir kitus nuotoliniu būdu valdomus orlaivius, galinčius ištisas valandas skristi aukštai virš taikinių, sakė analitikai.

 

Rusijos kariuomenė patobulino bepiločių orlaivių naudojimą. Maži nepilotuojami orlaiviai buvo palaima greitai nusitaikyti į Ukrainos pajėgas ir perduoti koordinates atgal į Rusijos ilgesnio nuotolio ginklus, įskaitant haubicas ir minosvaidžius.

 

„Jie tikrai tobulina savo įgūdžius“, – šį pavasarį apie Rusijos kariuomenės bepiločių orlaivių naudojimą sakė Ukrainos armijos majoras Kostjantynas, kuris saugumo sumetimais atsisakė nurodyti savo pavardę.

 

Ukrainos kariai Donbase – teritorijos plote šalies rytuose, kuri tapo Rusijos karinės kampanijos židiniu, pareiškė, kad į jų artileriją beveik iš karto nusitaiko Rusijos priešprieša, kurią jie iš dalies priskiria bepiločių orlaivių naudojimui.

 

Rusijos bepiločiai orlaiviai – pirmiausia Orlan-10, nedidelis fiksuoto sparno orlaivis, kartu su mažais, parduodamais internete keturkopteriais – smarkiai pakeitė Ukrainos pajėgų judėjimą mūšio lauke. Jie stato savo transporto priemones po medžiais ar kita danga ir turi paslėpti artilerijos vienetus, kad jų neaptiktų virš galvos esantis stebėjimas.

 

Tačiau net ir tinkamai maskuodami, prorusiškos žiniasklaidos kanalai dažnai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip Ukrainos įranga buvo nukreipta ir sunaikinta, kai viršuje skraido dronas.

 

Tačiau pastarosiomis savaitėmis B. Bendett ir kariniai analitikai teigė, kad Rusijos pranašumas bepiločių orlaivių karuose sumažėjo. Apie 50 „Orlan-10“ buvo numušti dėl Ukrainos ar atsitiktinio Rusijos gaisro ar užstrigimo, pranešė analitikai.

 

Dėl to tebėra didelė paklausa jau parduodamų vartotojų modelių ir modifikuotų mėgėjiškų dronų, atsparių trukdžiams. Analitikai teigia, kad abi šalys naudoja sutelktinio finansavimo kampanijas, kad pakeistų prarastą įrangą.

 

Rusija ir Iranas davė prislopintus atsakymus nuo pono Sullivano atskleidimo.

 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus S. Peskovas trečiadienį atsisakė pasakyti, ar Maskva planuoja įsigyti Irano bepiločių orlaivių. Jis sakė, kad V. Putinas neplanuoja aptarti šio klausimo per šią savaitę numatytą kelionę į Teheraną.

 

Vakarų ir net kai kurie Rusijos analitikai teigia, kad Kremlius daugelį metų matė bepiločių orlaivių vertę įvairiuose konfliktuose visame pasaulyje, taip pat ir Sirijoje. Ir vis dėlto Rusija nebuvo pasiruošusi dideliam poreikiui Ukrainoje.

 

Jurijus Borisovas, kuris iki praėjusios savaitės ėjo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas, praėjusį mėnesį duodamas interviu Rusijos naujienų organizacijai sakė, kad Rusijos kariuomenė turėjo agresyviau dislokuoti bepiločius orlaivius kovinėse zonose.

 

„Manau, kad mes pavėluotai įsitraukiame į rimtą nepilotuojamų transporto priemonių diegimą – toks yra tikslas“, – organizacijai RBC sakė P. Borisovas.

 

Jungtinės Valstijos nematė požymių, kad Iranas būtų perdavęs Rusijai bepiločius orlaivius, penktadienį per Pentagono instruktažą sakė aukštas karinis pareigūnas. Tačiau JAV pareigūnai ir analitikai teigė, kad akivaizdus Maskvos susitarimas su Iranu buvo svarbus vieno didžiausių ginklų tiekėjų planetoje vaidmens pasikeitimas.

 

„Rusija yra įpratusi parduoti karinę įrangą tokioms tautoms, kaip Iranas, o ne atvirkščiai“, – sakė P.W. Singer, Vašingtono „New America“ strategas, daug rašęs apie dronus.

 

Iranas išplatino kruopščiai suformuluotus komentarus apie savo karinį bendradarbiavimą su Rusija, kuriuos kai kurios Irano žiniasklaidos priemonės aiškino, kaip bepiločio lėktuvo susitarimo patvirtinimą.

 

Antradienį Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani žurnalistams sakė, kad „karinis bendradarbiavimas tarp Irano ir Rusijos Federacijos naujų technologijų srityje pastaruoju metu reikšmingai nepasikeitė“.

 

Tiksliai, kokių bepiločių orlaivių Rusija gali ieškoti iš Irano, lieka neaišku, nors Baltųjų rūmų paskelbti palydoviniai vaizdai rodo rimtų užuominų.

 

Pastaraisiais metais Iranas ir jo įgaliotiniai surengė daugybę išpuolių prieš amerikiečių karius Irake ir Sirijoje su ginkluotais bepiločiais orlaiviais, kurie, JAV pareigūnų nuomone, buvo sukurti ir pagaminti šalies viduje. Spalio 20 d. Iranas paleido penkis vadinamuosius savižudžių bepiločius orlaivius į amerikiečių bazę Al Tanf pietų Sirijoje, tačiau tik du sprogo nuo smūgio, kaip buvo numatyta.

 

JAV kariuomenės lyderiai tikėjo, kad atakas panašiais bepiločiais orlaiviais praėjusiais metais Irake surengė Irano remiamos milicijos.

 

Be bepiločių orlaivių, Iranas turi vis sudėtingesnį tolimojo nuotolio raketų arsenalą, kurį jis potencialiai galėtų pateikti Rusijai, pavyzdžiui, tas, kurios buvo panaudotos, prieš dvejus metus atakuojant JAV bazes Irake, dėl kurios amerikiečiai buvo sužeisti.

 

Pentagonas daug neinvestavo į savižudžius dronus, kurie gali būti pakankamai maži, kad tilptų į kuprinę, tačiau įsigijo trumpojo nuotolio versiją, vadinamą „Switchblade“.

 

Ponas Bidenas leido 100 bepiločių orlaivių „Switchblade“ iš Pentagono atsargų perkelti į Ukrainą kovo mėnesį, o 120 dronų „Phoenix Ghost“, kurie, pareigūnų teigimu, buvo panašūs į „Switchblade“ balandį. Gegužę Pentagonas paskelbė, kad nuo Bideno administracijos pradžios Ukrainai atidavė 700 bepiločių orlaivių „Switchblade“."