Kokiam karui ruošiasi NATO rytinio flango šalys?

 

„NATO rytinio flango valstybės persiginkluoja ir ruošiasi karui, bet Vokietija ir dauguma kitų didžiausių NATO narių – ne.

 

Dėl praėjusių metų įvykių Ukrainoje visos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės pažadėjo padidinti karinius biudžetus. Narės įsipareigojo pateikti kelių milijardų dolerių ginklų užsakymus ir pastatyti ginklų pramonę ant karo pagrindo.

 

Tačiau, praėjus daugiau, nei metams, šalys juda labai skirtingu greičiu.

 

Didžiausia takoskyra tarp kaimynių Vokietijos ir Lenkijos. Remiantis nauja Vokietijos ekonomikos ekspertų centro IFO instituto analize, Berlynas šiemet nepasieks 18,5 mlrd. eurų. Atotrūkis ypač didelis, nes Vokietijos ekonomika yra maždaug šešis kartus didesnė už Lenkijos.

 

Didėjantis gynybos prioritetų skirtumas tarp dviejų didžiausių Europos šalių smarkiai sumažina Vakarų sąjungininkų įtampą dėl jų noro įsipareigoti persiginkluoti. Konfliktui įžengus į lemiamą fazę prieš numatomą Ukrainos puolimą ir didėjant užsitęsusio konflikto dėl išsekimo perspektyvai, ištikimiausi Kijevo šalininkai teigė, kad Europa turi sekti JAV Demokratų vadovybę ir pasiruošti išplėstinei konfrontacijai.

 

Nors nė viena NATO narė atvirai neprieštarauja tokiai pozicijai, daugelis biudžetus didina tik pamažu, o kai kurios, įskaitant Kanadą, Ispaniją ir Italiją, net išleidžia mažiau, palyginti su BVP. Išlaidų lygis žada būti karštų ginčų klausimas, kai NATO lyderiai liepos mėnesį susitiks kasmetiniame viršūnių susitikime Vilniuje, Lietuvoje.

 

NATO narės 2014 metais susitarė iki kitų metų gynybai skirti bent 2% bendrojo vidaus produkto. Aljanso duomenimis, pernai tik septynios iš 30 NATO narių pasiekė 2 proc., įskaitant Lenkiją.

 

Po įvykių Ukrainoje 2022 m. vasario mėn. daugelis narių įsipareigojo padidinti išlaidas. Šalys, esančios arčiausiai Rusijos, išlaidas didino agresyviausiai, o toliau į vakarus esančios narės judėjo lėčiau.

 

NATO duomenimis, Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, gynybos išlaidos pernai siekė 1,5 % BVP, tačiau praėjus kelioms dienoms po konflikto pradžios, kancleris Olafas Scholzas pažadėjo kasmet viršyti 2 % tikslą ir paskelbė apie nebiudžetinio fondo kūrimą su 100 milijardų eurų, arba apie 108 milijardus dolerių, fondo, skirto persiginklavimui paspartinti.

 

Nuo to laiko Vokietijos karinės išlaidos beveik nepakilo, o fondas liko beveik nepaliestas. Ekonomistai teigė, kad tokiais tempais Vokietija gali nepasiekti 2% tikslo ir netgi dar labiau atsilikti.

 

Vokietijos finansų ministerija atsisakė komentuoti, ar Vokietija pasieks NATO tikslą. Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad Vokietijos išlaidos gynybai toliau didės ir vidutiniškai per penkerius metus sieks 2% BVP.

 

IFO apskaičiavo, kad 2% Vokietijos BVP šiemet sudarytų 81,1 milijardo eurų, o karinėms išlaidoms dėl to pritrūks 17,1 milijardo eurų. Tai yra didžiausias NATO pinigų vertės trūkumas, nors 14 kitų narių, kurių ekonomika yra mažesnė, turi didesnį BVP trūkumą, nurodė IFO.

 

Lenkija, priešingai, šiemet pirmauja NATO pagal karines išlaidas procentais nuo BVP – 4,3 proc., rodo IFO analizė. Varšuva, atvira Ukrainos gynėja ir Rusijos priešininkė, nuo 2021 metų šią dalį padidino daugiau, nei dvigubai, pranešė IFO.

 

Ji pateikė daug didelių ginklų užsakymų iš JAV ir Pietų Korėjos, įskaitant orlaivius ir tankus.

 

IFO duomenimis, Lenkijoje 2% BVP šiais metais sudarytų apie 14,8 milijardo eurų, o išlaidos viršys 16,9 milijardo eurų. Tai būtų beveik lygiai tokia pati piniginė vertė, kaip ir Vokietijos trūkumas.

 

Lenkija paragino savo didesnes sąjungininkes, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, skirti daugiau lėšų gynybai. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis neseniai duotame interviu pagyrė Scholzo įsipareigojimą praėjusiais metais kaip „gana drąsų“, tačiau apgailestavo, kad veiksmų tempas „neatitinka tikslų“.

 

Viena iš akivaizdaus Vokietijos nuosmukio priežasčių yra infliacija, kuri padidina Vokietijos nominalųjį BVP, todėl tikslą pasiekti vis sunkiau. Net oficialiais NATO skaičiavimais, naudojant pastovius 2015 metų dolerius, Vokietija linkusi atsilikti nuo sąjungininkių. Infliacija ir didėjančios finansavimo išlaidos taip pat turi įtakos pinigų išleidimui, pavyzdžiui, didėja eksploatacinės išlaidos ir atlyginimai, o karinė įranga tampa mažiau prieinama.

 

Išlaidoms įtakos turi ir politiniai skaičiavimai. Nors finansų ministras Christianas Lindneris palankiai vertina didesnes karines išlaidas, jis atmetė galimybę didinti mokesčius ar padidinti biudžeto deficitą, kad tai būtų finansuojama, bent jau nemažinant išlaidų kitur.

 

Lenkas Morawieckis sakė, kad nors jis mano, kad vis didesnė Vokietijos lyderių dalis palaiko Scholzo karinių išlaidų perkėlimą, jis taip pat mato, kad „tam tikra jų politinio elito ir verslo elito dalis norėtų grįžti į įprastą verslą, ir tai man kelia nerimą. “.

 

Vokietija gerokai padidino savo paramą Ukrainai, bet ne visa tai skaičiuojama, kaip karinės išlaidos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai Berlyne pareiškė, kad Vokietija tapo antra pagal dydį jo šalies ginklų tiekėja po JAV, įskaitant neseniai paskelbtą paketą, kurio vertė siekia 2,7 milijardo eurų." [1]

 

  Kokiam karui ruošiasi NATO rytinio flango šalys? Jei šis karas yra branduolinis, pasiruošimo nereikia. Juk gana greitai jie dainuos su angelais be brangių pasiruošimų. Taigi NATO rytinio flango valstybės nesupranta, kokiame pasaulyje jos gyvena. NATO rytinio flango šalys eikvoja žmonijos išteklius. Lenkijos premjeras Morawieckis dar pasisako už mirties bausmės įvedimą, atrodo, kad dėl to angelai irgi nebus patenkinti, Morawieckį matydami.

1. Defense Spending Divides NATO. Michaels, Daniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 May 2023: A.1.