"Kyjivui neigiant savo atsakomybę dėl incidento Lenkijoje bei
siekiant į tyrimą įtraukti ir Lietuvą, politologai sako, kad taip Ukraina ieško
jos poziciją galinčių apginti sąjungininkų Vakaruose.
„Ukrainiečiai mano, kad Lietuva matys situaciją panašiai
kaip Ukraina. (...) Matau daug rizikų ir nelabai žinau, kokia nauda iš to būtų.
Nebent mūsų inžinieriai žino kažką, ko nežino amerikiečiai ar lenkai. Bet kol
kas sunku tuo būtų patikėti“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius
Mariuszas Antonowiczius.
Taip jis kalbėjo Lietuvai gavus Ukrainos notą, kuria Vilniui
siūloma įsitraukti į Lenkijoje vykdomą tyrimą dėl pasienyje nukritusios
raketos, pražudžiusios du žmones.
Anot Kyjivo, tarptautiniame tyrime galėtų dalyvauti Ukraina,
Lietuva ir Lenkija bei JAV, pastarosios dvi šiuo metu jau atlieka savo tyrimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį
sakė gavęs patvirtinimą, jog Ukrainos specialistai dalyvaus tyrime.
CNN šaltinio Ukrainos prezidento kanceliarijoje teigimu, kad
Ukrainos tyrėjai jau atvyko į vietą Lenkijoje, kur antradienį nukrito raketa.
Anot ekspertų, Ukrainos bandymas dalyvauti tyrime įtraukiant
Lietuvą gali turėti daugiau neigiamos įtakos pačiam Kyjivui, nes kyla rizikų,
jog tokie veiksmai bus suprasti kaip skaldantys vienybę.
„Tai yra rizikinga, ką jie šiuo metu daro. (...) Noras įtraukti
daugiau šalių, kurios visiškai nesusijusios šiuo atveju, kelia klausimą, kam to
reikia. Man atrodo, kad tai gali būti suprasta, kaip nepasitikėjimas incidentą
tiriančiomis šalimis“, – BNS teigė TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
„Čia yra ekspertizės klausimas. Ar būtinai jos reikia
papildomos? Ar amerikiečių, lenkų ekspertizės nepakanka?“ – pridūrė ji.
Politologai taip pat įžvelgia rizikų, kad NATO pozicijai
prieštaraujantis ukrainiečių vertinimas dėl raketos gali sumažinti vakariečių
norą remti Ukrainą ir pakurstyti dalies visuomenės nuotaikas, jog taip bandoma
įtraukti Aljansą į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Instinktyvus nerimas“
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Lenkijoje
antradienį nukritusią raketą, Vakarų lyderių reakcijos buvo gana santūrios. Jie
išreiškė visapusišką palaikymą Varšuvai, tačiau iš karto nepuolė kaltinti
Maskvos.
Tuo metu Kyjivas iš karto pareiškė, jog tai – Rusijos
raketa.
Tuo metu Vakarų šalys teigia, kad pirminiai duomenys rodo,
jog raketą paleido nuo Kremliaus išpuolių besiginančios Ukrainos pajėgos ir ji
tuomet netyčia nuklydo į kaimyninę šalį.
„Manau, kad jie paskubėjo tą dieną, kai visi labai
akivaizdžiai buvo labai atsargūs. Ukrainiečiams buvo palanku turėti idėją, kad
tai rusų raketa“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Pasak jos, tokią poziciją lėmė „instinktyvus nerimas“, jog
prisipažinimas gali sumažinti paramą. Vis dėlto ji neatmeta varianto, kad
Kyjivas turi informacijos, kuri nėra prieinama partneriams.
„Arba jie turi informacijos, kurios kažkodėl nepateikia,
arba nenori trauktis nuo savo naratyvo ir išlikti aiškios aukos statuse. Jiems
tai yra, pripažinkime, palanku. Nežinau, kodėl Ukraina mano, kad suardyti šitą
nuoseklų Vakarų naratyvą yra palankiau, nei prie jo prisitaikyti. Tai didelis
neaiškumas“, – kalbėjo politologė.
„Man atrodo, kad viena iš jų baimių – pakenkti naratyvo apie
save kontrolei“, – pridūrė ji.
„Daugiau neigiamų pasekmių“
Savo ruožtu M. Antonowiczius pabrėžia, kad Ukraina
paprasčiausiai bijo pripažinti, kad „kažkur buvo suklysta ar kažkas nesuveikė“.
„Aš galiu suprasti, kodėl Ukraina taip elgiasi. Ji bijo, kad
dėl to suaktyvės kai kurių politinių jėgų nenoras duoti daugiau ginkluotės, jie
sakys, kad jei ukrainiečiai šaudo į mus, kodėl turime jiems padėti“, – sakė
politologas.
„Jie bijo, kad įsitvirtinus šitam naratyvui, kad čia buvo
ukrainiečių raketa, pasekmės bus žymiai blogesnės. O jei įsitvirtins naratyvas,
kad čia Rusijos raketa, tai tada vienintelis atsakas būtų duoti Ukrainai dar
daugiau ginklų, galbūt įkurti neskraidymo zoną Ukrainos pasienyje“, – pridūrė
jis.
Politologas pabrėžė, kad toks Ukrainos nelankstumas ir
kategoriška pozicija gali būti išnaudota Kremliaus propagandos, siekiant
parodyti Kyjivą kaip didesnio karo kurstytoją.
„Su tokia pozicija jis pats sau kenkia. Tai taip pat kenkia
ir Ukrainos palaikymo koalicijai Vakaruose ir ne tik“, – sakė M. Antonowiczius.
Ukrainai pakvietus Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje
nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis
pareiškė palaikantis tokią idėją.
Vis dėlto politologai šią Lietuvos diplomatijos vadovo
poziciją vertina skeptiškai.
„Turint omeny tą pasitikėjimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, tai
Lietuva galėtų atlikti tokį neviešą vaidmenį ir perduoti žinutę, kad tokia
pozicija gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių“, – kalbėjo M. Antonowiczius."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą