"RUSIJA PLANUOJA dešimtmečias Vakarų sankcijų, neseniai sakė aukštas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Dmitrijus Birichevskis. Įrodymai rodo, kad tai gali būti ne per didelė problema. Ekonomika auga protingai, metinis prieaugis 4 proc. antrąjį ketvirtį, praeitą - net 5,4 proc., nepaisant vieno griežčiausių kada nors įvestų sankcijų režimų. Kaipgi taip?
Norėdami sužinoti, pažiūrėkite į Kazachstaną. Praėjusiais metais Centrinės Azijos respublikos technologijų pramonė triumfavo. Nuo tada, kai prasidėjo konfliktas Ukrainoje, Europos įmonėms buvo uždrausta parduoti daugumą technologijų produktų Rusijoje; anksčiau jos buvo didžiausios šios šalies technologijų tiekėjos. Tačiau atrodo, kad mažytė Kazachstano technologijų pramonė, apie 50 įmonių, kurių gamybos pajėgumai 2021 m. sieks 100 mln. dolerių, užpildė spragą. Jos eksportas į Rusiją išaugo nuo 40 mln. dolerių 2021 m. iki 298 mln. dolerių 2023 m. Žinoma, ne viskas buvo taip, kaip atrodė. Elektronikos importas iš Europos taip pat padidėjo nuo 250 mln. EUR (273 mln. dolerių) iki 709 mln. Ar kazachų firmos stebuklingai išsiplėtė, ar Rusijos firmos rado aplinkinį kelią pas savo senuosius Europos tiekėjus? Tu būk teisėjas.
Kazachstanas yra viena iš kelių šalių, kuriose prekyba su Rusija ir Europa paslaptingai klesti nuo Ukrainos įvykių pradžios. Kitos yra Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Turkija ir kitos keturios Centrinės Azijos šalys. Eksportas iš Europos Sąjungos į šias šalis 2023 m. padidėjo 46 mlrd. eurų, ty 50 % daugiau, nei 2021 m. Tai prilygsta trims ketvirtadaliams Europos eksporto į Rusiją sumažėjimo nuo 2021 m. iki 2023 m.
Sankcijos kartu su karine pagalba yra pagrindinis Vakarų indėlis į Ukrainos pastangas, tačiau, skirtingai, nei tolimojo nuotolio raketos, jos kol kas nesudavė didelio smūgio. Per dvejus su puse metų Rusijos ekonomika laikosi gerai. Sunku pasakyti, kurios Europos įmonės tiesiog gerai prisitaiko prie naujų apribojimų, o kurios apeina sankcijas. Tačiau dažniausiai prekyba per trečiąsias šalis padidėjo tarp produktų, kurie dabar yra labai ribojami. Europos politikos formuotojai žūtbūt siekia uždaryti nutekėjimą, tačiau tai reiškia, kad reikia griežtai elgtis su kai kurių spygliuočiausių Europos kaimynų vyriausybėmis.
Trys gijos slypi už prekybos tarpininkavimo bumo. Pirmoji – prekyba draudžiamomis prekėmis, kuri aiškiai pažeidžia sankcijas. ES priėmė 14 sankcijų paketų, paskutinį kartą – birželio 24 d. Ji draudžia įmonėms, gaminančioms bet ką, kas gali būti panaudota mūšio lauke, eksportuoti į Rusiją. Tai apima puslaidininkius ir dronus, taip pat rutulinius guolius ir mikrobangų krosneles. Nepaisant to, daugiau, nei pusėje mūšio lauko įrangos, kurią Rusija įsigijo 2022 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais, yra Europoje arba Amerikoje pagamintų komponentų, teigia Londono ekspertų grupė „Royal United Services Institute“.
Pavyzdžiui, sparčiausiai iš ES į Kazachstaną ir Armėniją augo chemijos, elektronikos ir mašinų eksportas – visoms produktų grupėms taikomos griežtos sankcijos. Nuo 2021 m. iki 2022 m. mašinų eksportas į Kazachstaną iš ES padvigubėjo, o 2023 m. išaugo dar 23 % ir pasiekė 6,4 mlrd. eurų. Armėnija 2023 m. iš Europos importavo dvigubai daugiau cheminių medžiagų, penkis kartus daugiau IT aparatinės įrangos ir keturis kartus daugiau elektronikos, nei 2021 m. Dar yra prekės, kurios kontrabanda gabenamos per sienas, kurios nepatenka į oficialią prekybos statistiką.
Pakeliui į Rusiją siuntos gali praeiti per kelis tarpininkus. Kai kurie Turkijos ir Centrinės Azijos eksportuotojai iš tikrųjų neįsivaizduoja, iš kur atkeliavo jų siunčiamos prekės. Bet kiti puikiai žino. Praėjusiais metais Amerika įvedė sankcijas Rusijos konglomerato „Mayak“ organizuotam Europos firmų tinklui, gabenančiam uždraustą įrangą per Uzbekistaną ir Armėniją. Birželio mėnesį ji atskleidė du skirtingus Europos įrankių gamintojų tinklus, gabenančius į Rusiją: vieną per Turkiją Rusijos valstybinei bendrovei „Ostec“, o kitą per Kirgiziją – Rusijos aviacijos ir kosmoso įmonei „Newton-ITM“.
Antroji netiesioginės prekybos augimo priežastis yra ta, kad Rusija nuo 2022 m. uždraudė sunkvežimiams įvažiuoti tiesiai iš ES. ES leidžia į Rusiją eksportuoti kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, žemės ūkio prekes, tačiau dabar jie turi važiuoti aplinkiniais maršrutais. ES dėl to pernelyg nesijaudina: dėl to transportas pabrangsta, o tai atgraso nuo prekybos su Rusija, bet leidžia išgyventi nuo jos labai priklausomoms įmonėms. Oficialūs skaičiai rodo, kad iš Europos į Kazachstaną atplukdoma žemės ūkio produkcija nuo 2021 m. iki 2023 m. padvigubėjo.
Trečiąją tendenciją Europai sunkiausia sustabdyti. Jis atsirado dėl gamybos bumo trečiosiose šalyse. Trečiųjų šalių įmonės kai kurias medžiagas ir dalis importuoja iš Europos, o tai nebūtinai pažeidžia taisykles. Sankcijų vykdytojai dar tik turi paliesti kai kurių eksporto produktų, tokių kaip tekstilė, žaliava geležis ir žaliavinis plienas.
Bet net ir ten, kur leidžiama prekyba, gauti atlyginimą be sunkumų yra problema. Beveik visi sandoriai su valstybine Rusijos įmone yra uždrausti. Europos bankams uždrausta bendrauti su dauguma Rusijos bankų. Pagrindiniai Rusijos bankai yra užblokuoti nuo SWIFT – tinklo, kurį bankai naudoja bendraudami tarpusavyje. Įmonės turi vengti verslo su 2200 įmonių ir finansininkų, įtrauktų į ES juodąjį sąrašą.
Turkija buvo viena didžiausių buitinės technikos tiekėjų Europai, prieš prasidedant konfliktui. Amerika mano, kad Turkijos įmonės dabar gamina dronus ir mikroelektroniką Rusijai. Pasak Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūno, kai kurių ginklų metalai gali būti išlydyti Europoje. Nuo 2021 m. iki 2023 m. Kazachstano biuro įrangos importas iš Europos išaugo tris kartus iki beveik 1 mlrd. dolerių. 2023 metais investicijos Kazachstane išaugo 11 proc., o tai paskatino Rusijos įmonės.
Panašu, kad Centrinės Azijos ir Kaukazo ekonomikos gauna naudos iš konflikto. Kartu penkių Vidurinės Azijos respublikų ekonomika 2023 m. išaugo 6 %, o 2022 m. – 4 %, o Armėnijos ekonomika išaugo 8 %, nuo 5 % 2022 m. Per vieną naktį išaugo klestintis logistikos sektorius, o kroviniai kasmet auga 20 proc.
Europos politikos formuotojams visa tai yra bloga žinia. „Tikėjomės tam tikro nutekėjimo, – sako vienas pareigūnas, – bet ne tokio masto, apie kurį dabar žinome. Gruodžio mėn. 12-asis ES apribojimų etapas pirmą kartą buvo nukreiptas į Armėnijos ir Uzbekistano įmones. Nuo to laiko biurokratai pagrasino daugiau sankcijų trečiosioms šalims ir į jas eksportuojantiems europiečiams, tačiau ėmėsi veiksmų tik prieš kelias firmas. Kiekvienai, į juodąjį sąrašą įtrauktai, įmonei kita registruojama kitur.
Realiam sprendimui reikėtų pasitelkti Kaukazo ir Vidurinės Azijos vyriausybes. Tai neįvykdomas užsakymas. Regiono politikai vertina jų artumą Rusijai ir dažnai asmeniškai pelnosi iš taisyklių laužymo. Vis dėlto europiečiai galėtų jiems pasiūlyti gėrybių. Armėnija neseniai pradėjo uždarinėti įmones, prekiaujančias su Rusija, kai ES suteikė jai 270 mln. EUR pagalbos, paskolų ir sutarčių.
Arba Europos Sąjunga galėtų naudoti lazdas, o ne morkas. Ji galėtų išplėsti eksporto draudimus į trečiąsias šalis arba apriboti jų bankus. Tai gali kelti pavojų Europos likusiems dujų šaltiniams Azerbaidžane ir pakenkti Europos įmonėms. Kyla klausimas, ar ES mano, kad griežtesnio sankcijų režimo nauda Ukrainai to verta. Dabartinis požiūris rodo, kad taip nėra.“ [1]
1. Any which way you can. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9411, (Aug 24, 2024): 22, 23.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą