„SAN DIEGAS – Viktorui Ochoa buvo 7 metai, kai į jo namus atėjo nepažįstamasis plačiabryle skrybėle ir pasakė tėvams, kad jie turi tris dienas išvykti iš JAV.
Vyriškis, mojuodamas pistoletu, perspėjo, kad federalinės imigracijos tarnybos sugrįš ir įsitikins, kad šeima dingo. Tą naktį, pasak Ochoa, jo motinos aimanos aidėjo namuose, o jo tėvai planavo išvykti iš Rytų Los Andželo ir grįžti į Meksiką.
Beveik po 70 metų, JAV gimęs, Ochoa ryškiai prisiminė tos 1955-ųjų dienos detales ir po to sekusius sunkius laikus. Jo tėvai nelegaliai atvyko į JAV prieš dešimtmetį ir dirbo gamyklose, vairavo sunkvežimius ir valė namus. Jie užaugino Ochoa ir jo seserį kalbėti tik angliškai.
Praėjus kelioms dienoms po nepažįstamojo apsilankymo, šeima pabėgo į pasienio miestą Tichuaną, Meksikoje. Per ateinančius septynerius metus Ochoa kovojo su nauja šalimi ir nauja kalba. Jis kentėjo patyčias ir buvo vadinamas „gringo“. Būdamas 14 metų, jis grįžo gyventi į JAV, vėliau apsigyveno San Diege.
Kelis mėnesius iki Ochoos šeimos ištremimo šimtai tūkstančių meksikiečių, taip pat meksikiečių kilmės JAV piliečių, kurių daugelis buvo vaikai, tokie, kaip Ochoa, buvo nušluoti per operaciją „suprakaitavusi nugara“ – vieną didžiausių masinių deportacijų Amerikos istorijoje. Ji buvo pavadinta tuo metu paplitusio etninio šmeižto vardu ir ją prižiūrėjo tuometinis prezidentas Dwightas Eisenhoweris.
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas paminėjo, mėnesius trukusią, operaciją kaip pavyzdį platesnei deportacijos kampanijai, kurią, pasak jo, vykdys, jei laimėtų lapkritį.
Trumpas apgynė savo planą antradienio debatuose su viceprezidente Kamala Harris, sakydamas, kad tariamas nusikaltėlių antplūdis iš užsienio „sunaikino mūsų šalies struktūrą“.
Eizenhauerio operacijos metu federalinės imigracijos tarnybos koordinavo reidus miestuose ir pasienio teritorijose. Daugelis migrantų nespėjo susikrauti jų daiktų, kai buvo pakraunami į autobusus, lėktuvus, traukinius ir laivus.
Eizenhauerio administracija teigė, kad valdžia deprtavo daugiau, nei milijoną, žmonių, tačiau vėliau, remiantis skaičiavimais, šis skaičius priartėjo prie pusės to.
Dėl teisinių ir logistinių kliūčių deportuoti 11 milijonų žmonių, kurie, kaip manoma, dabar nelegaliai gyvena JAV, užduotį apsunkintų.
Ypač per pastaruosius kelerius metus nelegaliai į JAV atvykę imigrantai atvyko iš viso pasaulio šalių, įskaitant šalis, kurios jų nepriims. Dauguma jų yra susitelkę mėlynos (demokratų) pakraipos miestuose ir valstijose, kuriose yra įstatymai, draudžiantys bendradarbiavimą su JAV imigracijos institucijomis. Ir, skirtingai, nei Eizenhauerio eroje, jie negali būti deportuoti be posėdžio imigracijos teisme.
Vis dėlto socialinės ir politinės paralelės tarp to meto ir dabar yra ryškios.
1940-ųjų pradžioje milijonai meksikiečių atvyko į JAV dirbti fermose ir geležinkeliuose pagal vyriausybės programą, skirtą užimti darbo vietas Antrojo pasaulinio karo metais. Daugelis darbininkų po karo pasiliko. Kai amerikiečių kariai grįžo namo, visuomenės nuotaikos atsisuko prieš migrantus.
1951 m., prieš pradedant Eizenhauerio deportacijos operaciją, JAV vyriausybė paskelbė ataskaitą, kurioje dėl daugelio tautos ekonominių bėdų kaltino nelegaliai šalyje gyvenančius imigrantus.
Jame nelegali imigracija buvo apibūdinta kaip „invazija“, pastaraisiais metais tokį apibūdinimą naudojo konservatyvios žiniasklaidos priemonės ir dešiniųjų pažiūrų politikai.
Šiandien dauguma amerikiečių nelegalią imigraciją laiko viena didžiausių šalies problemų, rodo apklausos.
Eisenhowerio pastangų esmė buvo vieša kampanija, skirta plačiai trimituoti vyriausybės planą. Pasak istorikų, tikslas buvo surengti viešųjų ryšių žaibą, siekiant priversti nelegaliai šalyje gyvenančius imigrantus bėgti, o ne rizikuoti, kad jų šeimos bus sučiuptos per netikėtus reidus.
Trumpas ir jo sąjungininkai, kurių daugelis ėjo aukščiausius imigracijos politikos vaidmenis jam būnant prezidentu, diskutavo apie Eisenhowerio taktikos atkartojimą, pasak žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu.
Trumpo kampanijos atstovė į prašymus komentuoti neatsakė.
Kaip ir Trumpas, prezidentas Bidenas ėmėsi daugybės vykdomųjų veiksmų, kad atgrasytų naujus migrantus kirsti pietinę sieną.
Tačiau abi šalys dar labiau nesutaria, kaip elgtis su imigrantais, kurie nelegaliai atvyko į JAV ir, bėgant metams, įleido šaknis. Bidenas ėmėsi veiksmų, kad šiems žmonėms suteiktų darbo leidimus, o siaurais atvejais – kelią į pilietybę. Trumpas nori juos deportuoti.
Buvęs prezidentas pareiškė, kad pakeis vietos policiją ir Nacionalinę gvardiją, kad jie vykdytų masinius areštus ir sulaikys migrantus pakeistose karinėse bazėse, kol jie laukia deportacijos.
Buvę Trumpo patarėjai ruošiasi paspartinti teismų sprendimus dėl ilgus metus besitęsiančių imigracijos bylų ir atšaukti Bideno administracijos iniciatyvas, suteikiančias migrantams atleidimą nuo deportacijos. Dėl tokių pakeitimų būtų lengviau pašalinti milijonus žmonių.
Panašius pažadus dėl masinės deportacijos D. Trumpas davė per savo 2016 metų kampaniją. Tačiau per jo administravimą JAV deportavo apie 1,2 milijono žmonių, o tai nėra neįprastai didelis skaičius per ketverius metus. Mažiau, nei 300 000, iš jų gyveno JAV, likusieji buvo sugauti, kertant sieną.
Maždaug 4,7 milijono amerikiečių vaikų turi bent vieną iš tėvų, gyvenančių JAV nelegaliai, remiantis 2019 m. Migracijos politikos instituto skaičiavimu, naujausiu turimu skaičiumi.
Jei tie tėvai būtų deportuoti, jie turėtų nuspręsti, ar pasiimti jų, JAV gimusius, vaikus, ar palikti juos auginti giminaičiams ar draugams.
JAV piliečių sutuoktiniai imigrantai taip pat rizikuoja būti deportuoti – tai dar vienas Eizenhauerio operacijos atgarsis.
1954 m. pavasarį Aurora Sandoval buvo namuose su šešiais vaikais pietų Teksase, kai į jos duris pasibeldė valdžia. Jie prašė įrodymų, kad ji turi leidimą gyventi JAV, prisiminė ji. Ji buvo ištekėjusi už amerikiečio, bet nepateikė dokumentų, reikalingų, norint įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Pareigūnai ją uždarė į areštinę ir leido atvežti jauniausią vaiką, kurį dar maitino krūtimi. Jos vyriausia, 8 metų dukra, buvo palikta prižiūrėti likusius vaikus, kol tėvas grįš namo iš darbo.
Sandoval vyras buvo žemės ūkio darbininkas, dirbęs kartu su meksikiečių migrantais. „Tuo metu žmonėms mano senelis buvo meksikietis, kuris atsitiktinai turėjo JAV pilietybę“, – sakė Jackas Sanchezas, poros anūkas ir imigracijos advokatas Albukerke, N.M.
Tais laikais meksikiečių kilmės JAV piliečiai ir teisinio statuso neturintys meksikiečiai gyveno ir dirbo vienas šalia kito atskirtose Teksaso ir Arizonos kaimo bendruomenėse. Meksikos kilmės amerikiečiai, kurie neturėjo dokumentų, rodančių jų JAV pilietybę, dažnai buvo deportuojami be galimybės pasisamdyti advokato ar gauti pilietybę patvirtinančio dokumento.
Sandoval ir jos mažametė dukra tą naktį buvo pakrautos į autobusą ir nuvežtos į Matamoros miestą Meksikoje, per sieną iš Braunsvilio, Teksase. Ji susisiekė su šeimos nariais Monterėjaus mieste, Meksikoje, kurie juos priėmė. Sandoval vyras ir kiti jos vaikai sekė paskui. Po šešių mėnesių Sandoval gavo vizą ir grįžo į JAV, kaip nuolatinė gyventoja.
Rytų Los Andžele, kur Ochoa užaugo, migrantų bendruomenės buvo labai stipriai paveiktos per Eisenhowerio deportacijos kampaniją. Ochoa prisiminė, kad federalinės valdžios institucijos važiavo per jo apylinkes nepažymėtais automobiliais. Pasak jo, jie kelis kartus lankėsi jo mokykloje ir klausinėjo mokytojų bei mokinių.
Ochoa motina, išsigandusi, kad šeima gali būti taikiniu, nurodė jos vaikams slėpti jų meksikietišką tapatybę, sakė Ochoa. Ji papasakojo baltiesiems kaimynams, kad jos šeima yra iš Rusijos, tikėdamasi, kad jų gana šviesi odos spalva patvirtins melą.
„Mano mama visą laiką nerimavo, ir manau, kad dėl to ji susirgo“, – sakė Ochoa. „Sudariau susitarimą su savimi, kad nebūsiu nerimastingas ir visą laiką nejausiu streso“.
Ochoa sakė, kad metai, kuriuos jis praleido, gyvendamas Tichuanoje, padėjo jam susieti jo meksikietišką tapatybę. Tačiau jis nerimavo dėl jo išsilavinimo – lankė apleistą mokyklą buvusiame kazino – ir galiausiai įtikino jo motiną leisti jam gyventi JAV su šeimos draugu, kad jis galėtų mokytis Amerikos vidurinėje mokykloje.
Kartais jis praleisdavo daugiau, nei metus, nematydamas jo tėvų, kurie negalėjo sau leisti susimokėti už jo aplankymą. Pasak jo, Tichuanoje jie uždirbo mažai, palyginti su JAV atlyginimais. Lankydamasis Meksikoje, Ochoa sakė, kad su savimi turėjo gimimo liudijimą ir stengėsi taisyklingai ištarti jo žodžius kalbėdamas su JAV sienos apsaugos pareigūnais.
76 metų Ochoa dabar yra žymus San Diego sienų tapytojas ir aktyvistas. Jo meno kūriniai, vaizduojantys sunkią Meksikos migrantų padėtį, yra išsidėstę greitkelio požeminėse perėjose Čikano parke, nacionaliniame miesto istoriniame orientyre.
Ochoa gyvena mažiau, nei 20 minučių kelio automobiliu nuo Tichuanos, kur jis prižiūri jo velionių tėvų namus. Kai kurie jo šeimos nariai, vis dar gyvenantys Meksikoje, siekia gyventi JAV. Keletas svarstė galimybę kirsti sieną nelegaliai.
Būdamas berniukas, Ochoa nusprendė, kad neleis nerimui ir baimei užvaldyti jo gyvenimo. Šiomis dienomis, kai gresia dar vienas masinis trėmimas, jis labiau, nei bet kada, nerimauja – dėl jo šeimos ir daugelio kitų, kuriems gali kilti pavojus. „Aš tampu panašus į mano mamą“, – sakė jis.
Praėjusiais metais per šeimos susitikimą Ochoa iš pirmų lūpų sužinojo apie skirtumą tarp jo giminaičių Meksikoje ir jaunesnių šeimos narių, gimusių JAV, kurie buvo Trumpo šalininkai.
Trumpas, pasak jų, padarys daugiau, kad sumažintų jų mokesčius.
„Negaliu patikėti, kad tai antros kartos meksikiečiai, besilaikantys Trumpo“, – sakė save progresyviu apibūdinęs Ochoa. „Jei tai atsitinka su mano šeima, esu tikras, tai vyksta visur."" [1]
1. A Boy Uprooted Recalls Deportation --- Eisenhower deported hundreds of thousands; Trump promises millions. Restuccia, Andrew; Hackman, Michelle. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Sep 2024: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą