„Rytų Europos kapitalo rinkos yra silpnos, bet bankai stiprūs. Šis derinys netgi kelia nerimą finansų industrijoje.
Skundai dėl mažų valstybių, susiskaidžiusių ir dėl to neefektyvių kapitalo rinkų Europos rytuose ir pietryčiuose, „pasiskirstytų pagal nacionalines sienas“, yra seni. Austrijos „Erste Group“ 2020 m. pažymėjo, kad įmonėms trūksta „svarbaus šaltinio diversifikuoti finansavimą“, o investuotojams – patrauklių investavimo galimybių. Be to, integruotos kapitalo rinkos galėtų geriau sušvelninti netikėtus ekonominius sukrėtimus.
Po dviejų krizių – Koronos ir Ukrainos – mažai kas atsitiko, kaip neseniai su apgailestavimu pažymėjo „Erste“ vyriausiasis ekonomistas Fritzas Mostböckas: „Regiono kapitalo rinkos tebėra nepakankamai išvystytos“. Italijos Unicredit, vienas iš pirmaujančių regiono bankų, praėjusiais metais dar kartą pasišaipė iš susiskaidžiusių akcijų rinkų kraštovaizdžio. Europos investicijų bankas (EIB) yra susirūpinęs dėl to, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms trūksta galimybės gauti ekologišką finansavimą. Yra ir daugiau pavyzdžių.
Visa tai nekenkia Rytų ir Vidurio bei Pietryčių Europos bankams. Jie gerai uždirba pagal esamas sąlygas. Jų pelno augimas, kurį skatino perteklinės pajamos iš palūkanų, praėjusiais metais gerokai pranoko konkurentų Vakarų Europoje, o ir šiemet viskas klostosi neblogai. Nuolatinis susidomėjimas perėmimais ir konsolidacija finansų rinkose byloja apie viską. Tačiau tolesnė bankų galios koncentracija atrodo dviprasmiška.
„Įvairūs finansavimo šaltiniai“
Deborai Revoltellai nepatinka tai, kad „Rytų-Vidurio ir Pietryčių Europos finansai yra beveik vien bankais pagrįsti“. Artėjantys struktūriniai ekonominiai pokyčiai ir naujovės – raktiniai žodžiai yra ekologiškas perėjimas ir skaitmenizacija – reikalauja „daugiau diversifikuotų finansavimo šaltinių ir, geriau išvystytų, į ES integruotų, kapitalo rinkų“, ką tik paskelbtoje ataskaitoje teigia EIB vyriausioji ekonomistė. Jame kalbama apie, regione veikiančių, bankų stabilumą. Nes kol vien bankai dominuos prieigą prie finansinių šaltinių didelėms ekonomikos dalims, jų svarba bus dar didesnė, nei dabar.
Kaip stipriai svyruojančios finansų institucijos gali paveikti ekonomiką, buvo įrodyta prieš 15 metų finansų krizės įkarštyje. „Vienos iniciatyva“ buvo įkurta, kaip ugniagesių tarnyba 2009 m. Ją sudaro tarptautinės finansų institucijos, tokios, kaip EIB, Rytų Europos bankas ERPB, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir ES Komisija. Palaikomi privačių kreditų pramonės, priežiūros institucijų ir centrinių bankų, jie užgesino daugybę gaisrų. Nuo tada jie rūpinasi, kad gaisras daugiau nekiltų. Pusmetinės pramonės būklės ir kreditų pasiūlos rinkoms studijos yra vienas iš pasirinkimo būdų. Ką tik buvo pristatytos dvi naujos. Jūsų santrauka septyniais žodžiais: padėtis stabili, budrumas išlieka būtinas.
Verslo ir vartotojų paskolų paklausa auga, o bankai nori gerokai išplėsti paskolų pasiūlą, rašo EIB. Tarsi tai patvirtindama „Unicredit“ birželio pabaigoje paskelbė, kad iki gruodžio mėnesio išduos 2,6 mlrd. eurų paskolų pirmiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms, skirtoms skaitmenizacijai, konkurencingumui ir tvarumui.
Didėja būsto paskolų ir verslo investicijų paklausa
Augantis augimas regione suteikia papildomą postūmį.
Dėl siauros darbo jėgos pasiūlos realusis darbo užmokestis labai auga.
Jis skatina vidaus vartojimą ir didina vartotojų norą prisiimti skolas. Liepos pradžioje Rytų Europos ekspertai iš Vienos lyginamųjų ekonominių tyrimų instituto tai apibendrino savo vasaros ekonomikos prognozėmis. EIB viceprezidentas Kyriacos Kakouris pažymi, kad didelis pelnas sustiprino bankų kapitalo bazę ir suteikė jiems daugiau lankstumo skolinant. Jis tikisi tolesnės ekonominės konvergencijos regione pažangos, didesnių investicijų, naujų darbo vietų kūrimo ir gyvenimo lygio pagerėjimo trikampyje tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūros.
Nuo 2022-ųjų dėl sankcijų Rusijai, infliacijos ir aukštesnių palūkanų nuvilnijęs kreditų pasiūlos stygius baigėsi ir tendencija keičiasi. Labiausiai auga būsto paskolų paklausa, tačiau verslo investicijos taip pat turėtų „atsigauti po lėto augimo laikotarpio“. Pagerėjusios rinkos perspektyvos ir geresnės finansavimo sąlygos paskatino „padidėjusį bankų norą suteikti paskolas jų klientams“.
ECB ne vienas sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 procento. Daugelis euro zonai nepriklausančių centrinių bankų regione palūkanų normas sumažino anksti ir kai kuriais atvejais gerokai. Visų pirma vengrai ir čekai. Tačiau Lenkijoje, Serbijoje ir dabar, tikriausiai, Rumunijoje centriniai bankai taip pat švelnina jų griežtą pinigų politikos kursą – net jei kai kurie, pavyzdžiui, Lenkijoje, šiuo metu atsisako tolesnių mažinimų. Dėl didelių palūkanų normų Varšuvos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja subsidijuoti iki 175 000 hipotekų ir taip paskatinti statybų rinką.
Taip pat gerėja kiti rodikliai, pavyzdžiui, kredito kokybė regione. Tikimasi, kad po tolesnio mažėjimo praėjusiais metais neveiksnių paskolų palūkanų kiekis regione 2024 m. kris. Jau nebekalbama apie galimą ekonomikos dalių „zombinimą“, turinčią metų metus negrąžintų paskolų ir restruktūrizavimo poreikius, kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) vos prieš pusantrų metų buvo nupiešęs ant sienos. Liepos pradžioje pateiktoje neveiksnių paskolų analizėje padaryta išvada, kad santykis išliko stabilus, nepaisant tebesitęsiančio ekonominio neapibrėžtumo, nors paskolos komerciniam nekilnojamajam turtui buvo pažeidžiamos.
Nors paskolų įsipareigojimų nevykdymo apimtys 2023 metais pirmą kartą nuo 2020 metų padidėjo nežymiai – 0,9 proc., jos išliko „kontroliuojamos“ – 27,5 mlrd. eurų. Tiesą sakant, vidutinis blogų paskolų santykis, matuojamas Rytų Vidurio ir Pietryčių Europoje, 2023 m. sumažėjo iki 2,1 procento visos sumos, o tai yra mažiausia iki šiol išmatuota vertė. Tai nereiškia, kad nėra nukrypimų aukštyn (Vakarų Balkanų šalys, Bulgarija) ir žemyn (Čekija, Slovėnija, Estija, Kosovas).“ [1]
1. Die große Macht der Banken in Osteuropa. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jul 8, 2024. Von Andreas Mihm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą