„Kinija didina pastangas plėtoti palydoviniu ryšiu maitinamą interneto tinklą, kuris galėtų konkuruoti su Elono Musko „Starlink“, kuris greitai išsiplėtė visame pasaulyje ir kurio kariniai pritaikymai buvo demonstruojami Ukrainos gynyboje nuo Rusijos.
Pekino siekis sukurti palydovinio plačiajuosčio ryšio tinklą susidūrė su kliūtimis, įskaitant ribotus paleidimo pajėgumus ir technologines kliūtis.
Tačiau Starlink gebėjimas palaikyti spartų interneto ryšį su Ukraina, nepaisant pažeistos šalies telekomunikacijų infrastruktūros, pabrėžė, kad reikia panašių palydovų parkų, skriejančių arti Žemės, vadinamų žvaigždynais.
Kinijos kariniai tyrinėtojai paragino greičiau dislokuoti Kinijos žvaigždynus, remdamiesi susirūpinimu, kad pagrindinės orbitos gali tapti perpildytos.
Šiuo metu Kinijoje statomos naujos paleidimo aikštelės, o šalies palydovų pramonė plečiasi, kai į ją įeina naujos valstybinės ir privataus sektoriaus įmonės.
Viena privati bendrovė „Beijing Tianbing Technology“ siekia sukurti raketas, kurios vienu paleidimu išskleistų iki 60 palydovų – maždaug tiek pat, kiek iš dalies daugkartinio naudojimo raketų „Falcon 9“, kurias Musko „SpaceX“ naudoja „Starlink“ tiekti.
Praėjusį mėnesį Tianbingas žengė reikšmingą žingsnį daugkartinio naudojimo transporto priemonių kūrimo link, kai pirmą kartą išsiuntė į orbitą skystojo kuro raketą. Mažesnės Falcon 9 paleidimo sąnaudos ir didelė naudingoji apkrova buvo labai svarbios greitam Starlink augimui.
„Visiškai įmanoma, kad per dvejus metus Kinijos naudingosios apkrovos apimtis padvigubės“, – sakė Blaine'as Curcio, Honkonge įsikūrusios bendrovės „Orbital Gateway Consulting“, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas Kinijos kosmoso sektoriui, įkūrėjas.
„SpaceX“ ėmėsi veiksmų, kad apribotų „Starlink“ naudojimą tiesioginėms karinėms operacijoms, pavyzdžiui, vadovaujant dronų smūgiams. Vis dėlto Ukrainos kariuomenė ir toliau naudojo „Starlink“ kitiems ryšiams, o tarnyba teikė ryšius ir nekarinėms šalies agentūroms.
Be vyriausybių, daugiau privataus sektoriaus įmonių planuoja konsteliacijas, įskaitant Amazon.com ir Rivada Space Networks, įsikūrusias Vokietijoje. „OneWeb“, Londone įsikūręs palydovų operatorius, iš dalies priklausantis JK vyriausybei, neseniai užbaigė savo žvaigždyną.
Palydovinis plačiajuostis ryšys tapo nacionaliniu Kinijos prioritetu 2020 m. balandžio mėn., kai aukščiausia šalies ekonomikos planavimo agentūra įtraukė jį į „naujos infrastruktūros“ pageidavimų sąrašą, kaip dalį Pekino siekio būti savarankiškam pagrindinių technologijų srityje. Vėliau tais pačiais metais Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, Jungtinių Tautų agentūra, registruojanti palydovinius laivynus, gavo Kinijos paraiškas dėl dviejų žvaigždynų, kurių iš viso yra mažiausiai 7808 palydovai.
„SpaceX“ prireikė maždaug ketverių metų nuo pirmosios „Starlink“ palydovų partijos paleidimo iki maždaug 4000 palydovų. Praėjusiais metais bendrovė atliko daugiau nei 30 „Starlink“ skrydžių, o jos vadovai teigė, kad planuoja paspartinti tempą 2023 m. Penktadienį „SpaceX“ išsiuntė į orbitą 22 palydovus, naudodama raketą „Falcon 9“, o tai jau 17-asis su Starlink susijęs startas šiais metais.
Pasak astrofiziko Jonathano McDowello, stebinčio pasaulinius skrydžius į kosmosą, 2022 m. Kinija paleido 182 palydovus, tai yra mažiau, nei dešimtadalis tų, kurie buvo dislokuoti iš JAV.
„Kinija taip pat nori sukurti „Starlink“, – anksčiau šį mėnesį per McCain instituto remiamą renginį sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell. "Vieno dalyko Kinija neturi – jie neturi daugkartinio naudojimo raketų. Tikiu, kad jas gana greitai pasieks", – sakė ji.
„SpaceX“ neatsakė į prašymus pakomentuoti Kinijos konkurenciją.
Kinijos kosmoso pramonės raida paspartėjo po to, kai 2014 m. Pekinas atvėrė ją privačiam sektoriui. Nors šiame sektoriuje vis dar dominuoja valstybinės įmonės, Orbital Gateway's Curcio teigia, kad šiuo metu šalyje yra apie dvi dešimtis komercinių paleidimo įmonių.
Šalyje jau yra daugiau, nei 700, veikiančių palydovų orbitoje, iš kurių maždaug pusę kariuomenė dislokuoja JAV pajėgoms sekti visame pasaulyje, sakė generolas Chance'as Saltzmanas, Kosmoso pajėgų kosminių operacijų vadovas, kovo mėnesį vykusiame Kongreso klausyme. Daugiau, nei 30, palydovų sudaro Beidou, Kinijos alternatyvą JAV valdomai pasaulinei padėties nustatymo sistemai." [1]
1. China Aims to Challenge Musk's Starlink. Leong, Clarence;
Maidenberg, Micah.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 22 May 2023: B.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą