"Pirmieji vadinamojo Gynybos fondo paketo žingsniai Seime
parodė, kad jo kelyje nebus apsieita be duobių, – daugeliui Vyriausybės pateiktų
siūlymų nepritariantys opozicijos atstovai vakar boikotavo net paketo
pristatymą. Galiausiai vakarop nuspręsta – paketas bus svarstomas. Tai lėmė
valdančiųjų balsai.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės ryte pradėtas
pristatymas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai paprašius, buvo
nutrauktas ir atidėtas: mat opozicijos atstovui nepatiko, kad, viršijęs
klausimui skirtą laiką, pernelyg šnekus kalbėtojas buvo nutrauktas.
Kartu „valstietis“ Dainius Gaižauskas papriekaištavo, kad
svarbiausiu – gynybos klausimu valdantieji sugebėjo supriešinti Seimą, o į
gynybos paketą perkėlė „nepavykusią mokestinę reformą“.
Atrodo, kad ir vėl papūstos opozicijos lūpos gali lydėti
visą minėto paketo svarstymo, galiausiai – ir priėmimo procesą. Jos atstovai
savo nuostatą išreiškė dar tuomet, kai premjerė Ingrida Šimonytė pirmą kartą
mėgino sukviesti politines partijas tartis dėl šaltinių, iš kurių būtų galima
didinti gynybos finansavimą. Jie paprasčiausiai neatvyko.
Tiesą sakant, visi reikalai, susiję su didesniu gynybos
finansavimu, įstrigę jau senokai. Kalbų būta daug – argumentuotų ir nelabai,
bet toliau jų pasistūmėta vangiai. Pavasario sesija krypsta darbinio
saulėlydžio link, o Gynybos fondo paketas, kurį sudaro gana rimtos kelių
įstatymų pataisos, Seimui pristatytas tik vakar, birželio 11 d.
Jei pakeitimams bus spėta pritarti ir juos pasirašys
prezidentas iki liepos 1 d., jie įsigalios tik 2025 m. sausio 1 d. O skubėti reikėjo gerokai seniau.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad iki
parlamento pavasario sesijos pabaigos reikėtų priimti tuos Gynybos fondo paketo
siūlymus, kurie turi pakankamą palaikymą koalicijoje.
„Dabar manyčiau, kad reikėtų priimti tuos sprendimus,
kuriems turime balsus, ir ruoštis platesniam politiniam susitarimui“, –
praėjusią savaitę Žinių radijui sakė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdis pritartų siūlymui
1% procentiniu punktu, iki 16%, didinti pelno mokesčio tarifą, kelti dalį
akcizų, taip pat vienas šaltinių gynybai turėtų būti skolinimasis.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Finansų ministerijos
pristatytame Gynybos fondo pakete, kurio didžiajai daliai pirmadienį pritarė
Vyriausybė, yra daug priemonių, dėl kurių koalicijoje nebuvo sutarta.
„Paprasčiau būtų buvę teikti tuos siūlymus, dėl kurių
koalicijoje esame aiškiai sutarę“, – teigė ji ir pridūrė, kad priimtus
sprendimus dėl papildomų lėšų gynybai kitoje parlamento kadencijoje reikės
pildyti ir peržiūrėti. Pasak jos, neteisinga manyti, kad dabar iki pavasario
sesijos pabaigos gynybos finansavimo didinimo problema bus išspręsta trejiems
metams į priekį.
„Po rudens Seimo rinkimų, ar išliks ši koalicija, ar
kažkokia jos variacija, ar susidarys nauja koalicija, gynybos finansavimas ir
toliau liks pagrindinis klausimas“, – mano ji.
VŽ primena: Gynybos fondo pakete planuojamos lėšos bus
skirtos nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas,
vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms,
aktyvaus rezervo aprūpinimui.
Ką siūlo Vyriausybė? Kelių įstatymų pakeitimais papildomų
lėšų gynybai ketinama surinkti vienu punktu, iki 16%, didinant pelno mokestį,
nuo 5% iki 6% padidinant mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, įvesti
vadinamąją 6 centų „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM)
automobilių degalams, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Be to, siūloma nuo 45.000 iki 20.000 Eur mažinti metinių
pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, kad dalies
smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų. Verslo liudijimus norima palikti tik
smulkiausiems verslininkams.
Vyriausybė yra paprašiusi Seimo minėtą Gynybos fondo paketą
svarstyti skubos tvarka. Turint omenyje ir taip užsitęsusį procesą, šis
prašymas lyg ir suprantamas. Klausimas tik koks bus rezultatas – juolab kad dėl
kai kurių pakeitimų nėra sutarimų net valdančiojoje koalicijoje.
Pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras,
abejoja, ar politikai vieningai pritars Finansų ministerijos (FM) pasiūlytam
papildomam gynybos finansavimo modeliui.
„Vargu ar reikėtų tikėtis, kad visi balsuos už šitą
pasiūlytą kompoziciją. Bet mes tikrai vertiname, kad po pateikimo bus pritarta,
po to bus registruojama įvairių papildomų pasiūlymų, ir kai susidėlios tam
tikras balansas balsų, tokį mes turėsime papildomą gynybos finansavimo
priedėlį“, – gegužės pabaigoje teigė ministras.
Tačiau jis tikisi, kad po papildomų parlamentarų pasiūlymų
priimtuose pakeitimuose didinti gynybos finansavimą išliks ir FM projektuose
nubrėžtas tikslas – pasiekti, kad krašto apsaugos finansavimas per artimiausius
metus būtų 3% BVP.
„Tai leis mums labai rimtai pajudėti su projektais, kuriuos
mes dabar planuojame, dėliojame. Pirmiausia, Lietuvos divizijos stiprinimas,
oro gynyba ir sunkinimas lygiagrečiai“, – sakė ministras.
Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis
vakar teigė, kad Lietuvos gynybos biudžetas dar šiemet gali siekti 3% BVP.
„Paketas, kuris yra svarstomas, yra pateiktas, visa savo
apimtimi jis mus pastatytų ganėtinai stipriai virš 3% BVP. Manau, kad mes
artėjame link 3,5% ar 3,2% BVP. Tai Lietuvą pastatytų į TOP 3 tarp NATO valstybių“,
– sakė jis.
Reaguodamas į dalies parlamentarų kritiką dėl Vyriausybės
siūlymų, ministras tvirtino, kad balsuojant prieš tam tikras paketo dalis
kariuomenė prarastų dalį planuojamų papildomų įsigijimų.
Kol kas aišku viena – diskusijos Seime dėl Gynybos fondo
paketo, tiksliau – dėl mokestinių pakeitimų, bus gana audringos, gal net ir
gana aršios. Svarbu, kad kritika ir pasiūlymai būtų konstruktyvūs, o parlamento
tribūna nevirstų artėjančių rinkimų platforma. Juolab kad tokių užuomazgų
ryškėja, ypač – opozicijos stovykloje. Artėja gyvybiškai svarbaus klausimo
svarstymas, būtų labai nepilietiška ir nepatriotiška panaudoti jį dėl galimybės
bet kokia kaina atsisėsti į naujojo Seimo kėdes."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą