„Kinijos partinė valstybė, ilgą laiką skęstanti tarp paslapčių, kuria juodąją dėžę aplink informaciją apie antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką, o tai kelia nerimą pasaulio verslui ir investuotojams.
Paskatinta prezidento Xi Jinpingo dėmesio nacionaliniam saugumui, valdžios institucijos pastaraisiais mėnesiais apribojo arba visiškai nutraukė prieigą prie įvairių duomenų bazių, apimančių įmonių registracijos informaciją, patentus, pirkimų dokumentus, akademinius žurnalus ir oficialius statistikos metraščius.
Pastarosiomis dienomis faktas, keliantis didelį susirūpinimą: panašu, kad prieiga prie vienos svarbiausių Kinijos duomenų bazių – Šanchajuje įsikūrusios „Wind Information Co.“, kurios ekonominius ir finansinius duomenis plačiai naudoja analitikai ir investuotojai tiek šalyje, tiek už jos ribų – išsenka.
Neseniai išplėtus Kinijos kovos su šnipinėjimu įstatymą, kuriuo siekiama kovoti su numanomomis užsienio grėsmėmis, daugelis užsienio ekspertų centrų, tyrimų firmų ir kitų nefinansinių subjektų nustato, kad negali atnaujinti Wind prenumeratos dėl to, ką Wind apibūdino kaip „atitikties“ problemas, teigiama interviu su Vakarų mokslininkais ir makroekonomikos analitikais metu.
„Wind Service“ atstovas elektroniniame laiške teigė, kad klientai, norintys pratęsti sutartis, turi susisiekti su savo sąskaitų valdytojais. Atstovas plačiau nekomentavo.
Padidinti informacijos apribojimai atsirado Pekinui pradėjus kampaniją, skirtą Vakarų vadybos konsultantams, auditoriams ir kitiems paslaugų teikėjams, kuriais tarptautinės bendrovės remiasi, vertindamos riziką Kinijoje, ir spaudimą.
Anot verslo vadovų, kurie konsultavosi su Kinijos valdžios institucijomis, šis dvilypis požiūris yra dalis platesnio masto pastangų sugriežtinti Komunistų partijos kontrolę, kaip likęs pasaulis formuoja savo požiūrį į Kiniją. Pasak jų, tai taip pat yra pastangos iš esmės uždaryti Kiniją nuo užsienio įtakos.
Anot jų, už postūmio slypi stiprėjantis pono Xi, įtakingiausio Kinijos lyderio nuo Mao Zedongo laikų, įsitikinimas, kad Vakarai, ypač JAV, kelia egzistencinę grėsmę partijos valdžiai. Ponas Xi praėjusią savaitę pirmininkavo Politinio biuro posėdyje, kuriame buvo pabrėžta būtinybė „geriau koordinuoti vystymąsi ir saugumą“ – partijų kalbos plačiai interpretuojamos, kaip signalas, kad užsienio grėsmių atremimas yra svarbesnis už užsienio investicijų įtraukimą.
Kinijos Valstybės tarybos informacijos biuras neatsakė į sekmadienį išsiųstą prašymą pakomentuoti. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas penktadienį pareiškė, kad „Kinija yra įsipareigojusi ginti užsienio verslo teisėtas teises ir interesus bei sukurti palankią aplinką užsienio investicijoms“.
Plačios Kinijos pastangos gąsdina užsienio įmones ir investuotojus, jau dabar kovojančius su padidėjusia geopolitine rizika, susijusia su jų investicijomis Kinijoje. Taip yra todėl, kad JAV ir kitoms užsienio įmonėms reikia dar daugiau korporatyvinės informacijos, kad galėtų naršyti vis sudėtingesnėje Kinijos verslo aplinkoje, iš dalies dėl JAV sankcijų, nukreiptų šimtams Kinijos subjektų, ir Pekino atsakomųjų veiksmų.
Blogėjantys JAV ir Kinijos santykiai jau paskatino daugelį aukščiausio lygio vadovų susimąstyti apie kai kurių operacijų perkėlimą iš Kinijos arba kitaip sumažinti gaunamą poveikį iš Kinijos.
„Kuo vyriausybei sunkiau suprasti Kiniją, dėl to Kinijos rinka taps mažiau patraukli kapitalui, ypač ilgalaikiams įsipareigojimams“, – sakė Gary Rieschelis, rizikos kapitalistas, investavęs Kinijoje daugiau, nei tris dešimtmečius.
Penktadienio pareiškime apie Kinijos investicinį klimatą JAV prekybos rūmai išskyrė intensyvesnę vyriausybės kontrolę profesionalių paslaugų įmonėms, kurias tarptautinės įmonės naudoja rizikos vertinimui, ir perspėjo, kad šie veiksmai „dramatiškai padidina verslo neapibrėžtumą ir riziką“ Kinijoje.
Tarp įmonių, į kurias nusitaiko valdžios institucijos: JAV konsultacinė įmonė „Bain & Co.“, kuri teigė, kad jos Šanchajaus biuro darbuotojai neseniai buvo apklausti Kinijos policijos; JAV išsamaus patikrinimo įmonė „Mintz Group“, kuri teigė, kad jos Pekino biuro darbuotojai buvo sulaikyti po reido; JK auditoriaus Deloitte Pekino biuro, kurio veikla buvo sustabdyta iki birželio mėnesio, neskaitant maždaug 31 mln. baudos dėl klaidų audituojant turto valdymo bendrovę, esančią valstybės nuosavybėje. Deloitte pareiškė, kad gerbia sprendimą dėl baudos.
Be to, pastaraisiais mėnesiais Kinijos policija netikėtai lankėsi bendrovės „Capvision“, ekspertų konsultacijų ir tyrimų paslaugų teikėjo Niujorke ir Šanchajuje, biure, pasak įmonei artimų žmonių. Policija apklausė „Capvision“ vietinius darbuotojus dėl Kinijos ekspertų pavardžių jos tinkle, sakė žmonės. Šanchajaus policija ir „Capvision“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Nors Kinijoje veikiantys užsienio vadovai teigė, kad susitikimai su valdžios institucijomis ar jų vizitai nebūtinai yra neįprasti, sulaikymai ir bendras suėmimų intensyvumas dabartinėje kampanijoje buvo pastebimas, ypač dėl to, kad pastūmėjimas buvo susietas su sugriežtinta prieiga prie duomenų bazių, tokių, kaip „Wind“.
„Dėl nacionalinio saugumo priežasčių užsienio prieiga prie įvairių duomenų bazių buvo apribota“, – sakė Vašingtono ekspertų centro Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos ekspertas Gerardas DiPippo. „Grynasis poveikis bus mažesnis, siekiant pagerinti Kinijos nacionalinį saugumą ir labiau izoliuoti Kiniją nuo užsienio tyrėjų, bandančių suprasti šalį“.
Dabartinė kampanija rodo, kad Pekinas jaučiasi įsitikinęs, kad įmonės per daug pasitiki Kinija, kad imtųsi ir išvyktų. Daugelis užsienio kompanijų vis dar mano, kad Kinija yra svarbi rinka, o įmonės, įskaitant tas, kurios parduoda Kinijos vartotojams, siekia padidinti savo pėdsaką šalyje. Virtinė aukšto rango užsienio vadovų pastaraisiais mėnesiais lankėsi vietiniuose jų kompanijų biuruose ir dalyvavo vyriausybės remiamose konferencijose.
Tačiau naujausi tyrimai taip pat rodo, kad vis daugiau JAV ir Europos įmonių, priimdamos investicinius sprendimus, prioritetus perkelia ne Kinijai, o kitoms šalims.
Nuolatinis judėjimas atsiriboti Kinijoje buvo vykdomas daugelį metų. Pekinas nuo 2010 m., valdant pono Xi pirmtakui Hu Jintao, pradėjo griežtinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti tai, ką Pekinas plačiai apibrėžia, kaip valstybės paslaptis.
Per pastarąjį dešimtmetį šios pastangos tapo aktualesnės, valdant ponui Xi.
Ankstesniais metais Kinijos valdžia daugiausia dėmesio skyrė politinių disidentų kalboms, o komentarai apie ekonomiką ir verslo ataskaitos buvo santykinai nevaržomi.
Nuo 2014 m. Kinija priima įstatymus, kuriais siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą. Pavyzdžiui, dėl 2021 m. priimto duomenų saugumo įstatymo ir naujų taisyklių, ribojančių duomenų siuntimą į užsienį, užsienio įmonėms ir investuotojams buvo sunku gauti tokią informaciją apie tiekimą ir įmonių finansines ataskaitas. Kinijos duomenų bazes, pradedant akademinėmis, pvz., Kinijos nacionalinę žinių infrastruktūrą, baigiant korporatyvinėmis, tapo daug sunkiau pasiekti iš užsienio.
Verslo vadovai teigė nerimaujantys, kad praėjusią savaitę Kinijos įstatymų leidėjo priimtas išplėstas kovos su šnipinėjimu įstatymas gali kriminalizuoti kasdienę verslo veiklą, pavyzdžiui, žvalgybos informacijos rinkimą apie vietos rinkas ir verslo partnerius, įtraukiant juos į išplėstinį šnipinėjimo apibrėžimą." [1]
Turint platesnę informaciją apie Kinijos rinką, daug lengviau planuoti sankcijas, kurios teoriškai būtų labiau skausmingos Kinijai ir mažiau skausmingos Vakarams. Atrodo, Kinija pasimokė iš šios istorijos.
1. China Curbs Information Flow, Unnerving Global Businesses
Wei, Lingling; Kubota, Yoko; Strumpf, Dan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 May 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą