„Pekinas nori sugriežtinti informacijos perdavimo taisykles,
kad slapti duomenys nepatektų į užsienį. Tai paliečia mokslininkus,
verslininkus ir žurnalistus.
Kinijoje jaučiamas neapibrėžtumas tarp analitikų.
Vienintelis dalykas, kuris kol kas atrodo aiškus, yra tai, kad Pekinas uždaro
vis daugiau duomenų šaltinių kitoms šalims. Vienas iš jų sako, kad taip pat
norėtų sužinoti, kur visa tai veda. Ir jis negali pasakyti, kurias sritis
paveikia Kinijos priemonės prieš informacijos srautą. Užrakinimo ženklai apima
informacijos sritį.
Prieš kelias dienas Kinijos vadovybė sugriežtino saugumo
įstatymą, kuris išplečia šnipinėjimo baudžiamąjį nusikaltimą ir apima visų
dokumentų, duomenų, medžiagų ir objektų, turinčių įtakos nacionaliniam
saugumui, atskleidimą. Tai neapibrėžia, kas patenka į nacionalinio saugumo
sritį. Tai gali turėti įtakos bet kokiam informacijos atskleidimui.
JAV ambasadorius Pekine Nicholasas Burnsas antradienį
pareiškė, kad dėl teisės aktų gali kilti pavojus akademikams, profesoriams ir
žurnalistams, o kasdienė veikla ir deramas patikrinimas taip pat gali būti
neteisėtas iš tarptautinių kompanijų. „Kai tai derinate su kai kuriomis
baudžiamosiomis priemonėmis, kurių Pekino vyriausybė neseniai ėmėsi prieš
Amerikos bendroves, mes dėl to esame labai susirūpinę“, – sakė Burnsas.
Xi nori „nustatyti apsauginę sieną aplink tautą“
Kinijos vadovybė jau kurį laiką stiprina savo gynybą nuo
užsienio įtakos. Sumažėja priklausomybės, išvengiama pažeidžiamumo visose
srityse. Pekinas mato save ekonomiškai ir kariškai apsuptą Amerikos ir jos
partnerių. Dar 2020 metais valstybės vadovas ir partijos lyderis Xi Jinpingas
politinio biuro posėdyje pareiškė, kad „mes pastatysime apsauginę sieną aplink
tautą“. Šiuo tikslu Pekinas priėmė daugybę naujų saugumo įstatymų. Tai vis
dažniau taikoma ir informacinėms sritims.
Tai trukdo Vakarų atliekamiems tyrimams: nuo balandžio mėn. Kinija
apribojo užsieniečiams prieigą prie CNKI – didžiausios iki šiol tyrimų duomenų
bazės. Ten siūlomus mokslinius leidinius ar statistikos metraščius vargu ar
galima pamatyti iš užsienio. Kinijos duomenų bazės teikėjas šį žingsnį
pateisino naujomis „tarpvalstybinio duomenų perdavimo priemonėmis“.
Tai pasiekia įmones: svarbi Šanchajaus finansų ir ekonomikos
duomenų bazė „Wind“, kuri teigia turinti duomenis apie milijonus įmonių,
darbuotojų ir teisinių bylų, neseniai nustojo siūlyti pratęsti prenumeratą iš
užsienio, praneša „Wall Street Journal“. „Wind“ tai pateisino tuo, kad ji turinti laikytis
„reglamentų“.
Draudimai išvykti ir užsieniečiams
Tai trukdo žurnalistams: redaktorius Dong Yuyu, dirbęs
didžiajame partijos laikraštyje „Guangming Daily“, buvo suimtas dėl kaltinimų
šnipinėjimu. Dongas reguliariai susitikdavo su užsienio diplomatais,
žurnalistais ir tyrinėtojais. Kinijos politologai, praeityje retkarčiais
pasidaliję savo analize su užsienio spauda, dabar nusisuka. Jei pastaruoju
metu jų telefono numeriai ir el. pašto adresai dar nebuvo išjungti.
Tai trukdo konsultantams ir auditoriams: per pastarąsias
kelias savaites buvo atliktos kratos Amerikos audito firmų „Bain“ ir „Mintz“
biuruose Kinijoje, o „Mintz“ Kinijos darbuotojai buvo areštuoti.
„Financial
Times“ cituoja susijusius asmenis, sakančius, kad Amerikos sankcijos Kinijai
padidino patikimų tiekimo grandinių bandymų poreikį. Be puslaidininkių
sektoriaus, tai turi įtakos, pavyzdžiui, tekstilės tiekėjų tikrinimui, kad, kaip
reikalauja JAV įstatymai, jokios medžiagos, pagamintos, naudojant priverstinį
darbą uigūrų Sindziango provincijoje, nepasiektų JAV.
Ir galiausiai tai paliečia žmones, turinčius žinių: naujasis
kovos su šnipinėjimu įstatymas leidžia valdžios institucijoms uždrausti išvykti
žmonėms, kurie laikomi keliančiais pavojų „nacionaliniam saugumui“. Tiesą
sakant, tai buvo anksčiau. Visai neseniai ilgametis Japonijos farmacijos
kompanijos „Astellas“ Kinijos biuro vadovas buvo suimtas, apkaltinus šnipinėjimu,
prieš pat noro grįžti namo realizavimą. Farmacijos pramonė turi labai jautrius duomenis.
Pekinas siunčia prieštaringus signalus
Kinijos santykiai su JAV smarkiai smunka, santykiai su
Japonija taip pat nuolat blogėja. Kova dėl valdžios dabar atsispindi ir
informacinėse priemonėse, kurios iki šiol pirmiausia buvo naudojamos prieš
Amerikos ir Japonijos institucijas. Europiečiai kol kas atrodo mažiau paveikti.
„Po naujo saugumo įstatymo tarp Europos įmonių Kinijoje
nematau jokių rūpesčių“, – sako Jörg Wuttke, Europos prekybos rūmų Pekine
prezidentas. Tačiau įmonės būstinėje yra „dirginimo“, sako Wuttke. „Naujojo
įstatymo formuluotė tokia neaiški, kad neaišku, ką tai detaliai reiškia užsieniečiams.
Ši neaiški kalba mane trikdo labiausiai.“ Pekinas siunčia prieštaringus
signalus.
Pradėjęs eiti pareigas 2012 m., Xi pabrėžė nacionalinį
saugumą ir Komunistų partijos koncentraciją bei išsaugojimą. Tai prieštarauja
dabartinei plačiai paplitusiai žiniai, kad Kinija vėl atsidaro užsienio
investicijoms ir kelionėms, pasibaigus drakoniškoms Covid priemonėms.
Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ teigimu, tik praėjusią savaitę
Politbiuras paragino dėti daugiau pastangų, kad į šalį būtų pritrauktos užsienio
investicijos. Xi pirmininkavo Politinio biuro posėdžiui.
„Viena vertus, Kinija imasi veiksmų prieš Amerikos
konsultacines firmas ir stabdo informacijos atskleidimą“, – sako Wuttke. „Kita
vertus, čia yra absoliutus žavesio puolimas – ypač prieš europiečius, bet
provincijos kovoja dėl bet kokių investicijų, todėl laukiami ir pinigai iš
Amerikos bei Japonijos.“ Wuttke tai dar kartą parodo „koks siloso sistema
Kinija: čia ekonomika ir čia saugumas. Dažnai dešinė ranka nežino, ką daro kairė."
Panašiai skundėsi ir Amerikos ambasadorius Pekine. „Per
pastaruosius trejus metus matėme mūsų visuomenių atsiejimą“, – sakė Nicholasas
Burnsas. „Tai nėra sveika. Tai nėra išmintinga. Amerika nori kalbėtis. Pekinas turėtų pasitikti mus pusiaukelėje. Iki šiol Pekinas nerodė jokių
to ženklų. Nepasitikėjimas dominuoja“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą