„Buvusio ECB
prezidento nuomone, ES kasmet turi investuoti didelę triženklę milijardų
sumą, kad neatsiliktų nuo Amerikos ir Kinijos.
Štai jo idėjos:
Buvęs Europos
Centrinio Banko prezidentas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi
pirmadienį ES Komisijai pateikė ne mažiau, kaip 170, pasiūlymų ir papildomų
pasiūlymų, kaip pagerinti ES konkurencingumą. Komisijos pirmininkė Ursula von
der Leyen prieš metus pavedė jam parašyti pranešimą. Italas pranešė, kad iš
pradžių jis turėjo būti paruoštas vasarį. Tačiau vis atsirasdavo naujų aspektų,
todėl leidimą teko kelis kartus atidėti.
Draghi diagnozė
Italas teigia, kad
tarp ES ir JAV yra produktyvumo ir investicijų atotrūkis. ES valstybės ir
privačių investicijų dalis per ateinančius metus turi augti 4,4–4,7 procentinio
punkto ekonomikos produkcijos, reikalauja italas. Tai yra daugiau, nei dvigubai
daugiau, nei pagal Maršalo planą teikiama pagalba po Antrojo pasaulinio karo ir
atitinka minimalias metines investicijas nuo 750 iki 800 milijardų eurų. Be
didesnio našumo Europa negali būti „naujų technologijų lyderė, atsakomybės už
klimatą kaitos suvaldymą lyderė ir nepriklausoma veikėja pasaulinėje arenoje“.
Skola, kaip atsakas
Norėdamas finansuoti
šias investicijas, Draghi daugiau ar mažiau tiesiai šviesiai reikalauja naujos
bendruomenės skolos. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen į tai atsakė,
pabrėždama, kad, jos nuomone, ES yra būtina daugiau investicinių lėšų. Tačiau kol
kas ji mato tik du būdus, kaip tai pasiekti: didesnius valstybių narių įnašus į
ES biudžetą arba visiškai naujus finansinius šaltinius (nuosavus išteklius) ES.
Kol kas tolesnės
bendruomenės skolos buvo atmestos, nes skolomis finansuojamas ES rekonstrukcijos
fondas yra ribotas.
Kaip papildomą
žingsnį investicijoms finansuoti italas ragina kuo greičiau pastūmėti
planuojamą kapitalo rinkos sąjungą. Tai turėtų sudaryti sąlygas daugeliui
Draghi pasiūlytų projektų finansuoti iš privačių investuotojų lėšų.
Biurokratijos
mažinimas
Draghi paaiškino, kad
nuo 2019 m. ES priėmė 13 000 teisės aktų, o JAV – 5 000. Tai ypač našta
mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi galimybių įvykdyti visus reikalavimus.
Todėl Draghi palaiko tikslą panaikinti 25 procentus ataskaitų teikimo
reikalavimų ir ragina Komisijoje paskirti už biurokratijos mažinimui atsakingą
viceprezidentą. Tačiau pirmiausia jis kritikuoja tai, kad ES stabdo naujovių
diegimą savo reguliavimu, kuris yra labai pagrįstas atsargumo priemonėmis. Tai
ypač pasakytina apie technologijų sektorių. Draghi pateikia naują dirbtinio intelekto įstatymą
ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kaip pavyzdžius įstatymų, kurie „žudo“
mažas novatoriškas įmones Europoje.
Konkurencingumas ir
klimatas
Viena iš Draghi
ataskaitos prielaidų buvo ta, kad ji nepajudins laipsniško iškastinio kuro
atsisakymo. Tiesą sakant, atsinaujinančios energijos, bet ir branduolinės
energijos plėtrą jis laiko pagrindinės problemos – aukštų energijos kainų –
sprendimu. Reformuodama elektros rinką ES turėtų užtikrinti, kad mažesnės
atsinaujinančių energijos šaltinių kainos pasiektų galutinį vartotoją, o
brangesnė, anglimi kūrenant išgauta, elektra nenulemtų kainos.
Turėtų būti baigta
kurti energijos vidaus rinka ir sustiprintas bendras dujų pirkimas. Draghi nori
skatinti ekologiškas technologijas, pagrįstas Amerikos „Infliacijos mažinimo
įstatymu“ (IRA), t. y., keičiant ne tik kapitalo, bet ir veiklos sąnaudas. Jis taip pat ragina
nustatyti kvotas vietinei gamybai. Energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms,
kaip metalo gamyba ar chemijos pramonė, Draghi ragina laikytis pragmatiško
požiūrio, kuris leistų neatsilikti nuo tarptautinės konkurencijos, teikiant
finansinę pagalbą ir suteikiant daugiau nemokamų taršos leidimų.
Automobilių pramonė
„Volkswagen“ krizė
šiuo metu vokiečiams parodo, kokia svarbi automobilių pramonė yra klestėjimui.
Draghi savo ataskaitoje skiria atskirą skyrių pramonei, kuri sukuria 14 mln.
tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų ES. Jis ragina parengti atskirą
pramoninių veiksmų planą automobilių pramonei. Siekiama konkrečiai atsakyti,
kaip ES gali neatsilikti nuo Kinijos ir JAV, atsižvelgiant į „didelę paramą“, skiriamą
ten pramonei.
Taip pat siekiama užtikrinti,
kad pramonė galėtų gauti reikalingų žaliavų, taip pat sudaryti sąlygas
skaitmeninimo progresui.
Draghi taip pat kalba apie prieštaringai vertinamą
vidaus degimo variklių uždraudimą 2035 m. Jis pasisako už kuo greičiau
panaikinti draudimą ir pakeisti jį technologiškai neutraliu požiūriu, kuris
palieka vietos automobiliams, varomiems klimatui neutraliais e-degalais.
Užsienio prekybos
politika ir prekyba su Kinija
Draghi saugumo
politiką apibrėžia, kaip būtiną tvaraus augimo sąlygą. Todėl ES turi taikyti
prekybos politiką, kad užtikrintų prieigą prie svarbių žaliavų. Ji neturi
vengti kaupti žaliavų ar puslaidininkių atsargų.
ES apskritai neturėtų
pasikliauti didesne izoliacija nuo Kinijos.
Draghi įžvelgia
dilemą, kad pigių žaliųjų technologijų importas padeda ES pasiekti klimato
tikslus, tačiau, kita vertus, kelia grėsmę gamybai Europoje. Todėl jis pasisako
už „mišrią strategiją“, kuri remiasi tik vietinės gamybos apsauga, taikant
tarifus ar kvotas atskirais atvejais. Draghi apima specialius ES tarifus
Kinijoje gaminamiems elektromobiliams.
Draghi taip pat nori apsaugoti jaunas,
novatoriškas pramonės šakas. Tačiau srityse, nuo kurių ES jau seniai buvo
priklausoma, pavyzdžiui, saulės energijos pramonėje, jis nemato prasmės to
daryti.
Konkurencijos
politikos reforma
Draghi nori labiau,
nei anksčiau, panaudoti konkurencijos politiką, kad atitiktų jo suformuluotą
Europos darbotvarkę. Jis nebenori svarstyti, ar nacionalinė valstybės pagalba
iškreipia vidaus rinką, kaip lemiamą valstybės pagalbos kontrolės kriterijų.
Vietoj to, turėtų būti skatinamos subsidijos, kurios tarnauja bendriems
interesams – tai pirmiausia reiškia valstybės paramą įmonių „atsparumui“, ekonominiam
saugumui ir inovacijoms.
Panašia kryptimi eina
ir jo siūlymai reformuoti susijungimų kontrolę. Tai nebeturėtų būti taip
„atsargiai“, kaip anksčiau, ir turėtų būti sutelkta į poveikį ateityje. Svarbūs
ir greitesni sprendimai. Draghi netiesiogiai kritikavo tai, kad ES Komisija
uždraudė 2019 metais planuojamą „Siemens“ ir „Alstom“ traukinių padalinių
sujungimą. Pagal tuo metu galiojusias taisykles toks sprendimas, tikriausiai,
buvo teisingas. Tačiau taisyklės turi leisti ateityje labiau atsižvelgti į
bendrus interesus. Be to, Komisijos sprendimai turi būti reguliariai vertinami
retrospektyviai.
Nauja balsavimo
tvarka
Draghi mano, kad ES
sprendimų priėmimo procesai yra per lėti. Jis siūlo išplėsti kvalifikuotos
daugumos balsavimą Ministrų Taryboje į daugiau politikos sričių ir panaikinti
vieningų sprendimų poreikį. Kraštutiniu atveju panašiai mąstančioms šalims
turėtų būti leista eiti savo keliu, įgyvendinant kai kuriuos projektus.“ [1]
Daug gerų idėjų. JAV Bideno subsidijos pasirodė pinigų dalinimu profsąjungoms ir nieko nesugebančios, nekonkurencingos rinkoje, saviškių įmonėms, ypač saulės energetikoje. Didelis minusas yra Draghi idėja apie automobilių
pramonę ES. Šiandien automobiliai yra kompiuteriai ant ratų. ES blogai sekasi dirbti su
kompiuteriais. Automobilių pramonė ES neišgyvens, todėl turėtume nustoti
švaistyti savo išteklius. Turėtume visiškai pereiti prie prabangių automobilių,
varomų e-degalais, gamybos. Tokiu būdu pagamintų automobilių bus nedaug.
Likusieji ES auto gamintojai turėtų rasti ką nors kita.
1. Draghis plan für die EU: Mehr Schulden, weniger
Bürokratie, starke Autobranche. Von Hendrikas Kafsackas, Werneris Mussleris,
Brüselis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą