„Die Wende“ reiškia „die Ende“: Vokietija, kaip mes ją žinome, nebeegzistuoja, kadangi ją nužudė sankcijos Rusijai

 

„Vokietijoje jau niekas nebegali paneigti šliaužiančios deindustrializacijos. Mums turi būti aišku: nebebūsime ta šalis, kuri pigų iškastinį kurą tiekia pasauliui masiniais plieno, automobilių ar chemijos pramonės gaminiais.

 

 

 

Vokietijos ekonomika silpsta. Po praėjusių metų susitraukimo 2024-ieji žada tik nedidelį pagerėjimą. Kylio pasaulio ekonomikos institutas prognozuoja 0,1 procento ekonomikos augimą. Ypač nukentėjo Vokietijos pramonė.

 

 

 

Dabar niekas negali rimtai paneigti šliaužiančios deindustrializacijos. 2024 m. sausį Vokietijos pramonės gamybos apimtys buvo 5,5 procento mažesnės nei praėjusiais metais. Vokietijos pramonės sunkiasvoriai mažina darbo vietas.

 

 

 

Ar tai laikinas nuosmukis? O gal čia atsiskleidžia struktūriniai mūsų šalies trūkumai? Ir kaip galime sustabdyti šį nerimą keliantį vystymąsi?

 

 

 

Kai išeini, dažnai nebegrįši

 

 

 

Ciklinis pramonės gamybos nuosmukis nėra neįprasta labai išsivysčiusiose ekonomikose. Tačiau Vokietija šiuo metu yra ypač blogoje padėtyje. Augimo rodikliai gerokai mažesni už EBPO vidurkį, o pramonės gamyba tiesiogine prasme žlunga.

 

 

 

Šiuo metu daugelio Vokietijos įmonių pageidaujama investicijų vieta yra užsienyje, ypač JAV. Pernai jie ten investavo 15,7 mlrd. dolerių, beveik dvigubai daugiau, nei užpernai. Amerika padarė save patrauklia Vokietijos įmonėms dėl pragmatiškos pramonės politikos ir didžiulių Infliacijos mažinimo įstatymo subsidijų derinio.

 

 

 

Remiantis Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų apklausa, Vokietijos įmonės nori toliau didinti investicijas užsienyje, tačiau sumažinti jas Vokietijoje. Ypač daug energijos suvartojančios pramonės šakos ieško pigesnių elektros kainų užsienyje. Čia vyksta tikras persikėlimas mūsų nenaudai. O kai išeini, dažniausiai nebegrįši.

 

 

 

Vokietijai trūksta stiprių technologijų naujovių

 

 

 

Tuo pačiu metu tiesioginės užsienio investicijos Vokietijoje 2023 m. sumažėjo 18 procentų. Užsienio investuotojai pirmiausia skundžiasi dėl per didelės biurokratijos ir netinkamos skaitmenizacijos Vokietijoje.

 

 

 

Nuo šio įspūdžio kenčia nuotaikos Vokietijos pramonėje. Vokietijos bendrovės bendrąsias Vokietijos pramonės vietos sąlygas vertina prastai, ypač dėl biurokratinių reikalavimų, didelių energijos sąnaudų ir ilgų planavimo bei patvirtinimo procedūrų.

 

 

 

Taip pat yra inovacijų problema. Mums trūksta stiprių technologijų naujovių. Patentinių paraiškų skaičius dirbtinio intelekto (AI) srityje JAV ar Kinijoje daugiau, nei dešimt kartų viršija paraiškas Vokietijoje. Dažniausiai tai ateina iš jaunų įmonių, tokių, kaip OpenAI, kuriai dar nėra 10 metų.

 

 

 

Tačiau Vokietijoje įsteigti įmonę ypač sunku; verslininkai turi kovoti biurokratijos džiunglėse. O jei pasiseks, anksčiau ar vėliau jie migruos į JAV, nes ten kapitalo rinkos gilesnės ir investuotojai labiau linkę rizikuoti.

 

 

 

Tuo pačiu metu, kaip neseniai atskleidė „Edelman Trust Barometer“, Vokietijoje gyventojų atmetimas naujoms technologijoms yra ypač didelis. Tai ypač pasakytina apie AI. Taip darydami kenkiame sau, nes investicijos į dirbtinį intelektą jau gerokai padidino pardavimus ir produktyvumą įvairiose pramonės šakose – ir ši tendencija sparčiai kyla.

 

 

 

Taip pat turėtume pripažinti teigiamus pokyčius

 

 

 

Nepaisant visų rūpesčių, yra ir teigiamų dalykų. Vokietija vis dar turi esminių privalumų, o kai kurie dalykai įsižiūrint atrodo pažangesni.

 

 

 

Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtroje darosi nuolatinė pažanga. Jų dalis Vokietijos elektros energijos gamybos srityje niekada nebuvo didesnė, nei 2023 m. Taip yra ir dėl to, kad buvo supaprastintos naujų sistemų įrengimo patvirtinimo procedūros. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ypač lems, ar Vokietijai, kaip pramoninei valstybei, pavyks įgyvendinti žaliąją transformaciją.

 

 

 

Naujasis kvalifikuotų darbuotojų imigracijos įstatymas yra žingsnis teisinga kryptimi. Politikai pagaliau pripažįsta įgūdžių trūkumo problemą ir gerai apmokytų darbuotojų imigracijos palengvinimo svarbą.

 

 

 

Deindustrializacijos mastas taip pat nėra toks aiškus, kaip rodo gamybos indeksas ir verslo atstovų skundai. Nes nors gamybos indeksas skaičiais Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, nuo 2015 m. BVP sumažėjo 8 proc., tačiau bendroji pridėtinė vertė per tą patį laikotarpį išaugo mažiausiai 7 proc. Šis skirtumas yra neįprastas. Bent viena iš priežasčių gali būti ta, kad nors Vokietijoje apskritai pagaminama mažiau produktų, jų marža dabar yra didesnė.

 

 

 

Energijai imlias pramonės šakas bus sunku išsaugoti – subsidijos ar ne

 

 

 

Tai tikriausiai suteikia atsakymą į klausimą, kaip turime nusistatyti ateičiai:

 

 

 

Mums nepasiseks, jei atsakysime į 2020-tųjų iššūkius su praeities receptais. Mes nebebūsime ta šalis, kuri pigų iškastinį kurą tiekia pasauliui masinės gamybos plieno, automobilių ar chemijos gaminiais.

 

 

 

Kai kurios įmonės jau išrado save iš naujo, o kitos turės sekti pavyzdžiu. O kai kurias, pavyzdžiui, ypač daug energijos sunaudojančias, pramonės šakas, bus sunku išgelbėti – subsidijos ar ne.

 

 

 

Vietoj to turime sutelkti dėmesį į mūsų pagrindines stipriąsias puses. Tai yra patrauklus, laisvas socialinis modelis, apdovanojantis kūrybiškumą ir kiekvieno individo atsakomybės prisiėmimą patikimoje konstitucinėje valstybėje su stipriomis demokratinėmis institucijomis, gerai išsilavinusioje populiacijoje, kurios socialinė nelygybė mažesnė, palyginti su pasauliniais standartais, ir vis dar labai stiprioje Vokietijos vidurinėje klasėje.

 

 

 

Neverta gedėti vakarykščio pasaulio

 

 

 

Tuo remdamiesi galime nustatyti naują kursą. Pagaliau reikia sparčiau stumti į priekį skaitmeninimą, o biurokratija ir patvirtinimo procesai turi būti supaprastinti tinkamose vietose. Mums reikia tikslingiau investuoti į įvairaus amžiaus žmonių skaitmeninį švietimą. Tik taip galime vėl tapti besimokančiųjų visuomene, kuri nebijo naujų technologijų, bet aktyviai jas naudoja ir formuoja.

 

 

 

Galbūt, nesame tarp pasaulio lyderių dirbtinio intelekto inovacijų srityje. Tačiau turime viską, ko reikia, kad galėtume pirmauti, naudojant dirbtinį intelektą pramonės procesuose ir daugelyje kitų mūsų ekonomikos ir administravimo sričių.

 

 

 

Neverta gedėti vakarykščio pasaulio. Tačiau jei dabar greitai priimsime teisingus sprendimus ir nuosekliai juos įgyvendinsime, galime padėti pamatus tvariam verslui, kuris užtikrins mūsų socialinę gerovę ateityje.

 

 

 

Apie Anahita Thoms

 

 

 

Anahita Thoms (42 m.) yra vyriausia teisininkė ir pagrindinės advokatų kontoros „Baker McKenzie“ partnerė. Ji vadovauja firmos Vokietijos užsienio prekybos praktikai ir dirba sąsajoje tarp viešosios teisės, įmonių valdymo ir atitikties. A.Thomss taip pat yra Atlanto tilto valdybos narė ir Pasaulio ekonomikos forumo jaunoji pasaulinė lyderė.

 

 

 

Jos rubrikoje A.Thoms rašo apie būdus, kaip subalansuojame tvarumą, konkurencingumą ir socialinį teisingumą.“

 

 

Labai įdomu. Entuziastingai pasitikdamas sankcijas Rusijai (die Wende), Vokietijos  kancleris Scholzas asmeniškai sunaikino Vokietijos automobilių pramonę, kurią kanclerė Merkel pridengdavo jos moteriška krūtine (die Ende). Likit prisiminimuose, Lietuvos kelių golfukai...