Prancūzijos politikoje sumaištis: dešiniųjų sparno lyderis išreiškė paramą M. Le Pen partijai

"Prancūzijos tradicinės dešiniojo sparno Respublikonų partijos (LR) lyderis Ericas Ciotti antradienį išreiškė paramą Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partijai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, tuo sukeldamas krizę savo partijoje ir vyriausybės pyktį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino visus pasakyti „ne“ kraštutiniams dešiniesiems.

 

Netikėtas E. Ciotti pareiškimas, duodant interviu televizijai, yra pirmas kartas šiuolaikinėje Prancūzijos politinėje istorijoje, kai kurios nors tradicinės partijos vadovas parėmė aljansą su kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniu sambūriu“ (RN).

 

„Turime sudaryti aljansą išlikdami savimi, aljansą su RN ir šios partijos kandidatais“, – televizijai TF1 sakė E. Ciotti, pridurdamas, kad jau kalbėjosi su M. Le Pen, triskart kandidatavusia į prezidentus, ir RN lyderiu Jordanu Bardella.

 

M. Le Pen gyrė E. Ciotti „drąsų pasirinkimą“ ir „atsakomybės jausmą“, ir išreiškė viltį, kad juo paseks nemažai LR narių.

 

J. Bardella savo ruožtu televizijai „France 2“ sakė, kad jo partija rems dešimtis LR kandidatų.

 

„Sanitarinio kordono“ strategijos pabaiga

 

LR šaknys yra susijusios su pokario lyderiu Charles'iu de Gaulle'iu, partijai priklausė tokie buvę Prancūzijos prezidentai kaip Jacques'as Chiracas ir Nicolas Sarkozy.

 

Iki šiol pagrindinės partijos tradiciškai vengė kraštutinių dešiniųjų, laikydamosi vadinamosios sanitarinio kordono strategijos.

 

„Ši 40 metų trukusi strategija, dėl kurio buvo pralaimėta daug rinkimų, nyksta“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Le Pen, šiuo metu vadovaujanti RN frakcijai žemuosiuose parlamento rūmuose.

 

Tačiau E. Ciotti žingsnis, kuriuo, pasak jo, siekiama sukurti svarbią grupę Nacionalinėje Asamblėjoje po rinkimų, gali suskaldyti jo paties partiją.

 

Senato pirmininkas Gerard'as Larcher, priklausantis LR, pareiškė, kad niekada nepriims susitarimo su RN, ir paragino E. Ciotti atsistatydinti.

 

Buvęs N. Sarkozy vyriausybės ministras Xavieras Bertrand'as paragino pašalinti E. Ciotti iš partijos.

 

X. Bertrand'as E. Ciotti apkaltino išdavyste dėl „bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais“ ir paragino partijos narius balsuoti dėl LR lyderio sprendimo.

 

Po interviu E. Ciotti žurnalistams sakė, kad neatsistatydins, ir pabrėžė, kad jo mandatas priklauso nuo partijos aktyvistų.

 

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, praeityje perbėgęs iš LR į E. Macrono aljansą, pasmerkė šį žingsnį kaip „gėdą golistų šeimai“ ir palygino jį su Miuncheno susitarimais su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

 

E. Macronas: negalime atiduoti valdžios raktų

 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paprašė visų žmonių, „galinčių pasakyti „ne“ kraštutinumams“, paremti jį pirmalaikiuose rinkimuose.

 

„Tikiuosi, kad kai ateis laikas, geros valios vyrai ir moterys, galėsiantys pasakyti „ne“ kraštutinumams, susiburs, užims poziciją kurti bendrą, nuoširdų, šaliai naudingą projektą“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė E. Macronas.

 

„Mano nuomone, atsakymo negalima rasti keičiant vyriausybę ar koaliciją, reikėjo paleisti parlamentą“, – teigė E. Macronas.

 

E. Macronas, kuris 2027 metais baigs prezidentavimą po maksimalaus dviejų kadencijų laikotarpio, sakė, jog viena iš priežasčių, dėl kurių jis paskelbė pirmalaikius rinkimus, yra noras 2027-aisiais prezidento rinkimuose užkirsti kelią M. Le Pen vadovaujamai RN.

 

„Nenoriu atiduoti valdžios raktų kraštutiniams dešiniesiems 2027 metais“, – žurnalistams teigė jis.

 

Jis pripažino, kad rinkėjams „sunku pragyventi, net kai jie dirba, tai labai kasdieniai sunkumai“, kurie sukėlė „pyktį, kartais ir nuoskaudą“.

 

Žmonės „jaučia, kad jų nesiklausoma ir kad jie negerbiami. Negalime likti abejingi visoms šioms žinioms“, pridūrė jis.

 

Tačiau jis taip pat užsipuolė konservatorius, kurių lyderis E. Ciotti paskelbė apie aljansą su RN, taip pat ir kairiojo sparno aljansą, į kurį įeina kraštutinė kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI).

 

E. Macrono teigimu, dešinieji „per kelias valandas nusigręžė nuo generolo Charles'io de Gaulle'io ir buvusių prezidentų Jacques'o Chiraco bei Nicolas Sarkozy palikimo."

 

„Nesame tobuli, bet pasiekėme rezultatų“, – tvirtino E. Macronas kaip svarbiausius dalykus nurodydamas darbo vietų kūrimą, perėjimą prie žaliosios energijos ir paramą Ukrainai.

 

Tuo metu pagrindinės kairiojo sparno partijos susivienijo su LFI, kurią prezidentas apkaltino antisemitizmu dėl jos reakcijos į teroristinės grupuotės „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje ir karą Gazos Ruože.

 

VŽ primena, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas sekmadienį pranešė apie birželio 30-ąją ir liepos 7-ąją vyksiančius pirmalaikius rinkimus. Juos jis sušaukė po to, kai per Europos Parlamento rinkimus RN surinko dvigubai daugiau balsų nei jo centristų aljansas.

 

Likus mažiau nei trims savaitėms iki pirmojo turo, E. Macronas sulaukia perspėjimų, kad jo sprendimas sušaukti pirmalaikius rinkimus gali būti nesėkmingas, atsižvelgiant į kairiųjų ir dešiniųjų opozicinių aljansų formavimąsi.

 

Pirmadienį paskelbti tyrimų grupės „Harris Interactive-Toluna“ apklausos rezultatai parodė, kad jį palaikytų tik 19%, o RN – 34% rinkėjų.

 

Pats E. Macronas atmetė atsistatydinimo galimybę, kad ir kokie būtų pirmalaikių rinkimų rezultatai.

 

Artėjantys pirmalaikiai rinkimai sukėlė nerimą visoje Europoje, baiminantis, kad jie gali pakenkti Prancūzijos lyderystei. Ji labai svarbi ieškant kompromisų Briuselyje ir remiant Ukrainą."

 

Galų gale Vakarų kolonializmas vėl pradeda pralaimėti. Dabar Lietuvoje pats blogiausias laikas sukišti mūsų varganus pinigus ir mūsų gabiausią jaunimą į pralaiminčio Vakarų kolonializmo ginklavimosi beprotybę. Pasakykime branduoliniam karui ir kišimuisi į Rytų vidinius reikalus: "Ne".