"Ateinančiais metais reikės daug investuoti į žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. Tam turėtų padėti integruotos Europos kapitalo rinkos. Tačiau daugelyje punktų vis dar yra problemų.
Dar prieš kelias dienas buvo neaišku, ar ES finansų ministrams pavyks net susitarti dėl bendros pozicijos.
Dabar bent jau aišku, kad jau seniai svarstytus planus dėl ES kapitalo rinkų sąjungos galima pastūmėti į priekį.
Neseniai priimtoje deklaracijoje ministrai apibrėžė 13 punktų, dėl kurių naujoji ES Komisija turėtų pateikti teisės aktų pasiūlymus dėl Kapitalo rinkų sąjungos plėtros ir gilinimo per savo kadenciją iki 2029 metų. Koordinuoti patikėtas Euro grupės vadovas Paschal Donohoe projektą, pirmadienio vakarą sakė, kad dabar priimtas veiksmų planas yra „ambicingesnis“, nei jis būtų įsivaizdavęs prieš kelis mėnesius.
Žinoma, dokumente neparodomas kelias į tikrai integruotą Europos kapitalo rinką, kuri galėtų įveikti nacionalinių įstatymų, kurių kiekvienas turi savo vertybinių popierių biržų, pelno ir dividendų apmokestinimo ar įmonių nemokumo įstatymus, susiskaidymą.
Tačiau dokumente apibrėžiami keli projektai, su kuriais ES turėtų žengti žingsnį arčiau „atviros ir likvidžios kapitalo rinkos, gerai integruotos į pasaulines rinkas“. Kiekvienam projektui suformuluojamas „kvietimas“ Komisijai išnagrinėti ir, jei reikia, pateikti teisės aktų pasiūlymus.
Straipsnis paremtas įžvalga, kad didelių investicijų poreikių, kurie ES ateinančiais metais atsiras dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos, nebus galima padengti vien valstybės ištekliais ar banko paskolomis.
Kas turėtų prižiūrėti kapitalo rinką?
Tai, kad daugelis deklaracijoje minimų projektų tebėra prieštaringi, matyti keliose vietose. Ministrai tik iš esmės palaiko Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtrą, kurios reikalauja bankai ir kelios Prancūzijos vadovaujamos valstybės. Pakeitimas vertybiniais popieriais, t. y. paskolos, kurias bankai sujungia į vertybinius popierius ir parduoda investuotojams, nuo 2007–2008 m. finansų krizės turėjo prastą reputaciją. Tačiau bankai, kurie tikisi, kad paskolų perdavimas iš išorės palengvins jų balansų naštą, atkreipia dėmesį į tai, kad po krizės pakeitimas vertybiniais popieriais buvo žymiai griežčiau reguliuojamas.
Deklaracijoje ministrai aiškiai nurodo Komisijai iš visų pusių ištirti Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos galimybes, tačiau priduria, kad reikia atidžiai laikytis būtinų priežiūros ir reguliavimo reikalavimų.
Lieka neaišku, kaip ir kas ateityje prižiūrės labiau integruotą ES kapitalo rinką. Deklaracijoje aiškiai neatsispindi visų pirma Prancūzijos pateikti (o Vokietijos atmesti) reikalavimai dėl plataus masto įgaliojimų perdavimo ES vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucijai ESMA Paryžiuje. Jame tik sakoma, kad esamas ES priežiūros institucijas „gali reikėti stiprinti“.
Daugiau galimybių privatiems investuotojams
Įvairūs kapitalo rinkų sąjungai taikomi reguliavimo ir teisiniai reikalavimai, tokie kaip nacionalinių nemokumo taisyklių „konvergencija“, apskaitos taisyklių suderinimas ir įtraukimo į nacionalines prekybos vietas reikalavimai, taip pat įmonių teisės suderinimas, yra išvardyti deklaracijoje. Be bandymo įsakymų, ministrai palieka atvirą, kai, jų nuomone, suderinimas yra būtinas ir norėtų tai padaryti.
Departamentų vadovai sutinka, kad privatūs investuotojai turi turėti daugiau galimybių investuoti užsienyje.
Tačiau „Europos investicinio produkto“ įvedimas, kurio ragina Prancūzija, apeina deklaraciją. Vietoj to, ministrai ragina Komisiją „toliau plėtoti ir tobulinti“ esamą „Pensijų produktą“ (PEPP), kuris naudojamas pensijoms. Ministrai taip pat daug dėmesio skiria piliečių švietimui finansiniais klausimais.
Briuselyje nedalyvavo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as, kuris skundėsi diskusijų aklaviete paskutiniame ministrų susitikime prieš dvi savaites, taip pat jo kolega iš Vokietijos Christianas Lindneris (FDP), kuris neseniai stabdė Le Maire'ą. Donohoe sakė, kad jis daug bendradarbiavo su Le Maire. Jo susirūpinimas buvo įtrauktas į pareiškimą.
Jis pritaria prancūzo planams stumti kai kuriuos projektus mažesniame kai kurių šalių rate. Pastaruoju metu, be Prancūzijos, dalyvavo Italija ir Ispanija, o Nyderlandai susidomėjo." [1]
Lietuva čia kietai miega. Tam yra rimta priežastis. Jeigu lietuviai nesunkiai imtų investuoti į kitas ES šalis, kaip Landsbergio kompanija galėtų pavogti jų pinigus?
1. Eine europäische Untote wird wiederbelebt. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Mar 12, 2024. Von Werner Mussler, Brüssel
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą