„Generatyvusis dirbtinis intelektas (AI) sukėlė vieną didžiausių išlaidų bumą šiuolaikinėje Amerikos istorijoje, nes įmonės ir investuotojai stato šimtus milijardų dolerių, kad ši technologija pakeis pasaulio ekonomiką ir vieną dieną atneš didžiulius pelnus.
Kyla klausimas, kada ir net ar visos tos investicijos išvis atsipirks.
Tokios programos, kaip „OpenAI“ „ChatGPT“ pritraukė šimtus milijonų vartotojų, tačiau palyginti nedaug žmonių moka už aukščiausios kokybės versijas, o įmonės vis dar eksperimentuoja, kaip generatyvus AI gali padidinti jų produktyvumą. Nepaisant to, didžiausios technologijų įmonės skiria rekordines pinigų sumas kapitalo išlaidoms, visų pirma techninei įrangai, reikalingai dirbtinio intelekto modeliams kurti ir paleisti.
„Per mažai investavimo rizika yra žymiai didesnė nei per didelio investavimo rizika“, – sakė Sundaras Pichai, „Google“ patronuojančios įmonės „Alphabet“ vadovas, liepą per uždarbio aptarimo skambutį.
Rizikos kapitalistai taip pat lažinasi, kad bent keli AI startuoliai vieną dieną gali būti verti milijardų ar net trilijonų, nors dauguma šiuo metu nėra pelningi. Rizikos kapitalo investicijos į AI startuolius šiais metais siekia 64,1 mlrd. dolerių, todėl jos artėja prie didžiausio lygio, kuris buvo nustatytas per platesnį investicijų augimą 2021 m. Ir bendra rizikos kapitalo investicijų dalis, skirta dirbtiniam intelektui šiais metais, yra didžiausia rekordinė istorijoje.
Visų tų išlaidų vaisius galima pamatyti visoje JAV, nes vis dažniau atsiranda naujų duomenų centrų. Anksčiau duomenų centrai pirmiausia buvo naudojami duomenims nuotoliniu būdu saugoti ir ne AI programinei įrangai paleisti. Dirbtinio intelekto optimizuotuose duomenų centruose yra specializuotų lustų, reikalingų generuojančioms AI programoms kurti ir paleisti.
Nuo 2020 m. pradžios iki šių metų „Microsoft“ daugiau, nei dvigubai, padidino duomenų centrų skaičių. Bendra „Google“ suma per tą patį laikotarpį išaugo 80 proc. „Oracle“ daug dėmesio skiria šiam verslui ir planuoja pastatyti 100 naujų duomenų centrų.
Dirbtinio intelekto duomenų centrai reikalauja daugiau energijos, nei tie, kurie buvo pastatyti anksčiau, nes dirbtinio intelekto lustams reikia nuolatinio ir patikimo energijos šaltinio. Net trumpi galios kritimai gali pakenkti „treniruotėms“, kurių metu dirbtinio intelekto modeliai tobulinami, analizuojant daugybę duomenų. Dideliems modeliams kiekvienas treniruočių važiavimas kainuoja dešimtis ar šimtus milijonų dolerių.
Nuo 2015 m. energijos kiekis, kurį JAV ir Kanados duomenų centrai užsakė iš energetikos įmonių, išaugo beveik devynis kartus.
Lustai, naudojami dirbtinio intelekto modeliams mokyti ir valdyti (GPU), pirmiausia yra iš vienos įmonės: „Nvidia“. Jo grafikos apdorojimo įrenginiai, iš pradžių sukurti vaizdo žaidimams, kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių. Technologijų įmonės, kuriančios ir talpinančios AI modelius, siekia gauti didžiausią įmanomą „Nvidia“ lustų asignavimą.
„Meta Platforms“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas teigė, kad jo įmonė iki 2024 m. pabaigos planuoja turėti 600 000 GPU. „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, kuriantis savo dirbtinio intelekto startuolį xAi, teigė, kad tikisi iki kitos vasaros turėti 300 000 GPU.
Aukštos kvalifikacijos talentai yra dar viena nemenka prekė. Nepaisant plačiai paplitusių atleidimo iš darbo atvejų Silicio slėnyje pastaruoju metu, technologijų milžinai išleidžia daugybę milijonų dolerių, kad sulaikytų mokslininkus, kurie, jų nuomone, gali pastūmėti dirbtinį intelektą į naujas ribas. Daugelis šių ekspertų iki šiol būtų dirbę akademinėje bendruomenėje. Dabar jie yra vieni turtingiausiai atlyginamų technologų pasaulyje.
Netgi žmonės, kurie mažiau išmano mašininį mokymąsi, kuriuo grindžiamas dirbtinis intelektas, gali pasirinkti šešiaženklius darbus. Naujų su dirbtiniu intelektu susijusių pozicijų sąrašų skaičius liepos mėn. padidėjo beveik 50%, palyginti su praėjusiais metais, o technologinių darbų apskritai šiek tiek sumažėjo.
Tikėtina, kad investuotojų kantrybė dėl didelių Silicio slėnio AI išlaidų išblės. Jie jau nubaudė tokias bendroves, kaip „Meta“ ir „Microsoft“, už AI išlaidų padidėjimą be pakankamai spartaus pajamų augimo. Rizikos kapitalo įmonės „Sequoia Capital“ partneris neseniai apskaičiavo, kad, norint pateisinti šių metų investicijas į duomenų centrus ir lustus, dirbtinio intelekto įmonės galiausiai turės gauti 600 mlrd.dolerių pajamų. Nors dauguma įmonių neatskleidžia jų pajamų iš dirbtinio intelekto, analitikai apskaičiavo, kad bendra metinė suma siekia dešimtis milijardų.
Nerimas dėl to, ar dirbtinio intelekto rėmėjai aplenkė jų slides, grįžta į dot-com erą prieš ketvirtį amžiaus, kai įmonės į šviesolaidinius tinklus skyrė daug grynųjų, siekdamos paremti didelius interneto naudojimo skaičiavimus, kurių plėtra užtruko ilgiau, nei tikėtasi.
Aukščiausių technologijų įmonių vadovai skelbia kantrybę. Naujausiuose skambučiuose dėl pajamų Zuckerbergas teigė, kad prireiks metų, kol iš AI programų bus galima gauti pajamų, o „Google“ atstovas Pichai teigė, kad „yra laiko kreivė, kai reikia atsižvelgti į pagrindinę technologiją ir paversti ją prasmingais sprendimais“." [1]
Vienas lietuvių
entuziastas pasiūlė dirbtiniam intelektui maitinti naudoti lietuvišką elektrą.
Kai rašau tai, mano lietuviška elektros lemputė mirkčioja. Mes, lietuviai, negalime
aprūpinti energija dirbtinius smegenis. Mes
negalime valdyti net mūsų smegenis. Žiūrėkite, kas sėdi mūsų Seime... Jokių
smegenų, jokios naudos iš tų žmonių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą