Europa atlieka tyrimus, JAV ir Kinija uždirba pinigus: Europa pralaimi lenktynes ​​dėl naujovių

 

"Neužtenka sukurti patentus, jie taip pat turi būti subrendę rinkoje ir komercializuoti. Amerikiečiai ir kinai tai gali padaryti daug geriau nei europiečiai", - perspėja ESMT Berlin prezidentas.

 

Kiek novatoriška ir efektyvi yra ekonomika ilgalaikėje perspektyvoje? Vargu ar koks nors klausimas politinėje ir ekonominėje diskusijoje apie pasaulinę konkurenciją dėl vietos šiuo metu sulaukia daugiau dėmesio. Kaip pavyzdys – ką tik Paryžiuje pasibaigusios olimpinės žaidynės. Atitinkamas atskirų šalių pasirodymas medalių lentelėje greitai buvo interpretuojamas, kaip bendro jų pasirodymo išraiška.

 

Didelis atotrūkis tarp JAV ir Kinijos, viena vertus, ir Vokietijos, kartu su prastesniu Vokietijos pasirodymu, nei ankstesnėse olimpinėse žaidynėse, greitai buvo imtasi skaityti visos šalies nuosmukio rodikliu.

 

Olimpinės žaidynės nėra geras pavyzdys

 

Istoriškai yra pakankamai ryškių pavyzdžių, kai šalies sportiniai rezultatai, matuojami medalių skaičiumi, negali būti toliau nuo jos ekonominių rezultatų – tiesiog pagalvokite apie VDR. Iš esmės svarbi šios diskusijos įžvalga yra ta, kad tarpusavyje konkuruoja ne šalys, o sportininkai. Jų gimtosios šalys tiesiog sukuria pagrindines sąlygas ir paramą aktyviesiems.

 

Patentų, kuriuos šios įmonės gauna, skaičius yra daug reikšmingesnis, kai kalbama apie įmonių novatoriškumo ekonomikoje klausimą. Remiantis Europos patentų biuro duomenimis, Vokietija 2023 m. bus Europos lyderė antroje vietoje pasaulyje, atsiliekant nuo JAV ir lenkianti Kiniją. Šį požiūrį, kuris iš esmės teigiamas Vokietijos požiūriu, temdo du aspektai.

 

Pirma, patentų skaičius Vokietijoje nebeauga, priešingai – nuo ​​2014 m. jis šiek tiek sumažėjo nuo 25 633 iki 24 966; JAV šis skaičius išaugo nuo 36 668 iki 48 155, o Kinijoje net išaugo nuo 4 680 iki 20 735. 

 

Antra, Vokietija yra ypač gerai atstovaujama savo tradicinėse ekonomikos srityse, tokiose kaip gamyklos ir mechaninė inžinerija. Per pastaruosius kelerius metus ji nepatyrė tokios augimo dinamikos kaip skaitmeninimo ir medicinos technologijų sritys, kuriose dominuoja Kinija ir JAV. Todėl nenuostabu, kad Kinija šioje reitinge artimiausiu metu aplenktų Vokietiją.

 

Vokietija pasiilgo vienaragių

 

Šie pasauliniai poslinkiai tampa dar aiškesni, kai įmonių rinkos vertę vertiname, kaip numatomų būsimų pinigų srautų išraišką. Šiuo metu nėra nei vienos Europos įmonės, kuri patektų į dešimtuką visame pasaulyje, o tai visiškai prieštarauja Amerikos kompanijoms, kurios savo nuožiūra dominuoja šiame reitinge. 

 

Dar glaustai apibūdinti: vienos įmonės, tokios kaip „Apple“ ar „Microsoft“, rinkos vertė yra didesnė už bendrą visų 40 bendrovių, įtrauktų į pirmaujančią Vokietijos indeksą „Dax“, rinkos vertę. 

 

Šis pasaulinis palyginimas nėra geresnis Vokietijai ir Europai, jei pažvelgsite į vienaragių pasiskirstymą. Naujausiais duomenimis, daugiau nei 50 procentų šių įmonių yra įsikūrusios JAV, 22 procentai – Kinijoje ir tik 2 procentai – Vokietijoje.

 

Atidžiau pažvelgus, paaiškėja keletas šios raidos aspektų. Pirma, didelės Amerikos platformų įmonės masiškai kuria savo ateitį ir sparčiai auga. Vien Amazon investuodama į technologijas ir infrastruktūrą praėjusiais metais išleido daugiau, nei 85 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į didelius sutrikimus skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto srityse, šios investicijos yra būtina sąlyga, kad įmonės ateinančiais metais galėtų skinti šių naujovių vaisius. Antra, vis didesnė dalis labiausiai vertinamų įmonių JAV gauna pradinį finansavimą iš rizikos kapitalo.

 

Bankų finansavimas pasiekia savo ribas

 

Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą dėl daugelio įmonių ateities perspektyvų technologinių proveržių srityse, tradicinis bankų finansavimas čia pasiekia savo ribas. Banko žlugimo rizika būtų gerokai per didelė ir nebūtų tikėtinas reikšmingas panaudoti užstatas. Todėl nenuostabu, kad JAV ir net Kinija investuoja į rizikos kapitalą daugiau pinigų, palyginti su jų ekonomine galia, nei Vokietija ir daugelis kitų Europos šalių.

 

Todėl privačių investicijų lygis ir šaltinis yra svarbus naujovių skatinimo aspektas, bet ne vienintelis. Palyginti su JAV ir palyginti su bendruoju vidaus produktu, Vokietija vienodomis sąlygomis investuoja į fundamentinius tyrimus, kurie dažnai yra valstybės valdomi. Tačiau šis palyginimas vis labiau palankus JAV, kuo labiau išradimas artėja prie rinkos brandos.

 

Trumpai tariant, galima sakyti, kad Vokietija išranda, Amerika diegia naujoves ir komercializuoja. 

 

Arba iliustruojant pavyzdžiu: įmonė Biontech buvo įkurta Vokietijoje, bet išėjo į biržą JAV.

 

 Be gryno finansavimo, reikia pašalinti visas kliūtis inovacijoms Vokietijoje ir Europoje, nesvarbu, ar tai būtų steigiant įmonę, taikant duomenų apsaugą, ar perkant intelektinę nuosavybę.

 

Kinija taip pat apsunkina Vokietijos gyvenimą užsienyje

 

Palyginti su Kinija, kyla daugiau aktualių klausimų. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama Kinijos ir Vokietijos einamųjų sąskaitų balansams, o ypač atitinkamam importui ir eksportui tarp dviejų šalių. Viešoje diskusijoje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, ar Vokietijos automobilių pramonė gali išlaikyti tradiciškai stiprią Kinijos pardavimų rinką, ar atsilikti dėl reikšmingų elektrinių pavarų pokyčių ir klientų reikalavimų programinės įrangos pokyčių. Bet kuriuo atveju konkurencija čia labai išaugo, o rezultatas atviras.

 

Kitas įvykis yra mažiau visuomenės vertinamas, bet toks pat aktualus. Vis daugiau Kinijos įmonių savo naujovėmis užkariauja naujas rinkas užsienyje – pavyzdžiui, pagalvokite apie Indoneziją – ir pradeda konkuruoti su tradiciškai į eksportą orientuotomis Vokietijos įmonėmis.

 

Vokietijos įmonės, kurios dažnai yra „paslėptos čempionės“ rinkos nišose ir tik tarptautiniu mastu pasiekia atitinkamą dydį, tradiciškai taip pat daug investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir dabar susiduria su dar didesne Kinijos konkurencija. Todėl konkurencija vyksta ne tik atitinkamose vidaus rinkose, bet ir pasauliniu mastu – vyriausybės gali sudaryti tam palankias sąlygas, sudarydamos kuo išsamesnius prekybos susitarimus, kurie palengvintų šalies įmonių patekimą į rinkas.

 

Europa švaisto savo geras sąlygas

 

Didžiosios lenktynės dėl naujovių tapo intensyvesnės, ypač didelių technologinių sutrikimų ir geopolitinių iššūkių laikais. Vokietija ir Europa patiria vis didesnį spaudimą išlaikyti ir plėsti savo gerovę, didinant savo naujovių jėgą. Europos Komisijos konkurencingumo komisaras Mario Draghi savo naujausioje ataskaitoje ypač skaudžiai baksnoja pirštą į žaizdą, nes parodo didelį Europos konkurencingumo nuosmukį. Egzistuoja daug esminių prielaidų dinamiškesniam ekonomikos vystymuisi, tačiau šiuo metu į jas nepakankamai atsižvelgiama. 

 

Vokietija – ir tai iš esmės taikoma ir Europai – gali išrasti, bet negali pakankamai paversti šių išradimų naujais produktais.

 

Vokietija turi pakankamai kapitalo, tačiau šio kapitalo tinkamai nepaskirsto augimo srityse. 

 

Vokietija turi stiprias pozicijas užsienyje, tačiau nepakankamai jas išnaudoja plėsdama strateginius pasaulinius aljansus. 

 

Visi šie aspektai yra svarbūs, siekiant pasauliniu mastu pirmauti naujovių lenktynėse. Olimpine prasme šios lenktynės labiau primena maratoną, nei sprintą. Tačiau startas taip pat labai svarbus maratone, nes per daug atsiliekant, sunku pasivyti.“