„Iš dailių E14 autobuso sėdynių Montevidėjuje, Urugvajaus sostinėje, sunku pasakyti, kad sklandžiai veikianti elektrinė mašina yra kiniška. Tik erelio akimis keleivis pastebėtų mažytį lango lipduką su Kinijos gamintojo BYD pavadinimu. Keleiviams korespondento susirūpinimas dėl autobuso kilmės kelia suglumimą: kur čia problema.
Tačiau Jungtinių Valstijų politikai nerimauja, kad Lotynų Amerikos auganti priklausomybė nuo Kinijos žaliųjų technologijų – nuo elektrinių autobusų iki saulės baterijų – yra problema ir net grėsmė.
Įtampa auga, nes statymas didelis. Greitas ekologiškų technologijų, pvz., elektrinių transporto priemonių (EV), saulės baterijų ir baterijų, pritaikymas yra gyvybiškai svarbus pastangų sustabdyti klimato kaitą ramstis.
Šios technologijos taip pat yra ekonominis smūgis. 2022 m. paskelbtos tiesioginės užsienio investicijos į atsinaujinančią energiją visame pasaulyje sudarė daugiau nei 350 mlrd. dolerių.
Dėl to žaliosios technologijos tapo naujausiu Jungtinių Valstijų konkurencijos su Kinija frontu.
Lotynų Amerika čia vaidina labai svarbų vaidmenį. Pasaulyje pirmaujanti 60 % elektros energijos regione gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Ji gali pasigirti daugybe svarbiausių mineralų, reikalingų ekologiškoms technologijoms sukurti, ir yra pakankamai turtinga, kad būtų rimta jos rinka.
Kinija taip dominuoja pasaulinėje saulės baterijų, baterijų ir vėjo turbinų gamyboje, kad JAV lyderiai baiminasi pralaimintys žaliųjų technologijų lenktynes tiek visame pasaulyje, tiek savo kieme.
Kitos besivystančios šalys, kurios bando tapti ekologiškomis, balansuodamos Kinijos ir JAV įtampą, turėtų atkreipti dėmesį.
Kinija daugiausia dėmesio skiria tam, ką ji vadina „naujaisiais trimis“: elektromobiliams, ličio jonų akumuliatoriams ir saulės baterijoms.
2021 m. jos šių produktų eksportas į Lotynų Ameriką jau sudarė 5 mlrd. dolerių. Nuo tada jų beveik padvigubėjo. Apskritai dominuoja Brazilija, tačiau eksportas į platesnį regioną auga dar sparčiau. „Kinijos svarba mūsų rinkai yra didžiulė“, – sako Rodrigo Sauaia iš Brazilijos fotovoltinės energijos asociacijos, pramonės organizacijos.
Apie 99 % į Lotynų Ameriką praėjusiais metais importuotų saulės baterijų buvo pagamintos Kinijoje. Tai netgi daugiau, nei galėtų manyti Kinijos dominuojanti padėtis saulės energijos srityje, kur ji turi 80 % pasaulinių gamybos pajėgumų; vėjo atveju šis skaičius yra daugiau, nei 60 proc. Čilės sostinės Santjago gatvėse važinėja daugiau kiniškų autobusų, nei bet kuriame kitame mieste už Kinijos ribų. Praėjusiais metais apie 70 % į Lotynų Ameriką importuotų elektromobilių buvo kiniški. Ir daugiau, nei 90% ličio jonų baterijų, importuotų į Pietų Ameriką, taip pat buvo kiniškos.
Kinijos tiesioginės investicijos į žaliąsias technologijas ir statybas žemyne auga. Remiantis Margaret Myers iš Inter-American Dialogue, Vašingtone veikiančios ekspertų grupės, duomenimis, 2015 m. jos investicijos į energiją staiga perėjo prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Ji padidino susidomėjimą elektros skirstymu ir perdavimu. Komunalinių paslaugų sandoriai, kurių vertė 17 mlrd. dolerių, sudarė apie 75% Kinijos susijungimų ir įsigijimų per pastaruosius penkerius metus Lotynų Amerikoje. Valstybinė Kinijos komunalinė įmonė State Grid nusipirko du didžiausius Čilės elektros skirstytuvus ir aptarnauja maždaug pusę šalies rinkos. Po daugybės įsigijimų Peru valstybinės Kinijos įmonės ketina kontroliuoti visos elektros energijos paskirstymą sostinėje Limoje.
Kiti žalieji sektoriai taip pat pritraukia investicijų. 2022 m. Kinijos įmonės į elektromobilių pramonę investavo 2,2 mlrd. dolerių. Didžioji dalis to buvo skirta elektromobilių ir baterijų gamybai Brazilijoje, Meksikoje ir Argentinoje. Brazilijoje BYD perėmė buvusią Ford gamyklą rytuose. (Simbolika nepasimetė ir didiesiems Vašingtone.) Tai bus didžiausias BYD centras už Azijos ribų, iš pradžių pagaminantis 150 000 transporto priemonių per metus, o tai ji gali padidinti iki 300 000. Meksikoje BYD planuoja panašaus dydžio gamyklą.
Daugelis Lotynų Amerikos tai vertina, kaip gerą naujieną. Kinijos saulės baterijos ir elektriniai automobiliai yra pigūs ir veiksmingi. Bet kokį šurmuliavimą dėl didėjančio importo atsveria viltis, kad Kinijos investicijos paskatins daugiau ekologiškų įrankių gamybos vietoje, o tai paskatins darbo vietų kūrimą ir augimą. Saulės baterijose tai atrodo abejotina. Kinija yra tokia dominuojanti, o plokštės taip standartizuotos, kad gamyba, tikriausiai, liks Kinijoje.
Labiau tikėtinas ličio apdorojimas baterijoms. Praėjusiais metais Kinijoje Čilės prezidentas Gabrielis Boricas paskelbė, kad Kinijos metalų apdirbimo įmonė „Tsingshan“ investuos 233 mln. dolerių. „Svarbiausia“, – sakė jis, – „kursime vertės grandines ir perduosime žinias“. Vietinė vėjo jėgainių gamyba taip pat atrodo patikima.
Sulčių spaudimas iš energijos
Didžiausias vietos ekologiškos gamybos potencialas yra elektromobiliuose, kuriuos Brazilija bando paspartinti didindama importo tarifus. BYD planas pagaminti 150 000 elektromobilių per metus Brazilijoje yra didelis statymas, atitinkantis daugiau, nei pusę bendrovės pasaulinio eksporto 2023 m. ir daug daugiau, nei 18 000 BYD transporto priemonių, kurias tais metais importavo Brazilija. Tačiau Brazilija yra didelė rinka, joje 2023 m. įregistruota 2,3 mln. naujų transporto priemonių. Tik 2,5 % iš jų buvo elektrinės, tačiau tai buvo dvigubai daugiau, nei 2022 m. Tai, kad kaimyninės Lotynų Amerikos šalys taip pat elektrifikuoja savo laivynus, padidina galimybę.
Evanas Ellisas iš JAV armijos karo koledžo sako, kad nesutarimas dėl žaliųjų technologijų yra „civilizacinė kova“ Jungtinėms Valstijoms, kurią sudaro trijulė rūpesčių. Pirma, Kinijos žaliosios technologijos gali kelti grėsmę saugumui JAV ir kitiems. Prezidentas Joe Bidenas neseniai įsakė atlikti nacionalinio saugumo tyrimą dėl Kinijos žaliųjų technologijų keliamos rizikos ir perspėjo, kad Kinijos elektromobiliai gali būti „nuotoliniu būdu pasiekiami ir (arba) išjungti“. Viena baimė yra ta, kad jie gali rinkti duomenis apie jautrias karines vietas. Ekstremalesnis dalykas yra tai, kad nuotolinė prieiga gali paversti juos ginklais.
Toks niūrus scenarijus yra tolimas, ypač Lotynų Amerikoje. Net jei toks kišimasis būtų techniškai įmanomas, o tai toli gražu nėra aišku, bet koks bandymas ar grasinimas ginkluoti elektromobilius padarytų didelę žalą Kinijos pasaulinei automobilių pramonei. Saulės baterijų ar vėjo jėgainių keliama grėsmė yra dar mažesnė. Pačios saulės baterijos yra „durnos“ ir pagal numatytuosius nustatymus niekur nesiunčia duomenų. Sujungtoms dalims, tokioms, kaip keitikliai, nors dominuoja Kinijos įmonės, rinkoje yra daug kitų variantų.
Saugumas yra svarbus Lotynų šalių lyderiams, bet kita prasme. „Švaresnės energijos siekimas taip pat yra nacionalinio saugumo klausimas“, – sako Diego Pardow, Čilės energetikos ministras. Jis sutinka, kad diversifikuoti energetikos partneriai yra svarbūs. Tačiau net jei daug Čilės žaliųjų technologijų atkeliauja iš Kinijos, mažinant priklausomybę nuo importuojamų dujų ir naftos, naudojant Čilės vėją ir saulę, sumažėja nacionalinio saugumo rizika, nes tai sumažina Čilės priklausomybę nuo nesantaikos Artimuosiuose Rytuose ar Ukrainoje, aiškina jis.
Antroji Jungtinių Valstijų baimė yra ta, kad lotyniška priklausomybė nuo Kinijos žaliųjų technologijų suteikia Kinijai politinį svertą, kurį ji gali panaudoti, darydama spaudimą bet kam nuo Taivano iki išskirtinių kasybos sandorių. Tačiau saulės kolektorių ir vėjo turbinų svertas yra nedidelis, kai jie yra sumontuoti. Be to, Lotynų Amerika gali pasigirti apie 60 % pasaulinių ličio išteklių – tai yra patogus ekologiškas derybų elementas. Svertas taip pat gali atsirasti iš bet kokių ekonominių ryšių, o Jungtinės Valstijos ir Europa apskritai yra daug didesnės investuotojos Lotynų Amerikoje, nei Kinija. Nors Kinija gali sparčiausiai judėti ekologiškų technologijų srityje, Europa ir JAV taip pat yra aktyvios. Didžiausias 2022 m. Lotynų Amerikoje paskelbtas atsinaujinančių išteklių projektas buvo aviacinio biokuro gamykla Panamoje, kurią stato JAV įmonė. Tuo tarpu Europa tikisi didelio vaidmens žaliojo vandenilio srityje. Jungtinės Valstijos vis dar yra didžiausia prekybos partnerė visai Lotynų Amerikai.
Kai kurie susirūpinimai dėl politinio spaudimo yra labiau pagrįsti. Didesnę ypatingos svarbos infrastruktūros dalį, pvz., Peru ir Čilės elektros skirstomuosius tinklus, nuosavybės teise valdanti, Kinija kelia didesnį nerimą, nes elektronų srautas laidais yra tai, ką eksploatuojanti įmonė gali lengvai sutrikdyti. Skirtingai nei Europoje ir JAV, daugelyje Lotynų Amerikos šalių trūksta institucijos, kuri vertintų užsienio investicijas strateginiais ar nacionalinio saugumo sumetimais. Vis dėlto, sako J. Pardow, didžioji dalis Čilės paskirstymo tinklo priklausė vienai Ispanijos įmonei. „Esame įvairesni, nei anksčiau“, – pažymi jis.
Žaliųjų technologijų FOMO
Paskutinis dėdės Semo nerimas dėl to, kad Lotynų Amerikoje ir JAV įmonės ir darbuotojai pralaimi Kinijos įmonėms pasaulyje formuojančioje žaliųjų technologijų pramonėje dėl didelės valstybės paramos Kinijoje.
Kovo mėnesį JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad Kinijos žaliųjų technologijų pajėgumų perteklius „kenkia Amerikos įmonėms ir darbuotojams, taip pat įmonėms ir darbuotojams visame pasaulyje“.
Vašingtono pareigūnai nerimauja, kad Kinijos prekių antplūdis sukels deindustrializaciją ne tik Lotynų Amerikoje, bet ir visose šalyse, kurios ir toliau bus atviros Kinijos ekologiškų technologijų importui.
Kinijos žaliųjų technologijų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) egzistavimas tam prieštarauja. Bet kuriuo atveju yra keletas gerų vakarietiškų alternatyvų Kinijos „naujiesiems trejetams“. Jei TUI ir toliau plėstųsi, o vietinė produkcija taps konkuruojančia su Kinijos importu, nerimas dėl lotyniškos deindustrializacijos turėtų sumažėti.
Vis dėlto Jungtinių Valstijų susirūpinimas dėl žaliųjų technologijų silpnumo išliks. Jis suprantamas, tačiau kol Vakarų įmonės negali patikimai pasiūlyti pigių, veiksmingų ir didelio masto alternatyvų Kinijos pasiūlymams, raginimas Lotynų Amerikos lyderiams imtis atsargumo nieko gero neduos. „Įspėti apie riziką, nenurodant alternatyvos popieriuje, visai nenaudinga“, – sako Thiago de Aragão iš „Arko Advice“, Brazilijos politinių konsultacijų. Vietoj to jis sako: „tai sukuria antipatiją.“ [1]
1. The great green rivalry. The Economist; London Vol. 451, Iss. 9392, (Apr 13, 2024): 43, 44.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą