Vargu ar
Gabrielius Landsbergis sugalvojo skandalą su Kinija. Čia jo senelio Vytauto
Landsbergio pėdsakai aiškūs. Landsbergiai moka privatizuoti naudą jiems ir
nacionalizuoti, perduoti visai lietuvių tautai, iškylančias problemas.
Ryškiausias to pavyzdys – santykiai su lenkais. Vytauto Landsbergio vadovaujama
gauja priėmė negirdėtus pasaulyje įstatymus ir pavertė žemę Lietuvoje kilnojamu
turtu. Prisidengdamas žmonos vardu, Vytautas Landsbergis perkėlė žemes iš kaimo
ir užėmė žemes Vilniuje, kurios teisėtai priklauso Vilniaus lenkams. Visa gauja
tai pakartojo. Brangios žemės Vilniuje privatizuotos Landsbergių giminės ir jų
pakalikų vardu. Problema santykiuose su lenkais lieka visai Lietuvai.
Tai
pakartoti tikėjosi ir su Kinija. Jeigu mums būtų pavykę sukelti spalvotą
revoliuciją Kinijoje (deja, nepavyko), Gabrielius Landsbergis, kaip pirmas ir
aršiausias kovotojas su kinais, taptų žymiu veikėju Europos Sąjungoje su
visomis privilegijomis. O mums liktų didžiulis krepšys nuostolių dėl sugriautų Lietuvos
santykių su pasaulio fabriku, Kinija. Kuo baigėsi šis skandalas?
"Prieš dvejus metus ryžtingai
skelbėme „stojantys į demokratijos pusę“, kurdami Taivano ambasadą Lietuvoje.
Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis karingai
grūmojo autoritarinei Kinijai. Kivirčijosi ir mūsų užsienio politiką valdantys
politikai – Prezidentas ir užsienio reikalų ministras – ne dėl turinio, bet dėl
to, kaip tą ambasadą užvadinti: Taivano ar Taivaniečių. Gyrėmės, kovodami su
Kinijos drakonu, o garsūs politologai pabrėžė, kad „Vertybės tapo Lietuvos prekės ženklu“.
Ambasadą įkūrėme. Vietos ginčai dėl
pavadinimo nepadėjo. Kinija suprato, kad bent jau pradžioje de facto
kūrėme Taivano ambasadą ir ne juokais supyko. Ėmėsi ypač skaudžių veiksmų Lietuvos ekonomikai.
Krito Klaipėdos uosto krova, sumažėjo Kinijos prekių importas į Lietuvą, o
lietuviškų prekių eksportas Kinijon smigo į nematytas žemumas. „Vertybių“
prekės ženklas ekonomikoje atnešė tik nuostolius: bendrą konsoliduotą neigiamą
rezultatą Lietuvai skaičiuojame ne dešimtosiomis bendrojo vidaus produkto (BVP)
dalimis, bet BVP procentais. Realiais skaičiais – šimtais milijonų eurų. „Didelė
dalis produkcijos, kuri keliaudavo į Kiniją, tikrai atras savo rinkas“, –
ramino ministras Gabrielius
Landsbergis, keliaudamas po Australiją ir Singapūrą. Deja, jam nepavyko perkelti Klaipėdos uostą į Australiją.
„Vertybiniai“ politikai sukūrė darbo
ir mūsų diplomatiniam korpusui: Europos Sąjungos reikalavome spausti Kiniją dėl
neteisėtų veiksmų prieš Lietuvą. Plušėjome net iki Pasaulio prekybos
organizacijos. Šalia to „mezgėme“ santykius su Taivanu – Seimo pirmininkė
Viktorija Čmilytė-Nielsen pati keliavo į tolimąją šalį. Žadėtos milijardinės
investicijos, kurios su kaupu kompensuos „ambasados“ žalą Lietuvos biudžetui.
Bet investicijų milijardai nuplaukė į Vokietiją ir Lenkiją. O Lietuva gavo
„nosį“ su keletu milijonų kelioms įmonėms.
Šiandien – po dvejų metų –
vertybinei politikai atėjo galas. Išmintingi šaiposi: „vertybinė užsienio
politika“ išregistruota iš Lietuvos prekių ženklų registro. Į
Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui, G. Landsbergis
demonstratyviai su Taivano pareigūnu nesusitiko. Net ir šioje situacijoje M.
Maldeikis surado argumentų. O G. Landsbergis „nuosekliai“ kartojo: „mes
laikomės vienos Kinijos politikos <...>, kuri implikuoja, kad oficialių
kontaktų mes nepalaikome.“
Disonansas? Taip, tokia nuolatinė
būsena šalyje, kurią valdo vagys ir muzikantai. Dar ir vakuumas. Išminties, nesavanaudiškumo bei tikros vertybinės
politikos Lietuvai. Viliuosi, netrukus tą vakuumą užpildysime jų atsakomybe. Ne
tik politine, bet ir teisine."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą