"Komisija nori padidinti ES biudžetą. Didžioji dalis skiriama
pagalbai Ukrainai.
Nedaug liko iš pasiūlymų dėl suverenumo fondo – atsako į JAV
milijardus ekologiškoms technologijoms.
Kai valstybių ir vyriausybių vadovai po ilgos kovos
patvirtino ES 2021–2027 metų biudžetą ir 1,8 trilijono eurų atkūrimo fondą
„Koronai“, Ukrainos akyse nebuvo. „Nuo to laiko pasaulis labai pasikeitė“, –
antradienį Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Po trejus metus trukusios nuolatinės krizės ir 30 milijardų
eurų pagalbos Ukrainai išnaudota visa 2021–2027 m. finansinės programos apimtis
ir maržos. Štai kodėl ES neturi kitos išeities, kaip tik vėl kištis į biudžetą
– neapkraunant ES valstybių, kurios pačios kenčia nuo krizių pasekmių.
50 milijardų eurų Ukrainai
Todėl Europos Komisija siūlo padidinti su 65,8 mlrd. eurų jos biudžetą.
Didžioji dalis skiriama pagalbai Ukrainai. Per ateinančius
ketverius metus jiems numatyta 50 milijardų eurų. Tačiau iš jų 33 milijardai
eurų turi tekėti „tik“ kaip paskolos, kad būtų patenkinti neatidėliotini
finansiniai šalies poreikiai. Bus tęsiama ankstesnė kasmėnesinė 1,5 mlrd. eurų
parama. Dar 17 milijardų eurų planuojama, kaip tiesioginės dotacijos iš ES
biudžeto.
Komisija nori sušvelninti migracijos pasekmes su 15 mlrd. eurų.
Pinigai skirti sienų kontrolei, taip pat trečiosioms šalims, kurios
bendradarbiauja su ES, taip pat Sirijos pabėgėliams Turkijoje ir kitose šalyse.
Be to, remiantis Komisijos pasiūlymu, 19 milijardų eurų bus
skirta finansuoti padidintoms palūkanoms už ES susidariusią skolą Koronos
atkūrimo fondui. Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas
pabrėžė, kad iki 2027 m. tam skirti 14,9 mlrd. eurų jau buvo panaudoti šią
vasarą. Kadangi dėl infliacijos kyla valstybės tarnautojų atlyginimai,
numatomos papildomos išlaidos – 1,9 mlrd. Į rezervą nenumatytoms išlaidoms
ketinama skirti tris milijardus eurų.
Suvereniumo fondas bus panaikintas
Dešimčia milijardų eurų Komisija nori skatinti naują
strateginių technologijų platformą. Taip ketinama sujungti įvairių ES fondų ir
struktūrinių fondų lėšas, skatinančias investicijas į žaliąsias technologijas,
biotechnologijas ir skaitmenines technologijas, tokias, kaip kvantiniai
kompiuteriai, virtualioji realybė ar 5G mobiliojo ryšio standartas. Komisija
tikisi panaudoti pinigus privačių įmonių investicijoms pritraukti, todėl bendra
suma padidės iki 160 mlrd. eurų.
Tai gerokai neatitinka reikalavimų, kuriuos pastaraisiais
mėnesiais iškėlė tokios šalys, kaip Italija ir Prancūzija.
Atsakydamas į Amerikos infliacijos mažinimo įstatymą (IRA),
pramonės komisaras Thierry Bretonas paragino skirti 350 milijardų eurų fondą
ekologiškesnėms technologijoms skatinti. Von der Leyen paskelbė pasiūlymą dėl
suverenumo fondo birželio mėn. „Platforma yra naujas suverenumo fondas“, – sakė
Hahnas. Privalumas yra tai, kad pinigai gaunami greitai.
Anksčiau Vokietija ir kitos šalys buvo aiškiai pasakiusios,
kad jos nerems tokio suverenumo fondo, kokį iš pradžių planavo komisija.
Dabartiniam pasiūlymui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir valstybės.
Hahnas siekia susitarti iki gruodžio mėn.
Tačiau neaišku, ar valstybės pritars pasiūlymams be pagalbos
Ukrainai.
Siekdama suteikti ES daugiau tiesioginių pajamų, Komisija
taip pat siūlo naujus nuosavus išteklius, kurie turėtų būti pagrįsti valstybių
įmonių pelnu, bet nebūtų mokesčiai."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą