„Per tris mėnesius iki birželio euro zonos ekonomika augo lėčiau, nei buvo prognozuota anksčiau, todėl Europos Centriniam Bankui buvo sunkiau užsitikrinti švelnų nusileidimą, kai jis siekia sutramdyti infliaciją.
Europos Sąjungos statistikos agentūra penktadienį pranešė, kad bendras 20 euro zonos narių bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo vos 0,2%, o anksčiau buvo skaičiuojama, kad gamyba padidės 0,3%.
Tai reiškė sulėtėjimą, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ir daug prastesnius rezultatus, nei tuo pačiu laikotarpiu užfiksavo JAV ir JK ekonomikos. Nors JAV ekonomika per metus augo 3%, euro zona išaugo tik 0,8%. Skaičiai taip pat parodė, kad investicijos per ketvirtį smarkiai sumažėjo, o vartotojų išlaidos taip pat sumažėjo, o tai rodo, kad aukštos palūkanų normos vėsino paklausą. Augimą daugiausia lėmė eksportas ir vyriausybės išlaidos.
Neseniai paskelbtos apklausos ir duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį tebesitęsia silpnumas ir didėja rizika, kad Vokietija, didžiausia valiutų zonos ekonomika, slenka į recesiją po susitraukimo per tris mėnesius iki birželio mėn.
Eurostato sumažinimą iki augimo prognozės iš dalies lėmė lėtesnis augimas Prancūzijoje, antroje pagal dydį euro zonos narėje. Tačiau viena iš mažiausių šalių – Airija – buvo daugiausia atsakinga už pokyčius.
Anksčiau turimi skaičiai rodė stiprų Airijos ekonomikos pakilimą antrąjį ketvirtį. Tačiau ketvirtadienį paskelbti nauji skaičiai rodo didelį susitraukimą.
Pastaraisiais metais Airija buvo nuolatinis euro zonos ekonomikos duomenų patikslinimo ir netikėtumų šaltinis. Tai yra daugelio didelių JAV farmacijos kompanijų bazė ir buvo antra, greičiausiai auganti, ekonomika pasaulyje 2022 m., kai per Covid-19 pandemiją vaistų paklausa išaugo. Tačiau pernai augimas smarkiai sumažėjo, nes sumažėjo vaistų paklausa.
Nors šiemet buvo tikimasi, kad augimas atsinaujins, antrojo ketvirčio susitraukimą lėmė vidaus silpnumas, taip pat nedidelis JAV verslo veiklos nuosmukis.
Silpnėjantis ekonomikos augimas kelia iššūkį ECB, kuris nurodė, kad po birželio mėn. palūkanų mažinimo, pirmą kartą nuo 2019 m., jis elgsis atsargiai. Investuotojai tikisi, kad ECB vėl sumažins bazinę palūkanų normą, kai susitiks kitą savaitę, tačiau neaišku, kaip greitai bus sumažinta.
Kai kurie politikos formuotojai nori judėti lėtai, teigdami, kad euro zonos ekonomikai nereikia skubios paramos ir kad infliaciją galima sutramdyti, nesumažėjus gamybos apimčiai ar užimtumui, o ne tai, kas vadinama sunkiu nusileidimu.
„Nors rizika augimui išaugo, švelnus nusileidimas vis tiek atrodo labiau tikėtinas, nei recesija“, – neseniai savo kalboje sakė ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel.
Tačiau kiti politikos formuotojai mato didesnę riziką, kad euro zonos ekonomika susitrauks arba sustos, jei ECB sparčiau nesumažins skolinimosi išlaidų." [1]
1. EU Economy Is Weaker Than Anticipated --- Slower growth will make it more difficult for ECB to secure a soft landing. Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Sep 2024: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą